|
D.U.K. (FAQ)Pagrindinis »» Darbo teisė
Ką turėčiau žinoti norėdamas pasinaudoti įdarbinimą užsienyje siūlančių asmenų paslaugomis?Dažnai fiziniai ir juridiniai asmenys, siūlantys įdarbinti, slepia savo asmens tapatybę. Nuo šių metų pradžios, šalies teisės aktuose įtvirtinus atitinkamas Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos nuostatas, suvienodintos įdarbinimo paslaugų organizavimu užsiimančių Lietuvos ir kitų Europos Sąjungos šalių agentūrų veiklos sąlygos šiame paslaugų sektoriuje. Nuo šiol tokias paslaugas teikiančios agentūroms nebereikės gauti licencijos verstis įdarbinimo tarpininkavimo paslaugomis, taip pat jos nebegalės imti mokesčio iš žmogaus už jo įdarbinimą.
Tokie pasikeitimai sudarys palankesnes sąlygas plėtotis šios rūšies verslui - iki šiol įdarbinimo paslaugas užsienyje teikti galėjo tik Lietuvoje veikiančios agentūros. Dabar tarpininkauti įdarbinant galės tiek Lietuvoje, tiek ES įsteigti juridiniai asmenys, organizacijos, jų filialai. Padidėjusi konkurencija pagerins paslaugų kokybę, o iš to išloš norintys įsidarbinti žmonės. Juolab kad agentūros įdarbinimo paslaugas turės teikti nemokamai.
Iškart įsigaliojus įstatymui, Lietuvos darbo birža patvirtino tvarką, pagal kurią visi Lietuvoje veikiantys tarpininkai, tiek darbinantys Lietuvoje, tiek užsienyje, turės šiai institucijai teikti informaciją apie savo statusą, veiklos pradžią.
Įdarbinimu užsiimantys asmenys Lietuvos darbo biržai kas ketvirtį privalo teikti ataskaitas apie žmonėms suteiktas paslaugas. Tiesa, įdarbinimo Lietuvoje agentūros iki šiol to neprivalėjo daryti, o dabar tai privaloma.
Jei Jūs ar Jūsų artimieji yra ar buvo išvykę pagal įdarbinimo užsienyje skelbimus ir nukentėjo kitose valstybėse arba jeigu Jūs planuojate tokią kelionę, bet abejojate savo saugumu, prašome elektroniniu paštu prekybazmonemis@policija.lt informuoti Lietuvos kriminalinės policijos biuro Nusikaltimų tyrimo 1-osios valdybos Prekybos žmonėmis tyrimo skyrių, kuris kaupia ir analizuoja tokią informaciją. Telefonas pasiteirauti (8 5) 271 9936. Prekybos žmonėmis tyrimo funkcijas atliekantys pareigūnų kontaktai čia. www.policija.lt
Redaguota 2012-06-12 |
| Grįžti į pradžią |
Dėl kokių priežasčių gali būti nutraukiama darbo sutartis, kada numatytas atleidimas iš darbo?Darbo sutarties nutraukimas apibūdina vieną iš darbo sutarties pasibaigimo būdų, kai sutartis pasibaigia dėl valinių darbo sutarties šalių arba įgaliotų valstybės organų ar pareigūnų veiksmų.
Pagal Lietuvos Respublikos darbo kodeksą, kuris įsigalioja nuo 2017-07-01 (toliau – DK) darbo sutartis gali būti nutraukta esant šiems pagrindams:
* Šalių susitarimu (DK 54 str.)
* Darbuotojo iniciatyva (DK 55 str. 56 str.)
* Darbdavio valia (DK 57 str. 58 str. 59 str.)
* Darbo sutartis taip pat pasibaigia nesant šalių valios (DK 60 str.)
* Mirus fiziniam ar pasibaigus juridiniam asmeniui (DK 65 str. 1 ir 9 p., 57 str. 1 d. 5 p. 62 str.)
Ištraukos iš DK
54 straipsnis. Darbo sutarties nutraukimas šalių susitarimu
1. Bet kuri darbo sutarties šalis gali pasiūlyti kitai darbo sutarties šaliai nutraukti darbo sutartį.
2. Pasiūlymas nutraukti darbo sutartį turi būti pateiktas raštu. Jame turi būti išdėstytos darbo sutarties nutraukimo sąlygos (nuo kada pasibaigia darbo santykiai, koks yra kompensacijos dydis, kokia nepanaudotų atostogų suteikimo tvarka, atsiskaitymo tvarka ir kita). Darbo sutarties nutraukimo sąlygos gali būti ribojamos tam tikrą veiklą reglamentuojančiais įstatymais.
3. Jeigu kita darbo sutarties šalis sutinka su pasiūlymu, ji sutikimą išreiškia raštu. Jeigu darbo sutarties šalis per penkias darbo dienas neatsako į pasiūlymą, laikoma, kad pasiūlymas nutraukti darbo sutartį atmestas.
4. Sudarytas susitarimas dėl darbo sutarties nutraukimo ar darbo sutarties šalies raštu išreikštas sutikimas su pasiūlymu nutraukti darbo sutartį pabaigia darbo sutartį juose nurodytomis sąlygomis ir darbdavys ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną privalo įforminti darbo sutarties pasibaigimą.
55 straipsnis. Darbo sutarties nutraukimas darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių
1. Neterminuota darbo sutartis ir terminuota darbo sutartis, sudaryta ilgesniam kaip vieno mėnesio laikotarpiui, gali būti nutraukta darbuotojo rašytiniu pareiškimu, apie tai įspėjus darbdavį ne vėliau kaip prieš dvidešimt kalendorinių dienų.
2. Darbuotojas turi teisę atšaukti pareiškimą nutraukti darbo sutartį ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo jo padavimo dienos. Vėliau jis gali atšaukti pareiškimą tik su darbdavio sutikimu.
3. Darbuotojo pareiškimas pabaigia darbo sutartį pasibaigus įspėjimo terminui, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nustatytą atvejį, ir darbdavys ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną privalo įforminti darbo sutarties pasibaigimą.
56 straipsnis. Darbo sutarties nutraukimas darbuotojo iniciatyva dėl svarbių priežasčių
1. Darbo sutartis gali būti nutraukta darbuotojo rašytiniu pareiškimu, apie tai įspėjus darbdavį ne vėliau kaip prieš penkias darbo dienas, jeigu:
1) darbuotojo prastova ne dėl darbuotojo kaltės tęsiasi ilgiau kaip trisdešimt dienų iš eilės arba jeigu ji sudaro daugiau kaip keturiasdešimt penkias dienas per paskutinius dvylika mėnesių;
2) darbuotojui du mėnesius iš eilės ir daugiau nemokamas visas jam priklausantis darbo užmokestis (mėnesinė alga) arba jeigu darbdavys ilgiau kaip du mėnesius iš eilės nevykdo savo įsipareigojimų, kuriuos nustato darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančios darbo teisės normos;
3) darbuotojas negali tinkamai atlikti savo darbo funkcijos dėl ligos ar neįgalumo arba dėl to, kad namuose slaugo šeimos narį (vaiką (įvaikį), tėvą (įtėvį), motiną (įmotę), vyrą, žmoną), kuriam teisės aktų nustatyta tvarka nustatytas specialusis nuolatinės slaugos ar specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis;
4) pagal neterminuotą darbo sutartį dirbantis darbuotojas sukako įstatymų nustatytą senatvės pensijos amžių ir įgijo teisę į visą senatvės pensiją dirbdamas pas tą darbdavį.
2. Nutraukiant darbo sutartį šiame straipsnyje nustatytu pagrindu, darbdavys privalo išmokėti darbuotojui vieno jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką, o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus, – pusės jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką.
3. Darbuotojo pareiškimas pabaigia darbo sutartį pasibaigus įspėjimo terminui ir darbdavys ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną privalo įforminti darbo sutarties pasibaigimą.
57 straipsnis. Darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės
1. Darbdavys turi teisę nutraukti neterminuotą arba terminuotą darbo sutartį prieš terminą dėl šių priežasčių:
1) darbuotojo atliekama darbo funkcija darbdaviui tampa pertekline dėl darbo organizavimo pakeitimų ar kitų priežasčių, susijusių su darbdavio veikla;
2) darbuotojas nepasiekia sutartų darbo rezultatų pagal šio straipsnio 5 dalyje numatytą rezultatų gerinimo planą;
3) darbuotojas atsisako dirbti pakeistomis būtinosiomis ar papildomomis darbo sutarties sąlygomis arba keisti darbo laiko režimo rūšį ar darbo vietovę;
4) darbuotojas nesutinka su darbo santykių tęstinumu verslo ar jo dalies perdavimo atveju;
5) teismas ar darbdavio organas priima sprendimą, dėl kurio pasibaigia darbdavys.
2. Darbo organizavimo pakeitimai ar kitos priežastys, susijusios su darbdavio veikla, gali būti priežastis nutraukti darbo sutartį tik tuo atveju, kai jie yra realūs ir lemia konkretaus darbuotojo ar jų grupės atliekamos darbo funkcijos ar darbo funkcijų nereikalingumą. Darbo sutartis šiuo pagrindu gali būti nutraukta tik tada, kai laikotarpiu nuo įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą iki penkių darbo dienų iki įspėjimo laikotarpio pabaigos darbovietėje nėra laisvos darbo vietos, į kurią darbuotojas galėtų būti perkeltas su jo sutikimu.
3. Jeigu perteklinę darbo funkciją atlieka keletas darbuotojų, o atleidžiama tik dalis iš jų, atleidžiamų darbuotojų atrankos kriterijus patvirtina darbdavys, suderinęs su darbo taryba, kai jos nėra, – su profesine sąjunga. Tokiu atveju atranką vykdo ir pasiūlymus dėl darbuotojų atleidimo teikia darbdavio sudaryta komisija, į kurią turi būti įtrauktas bent vienas darbo tarybos narys. Nustatant atleidžiamų darbuotojų atrankos kriterijus, turi būti užtikrinama darbuotojų pirmenybės teisė būti paliktiems dirbti, taikoma šiems darbuotojams visų kitų atitinkamo darbdavio tos pačios specialybės darbuotojų atžvilgiu toje pačioje darbo vietovėje:
1) kurie toje darbovietėje buvo sužaloti arba susirgo profesine liga;
2) kurie augina daugiau kaip tris vaikus (įvaikius) iki keturiolikos metų arba vieni augina vaikus (įvaikius) iki keturiolikos metų arba prižiūri kitus šeimos narius, kuriems nustatytas mažesnis negu penkiasdešimt penkių procentų darbingumo lygis, arba šeimos narius, sukakusius įstatymų nustatytą senatvės pensijos amžių, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka nustatytas didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis;
3) kurie turi ne mažiau kaip dešimties metų nepertraukiamąjį darbo stažą toje darbovietėje, išskyrus darbuotojus, kurie sukako įstatymų nustatytą senatvės pensijos amžių ir įgijo teisę į visą senatvės pensiją dirbdami darbdavio įmonėje;
4) kuriems iki įstatymų nustatyto senatvės pensijos amžiaus liko ne daugiau kaip treji metai;
5) kuriems tokia teisė nustatyta kolektyvinėje sutartyje;
6) kurie yra išrinkti į darbuotojų atstovų, veikiančių darbdavio lygmeniu, valdymo organų narius.
4. Šio straipsnio 3 dalies 1–5 punktuose nustatyta pirmenybės teisė būti paliktiems dirbti taikoma darbuotojams, kurių kvalifikacija nėra žemesnė už kitų tos pačios specialybės darbuotojų, dirbančių toje įmonėje, įstaigoje, organizacijoje, kvalifikaciją.
5. Darbuotojo darbo rezultatai gali būti priežastis nutraukti darbo sutartį, jeigu darbuotojui raštu buvo nurodyti jo darbo trūkumai ir nepasiekti asmeniniai rezultatai ir buvo bendrai sudarytas rezultatų gerinimo planas, apimantis laikotarpį, ne trumpesnį negu du mėnesiai, ir šio plano vykdymo rezultatai nepatenkinami.
6. Darbuotojo atsisakymas dirbti pakeistomis būtinosiomis ar papildomomis darbo sutarties sąlygomis arba keisti darbo laiko režimo rūšį ar darbo vietovę gali būti priežastis nutraukti darbo sutartį, kai darbdavio siūlymas keisti darbo sąlygas yra pagrįstas reikšmingomis ekonominio, organizacinio ar gamybinio būtinumo priežastimis.
7. Darbo sutartis nutraukiama įspėjus darbuotoją prieš vieną mėnesį, o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus, – prieš dvi savaites. Šie įspėjimo terminai dvigubinami darbuotojams, kurie augina vaiką (įvaikį) iki keturiolikos metų, ir darbuotojams, kuriems iki įstatymų nustatyto senatvės pensijos amžiaus likę mažiau kaip penkeri metai, ir trigubinami neįgaliems darbuotojams ir darbuotojams, kuriems iki įstatymų nustatyto senatvės pensijos amžiaus liko mažiau kaip dveji metai.
8. Atleidžiamam darbuotojui turi būti išmokėta dviejų jo vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinė išmoka, o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus, – pusės jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka.
9. Atleidžiamam darbuotojui įstatymo nustatyta tvarka papildomai išmokama ilgalaikio darbo išmoka, atsižvelgiant į to darbuotojo nepertraukiamą darbo stažą toje darbovietėje.
58 straipsnis. Darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės
1. Darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį be įspėjimo ir nemokėti išeitinės išmokos, jeigu darbuotojas dėl savo kalto veikimo ar neveikimo padaro pareigų, kurias nustato darbo teisės normos ar darbo sutartis, pažeidimą.
2. Priežastis nutraukti darbo sutartį gali būti:
1) šiurkštus darbuotojo darbo pareigų pažeidimas;
2) per paskutinius dvylika mėnesių darbuotojo padarytas antras toks pat darbo pareigų pažeidimas.
3. Šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu gali būti laikomas:
1) neatvykimas į darbą visą darbo dieną ar pamainą be pateisinamos priežasties;
2) pasirodymas neblaiviam ar apsvaigusiam nuo narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų darbo metu darbo vietoje, išskyrus atvejus, kai tokį apsvaigimą sukėlė profesinių pareigų vykdymas;
3) atsisakymas tikrintis sveikatą, kai toks tikrinimas pagal darbo teisės normas privalomas;
4) priekabiavimas dėl lyties ar seksualinis priekabiavimas, diskriminacinio pobūdžio veiksmai ar garbės ir orumo pažeidimas kitų darbuotojų ar trečiųjų asmenų atžvilgiu darbo metu ar darbo vietoje;
5) tyčia padaryta turtinė žala darbdaviui ar bandymas tyčia padaryti jam turtinės žalos;
6) darbo metu ar darbo vietoje padaryta nusikaltimo požymių turinti veika;
7) kiti pažeidimai, kuriais šiurkščiai pažeidžiamos darbuotojo darbo pareigos.
4. Prieš priimdamas sprendimą nutraukti darbo sutartį, darbdavys privalo pareikalauti darbuotojo rašytinio paaiškinimo, išskyrus atvejus, kai darbuotojas per darbdavio nustatytą protingą laikotarpį šio paaiškinimo nepateikia. Darbo sutartis dėl darbuotojo padaryto antro tokio paties darbo pareigų pažeidimo gali būti nutraukta tik tada, jeigu ir pirmasis pažeidimas buvo nustatytas, darbuotojas turėjo galimybę dėl jo pasiaiškinti ir darbdavys per vieną mėnesį nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos darbuotoją įspėjo apie galimą atleidimą už antrą tokį pažeidimą.
5. Sprendimą nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto pažeidimo darbdavys turi priimti įvertinęs pažeidimo ar pažeidimų sunkumą ir padarinius, padarymo aplinkybes, darbuotojo kaltę, priežastinį ryšį tarp darbuotojo veikos ir atsiradusių padarinių, jo elgesį ir darbo rezultatus iki pažeidimo ar pažeidimų padarymo. Atleidimas iš darbo turi būti proporcinga pažeidimui ar jų visumai priemonė.
6. Sprendimą nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto pažeidimo darbdavys turi priimti ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo pažeidimo paaiškėjimo ir ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo jo padarymo dienos. Pastarasis terminas pratęsiamas iki dvejų metų, jeigu darbuotojo padarytas pažeidimas paaiškėja atlikus auditą, inventorizaciją ar veiklos patikrinimą.
59 straipsnis. Darbo sutarties nutraukimas darbdavio valia
1. Darbdavys, išskyrus valstybės ar savivaldybės institucijas ar įstaigas, išlaikomas iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų, valstybės ar savivaldybės įmones, viešąsias įstaigas, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė, ir Lietuvos banką, turi teisę nutraukti darbo sutartį su darbuotoju dėl priežasčių, nenurodytų šio kodekso 57 straipsnio 1 dalyje, įspėjęs prieš tris darbo dienas ir sumokėjęs ne mažesnę kaip šešių mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką.
2. Darbo sutartis šio straipsnio pagrindu negali būti nutraukta dėl dalyvavimo byloje prieš darbdavį, kaltinamą teisės pažeidimais, taip pat dėl kreipimosi į administracinius organus dėl lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, pilietybės ir socialinės padėties, tikėjimo, santuokinės ir šeiminės padėties, ketinimo turėti vaiką (vaikų), įsitikinimų ar pažiūrų, priklausomybės politinėms partijoms ir asociacijoms, amžiaus ar kitų diskriminacinių motyvų.
60 straipsnis. Darbo sutarties nutraukimas nesant darbo sutarties šalių valios
1. Darbo sutartis privalo būti nutraukta be įspėjimo:
1) kai įsiteisėja teismo sprendimas arba teismo nuosprendis, kuriuo darbuotojas nuteisiamas bausme, dėl kurios negali dirbti darbo;
2) kai darbuotojui įstatymų nustatyta tvarka atimamos specialios teisės dirbti tam tikrą darbą ar eiti tam tikras pareigas;
3) kai darbuotojo iki šešiolikos metų vienas iš tėvų arba vaiko atstovas pagal įstatymą, arba vaiko sveikatą prižiūrintis gydytojas, arba mokslo metų laikotarpiu mokykla, kurioje vaikas mokosi, reikalauja nutraukti darbo sutartį;
4) kai darbuotojas pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą nebegali eiti šių pareigų ar dirbti šio darbo ir jis nesutinka būti perkeltas į kitas toje darbovietėje esančias laisvas jo sveikatą atitinkančias pareigas ar darbą arba kai tokių pareigų ar darbo toje darbovietėje nėra;
5) į darbą grąžinus darbuotoją, į kurio vietą buvo priimtas atleidžiamas darbuotojas;
6) institucijos, vykdančios nelegalaus darbo kontrolę, kompetentingo pareigūno reikalavimu, jeigu nustatomas užsieniečio nelegalaus darbo atvejis;
7) kai darbo sutartis prieštarauja įstatymams ir šių prieštaravimų negalima pašalinti, o darbuotojas nesutinka arba negali būti perkeltas į kitą toje darbovietėje esančią laisvą darbo vietą.
2. Darbdavys, gavęs šio straipsnio 1 dalyje nurodytą priežastį patvirtinantį dokumentą ar kitaip apie ją sužinojęs, privalo ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo dokumento gavimo ar sužinojimo dienos nutraukti darbo sutartį. Šio straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytu atveju nepriėmus sprendimo nurodytu laiku, priežastis nutraukti darbo sutartį laikoma pasibaigusia.
3. Šio straipsnio 1 dalies 4, 5 ir 7 punktuose nustatytais atvejais darbuotojui išmokama vieno mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus, – pusės mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka.
<...>
62 straipsnis. Darbo sutarties nutraukimas darbdavio bankroto atveju
1. Įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti darbdaviui bankroto bylą ar kreditorių susirinkimui nutarus vykdyti bankroto procedūras ne teismo tvarka, paskirtasis bankroto administratorius sudaro darbuotojų, su kuriais bus sudarytos terminuotos darbo sutartys dirbti darbovietėje bankroto proceso metu, sąrašą. Tokios terminuotos darbo sutartys negali trukti ilgiau kaip iki įmonės bankroto proceso pabaigos.
2. Per tris darbo dienas nuo teismo nutarties iškelti įmonei bankroto bylą įsiteisėjimo arba nuo kreditorių susirinkimo, kuriame kreditoriai nutarė įmonės bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka, dienos darbuotojai raštu įspėjami apie būsimą darbo sutarties nutraukimą ir ne anksčiau kaip po penkiolikos darbo dienų nuo tokio įspėjimo su jais nutraukiamos darbo sutartys. Jeigu tenkinamos šio kodekso 63 straipsnio 1 dalyje nurodytos sąlygos, turi būti taikomos šio kodekso 63 straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatos.
3. Šio straipsnio 2 dalyje numatytu atveju atleidžiamiems darbuotojams išmokama dviejų jų vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinė išmoka, o jeigu jų darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus, – pusės jų vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka.
65 straipsnis. Darbo sutarties pasibaigimo įforminimas
1. Jeigu yra šiame kodekse ar kitame įstatyme nustatyta priežastis, leidžianti pabaigti darbo sutartį, darbdavys priima sprendimą nutraukti darbo sutartį, o suėjus darbo sutarties terminui arba mirus darbuotojui, konstatuoja darbo sutarties pasibaigimą. Toks sprendimas pabaigia darbo sutartį jame nurodytą dieną, išskyrus šio straipsnio 6 dalyje nurodytus atvejus.
<...>
9. Mirus darbdaviui – fiziniam asmeniui, darbo sutarties pasibaigimas įforminamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.
Parengė Intelektinis rėmėjas Vaidotas S. 2016-09-21
Nerandi atsakymo? Tai užduok klausimą. Spausti čia
|
| Grįžti į pradžią |
Kaip atleidžiami darbuotojai įmonės bankroto metu?Įmonių bankroto įstatymo 19 str.
1. Administratorius per 3 darbo dienas nuo teismo nutarties iškelti įmonei bankroto bylą įsiteisėjimo raštu įspėja įmonės darbuotojus apie būsimą darbo sutarties nutraukimą ir po 15 darbo dienų nuo tokio įspėjimo nutraukia su jais darbo sutartis. Apie būsimą darbuotojų atleidimą administratorius ne vėliau kaip per 3
darbo dienas nuo teismo nutarties iškelti įmonei bankroto bylą įsiteisėjimo dienos praneša teritorinei darbo biržai, savivaldybės institucijai ir įmonės darbuotojų atstovams.
2. Nutraukus darbo sutartį, atleistam darbuotojui išmokama jo dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka.
3. Su atleidžiamu darbuotoju atsiskaitoma šio įstatymo 35 straipsnyje nustatyta tvarka.
4. Darbuotojų, su kuriais bus sudarytos terminuotos darbo sutartys dirbti įmonės bankroto proceso metu, skaičių pagal pareigybes nustato kreditorių susirinkimas. Šių darbuotojų sąrašą sudaro administratorius.
<...>
35 straipsnis. Kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka
1. Kreditorių reikalavimai tenkinami dviem etapais. Pirmajame etape pagal šio straipsnio nustatytą eiliškumą tenkinami kreditorių reikalavimai be priskaičiuotų palūkanų ir netesybų, o antrajame etape ta pačia eile tenkinama likusi kreditorių reikalavimų dalis (palūkanos ir netesybos).
2. Pirmąja eile yra tenkinami darbuotojų reikalavimai, susiję su darbo santykiais; reikalavimai atlyginti žalą dėl suluošinimo ar kitokio kūno sužalojimo, susirgimo profesine liga arba dėl mirties nuo nelaimingo atsitikimo darbe; fizinių ir juridinių asmenų reikalavimai apmokėti už perdirbti supirktą žemės ūkio produkciją.
<...> Pilną teisės aktą galite rasti www.lrs.lt -> Teisės aktai.
Nesumokėti atlyginimai darbuotojams išmokami įstatymų nustatyta tvarka iš Garantinio fondo. http://www.socmin.lt/gf/
jus taip pat gali dominti atsakymas iš garantinio fondo kurį galite rasti čia.
Daugiau apie tai galite skaityti Juristas Nr. 4 straipsnis Darbuotojų darbo santykiai įmonėje jos bankroto ir likvidavimo metu... 3 spausti čia.
Atnaujinta 2009-04-23
Nerandi atsakymo? Tai užduok klausimą. Spausti čia.
Šis D.U.K artimiausiu metu bus atnaujintas. Nuo rugpjūčio pirmos įsigalioja daug darbo kodekso pakeitimų |
| Grįžti į pradžią |
Darbdavys man neišmoka atlyginimo, ką daryti?Yra keletas veiksmų kuriuos galima(rekomenduojama) atlikti:
1. Paparaštyti darbdavio (darbdavio įgalioto asmens, finansininko, buhalterio) išduoti dokumentą patvirtinantį, kad jis jums skolingas, atsisakius išduoti po pirmojo prašymo galima:
1.1. kreiptis dėl dokumento (patvirtinančio darbdavio skolą), reikalavimą išsiunčiant registruotu paštu, o rašto kopiją ir siuntimą patvirtinantį kvituką pasiliekant pas save (raštą taip pat galima išsiųsti ir per notarą ar antstolį).
1.2 Jeigu darbdavys per rašte nurodytą laiko tarpą neišduoda dokumento arba delsia, tai yra pagrindas kreiptis į darbo ginčų komisiją prie valstybinės darbo inspekcijos, o po to ir į teismą .
1.3. Surinkus visus dokumentus patvirtinančius, kad bandėte taikiai išspręsti ginčą su darbdaviu, tiek dėl skolos išdavimą patvirtinančio dokumento, tiek kreipusis į darbo ginčų komisiją, belieka kreiptis į teismą, jeigu darbo ginčų komisija jūsų ginčo neišsprendė jūsų naudai.
2. Dėl bankroto iškėlimo (rekomenduojama kreiptis tik tuomet, jeigu turite patikimų rašytinių dokumentų, kad įmonė yra nemoki ir esate prisiteisę skolą, tačiau antstoliai jos išieškoti negali). Jeigu iškelsite bankrotą, su jumis bus atsiskaityta iš garantinio fondo.
2.1. Iš Garantinio fondo lėšų vienam bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės darbuotojui, taip pat buvusiam likviduotos dėl bankroto, įsigaliojus Lietuvos Respublikos garantinio fondo įstatymui, įmonės darbuotojui gali būti skiriamos šių dydžių išmokos, susijusios su darbo santykiais:
2.1.1. darbo užmokestis pagal darbuotojo reikalavimą, bet ne didesnis kaip darbo užmokesčių, sumokėtų už paskutinius paeiliui einančius 3 mėnesius 18 mėnesių laikotarpiu iki teismo nutarties iškelti bankroto bylą ar kreditorių susirinkimo nutarimo bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka priėmimo dienos, suma ir neviršijantis užpraeito kalendorinio ketvirčio, buvusio prieš paraiškos pateikimo Garantinio fondo administracijai mėnesį, trijų šalies ūkio darbuotojų vidutinių mėnesinių bruto darbo užmokesčių sumos. Kai per 3 mėnesius sumokėta darbo užmokesčio suma yra mažesnė už 3 minimaliąsias mėnesines algas, maksimaliu šios išmokos dydžiu laikoma 3 minimaliųjų mėnesinių algų suma;
2.1.2. piniginė kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas – ne didesnė už 1 minimalią mėnesinę algą;
2.1.3. išeitinė išmoka – iki 2 minimalių mėnesinių algų;
2.1.4. apmokėjimas už prastovą – neviršijantis 1 minimalios mėnesinės algos.
3. Jeigu su jumis yra nutraukta darbo sutartis, tačiau su jumis nebuvo atsiskaityta nei už nepanaudotas atostogas, nei kompensacijos, kurios jums priklausė ir darbdavio išduotame skolos rašte nenurodyti delspinigiai ir VDU, tokiu atveju jūs galite prisiteisti vidutinį darbo užmokestį nuo atleidimo iki atsiskaitymo (liaudyje dar vadinamą antru atlyginimu, kadangi bylos trunka ilgai ir priteistas VDU už uždelsimo laikotarpį dažniausiai būna tokio pat dydžio, kaip neišmokėtas atlyginimas, arba net didesnis). Daugiau informacijos rasite http://www.teisesgidas.lt/modules/newbb_plus/viewtopic.php?topic_id=17&forum=1
http://www.teisesgidas.lt/modules/newbb_plus/viewtopic.php?topic_id=168&forum=3
Kaip gali atrodyti jums galimai praversiantys dokumentai, pateikiami žemiau:
Pasiūlymas dėl darbo sutarties nutraukimo bendru sutarimu ir susitarimo blankas
Prašymas nutraukti darbo sutartį pagal DK 128 str. su reikalavimu išmokėti kompensaciją.
Pretenzija dėl neišmokėto darbo užmokesčio ir delspinigų rasi paspaudęs čia.
IEŠKINYS DĖL NEIŠMOKĖTO DARBO UŽMOKESČIO IR DELSPINIGIŲ PRITEISIMO rasi paspaudęs čia
Jus taip pat gali dominti:
Juristas Nr. 4 straipsnis Darbuotojų darbo santykiai įmonėje jos bankroto ir likvidavimo metu
Juristas Nr. 7-8 Darbuotojų atleidimo iš darbo tvarka
Juristas 2009 Nr. 9 Išeitinė išmoka atleidžiant darbuotoją iš darbo
Juristas 2010 Nr. 4 Darbuotojo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą.
Valstybinė darbo inspekcija www.vdi.lt teikia konsultacijas ir telefonu (8 5) 213 9772;
Nerandi atsakymo? Tai užduok klausimą. Spausti čia.Redaguota 2015-05-31
|
| Grįžti į pradžią |
Kiek kainuos prisiteisti atlyginimą?Darbuotojai atleidžiami nuo žyminio mokesčio visose bylose dėl visų reikalavimų, kylančių iš darbo teisinių santykių.
Jeigu atitinkate vyriausybės nustatytą tvarką norint gauti 100 procentų finansuojamą advokatą, tai jums procesinių dokumentų parengimas ir atstovavimas teisme, bei vykdymo procese nieko nekainuos, nes būsite atleistas, nuo šių mokesčių.
Jeigu byla nesudėtinga, tai dokumentų parengimas teismui kainuoja privačiai nuo 60 iki 200 litų, o jeigu norite, kad jus atstovautų teisme dar papildomai reiktų sumokėti nuo 300 iki 1700 litų. Laimėjus bylą, išleistas pinigų sumas ginantis galima prisiteisti iš darbdavio. jeigu jos nevieršytų Teisingumo ministerijos patvirtintų rekomendacijų.
Redaguota 2014-10-15 |
| Grįžti į pradžią |
Kas gali inicijuoti įmonei bankrotą? 5 straipsnis. Pareiškimas teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei
1. Pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei pateikti teismui turi teisę:
1) kreditorius (kreditoriai);(KOMEANTARAS kreditoriais yra visi, kam įmonė įstaiga yra skolinga, darbuotojai taip pat yra įmonės kreditoriai, jeigu jiems nemokamas atlyginimas)
2) savininkas (savininkai);(KOMENTARAS savininikus apima ir individualios įmonės sąvininkas)
3) įmonės administracijos vadovas.(KOMENTARAS įmonės administracijos vadovas, direktorius , asmuo vadovaujantis įmonės veiklai)
2. Esant šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatytai sąlygai, pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo privalo pateikti teismui likviduojamos įmonės likvidatorius.
3. Pareiškimai pateikiami vietovės, kurioje yra įmonės buveinė, apygardos teismui raštu Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.
4. Prie pareiškimo pridedami jo pagrįstumą įrodantys dokumentai.
Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau-ĮBĮ) 9 str. 5 d. 1 p.nustato, kad bankroto byla iškeliama , jeigu teismas nustatė, kad įmonė yra nemoki arba įmonė daugiau kaip tris mėnesius vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) atlyginimą. LR ĮBĮ 2 str. 8 d. nustato, kad įmonės nemokumas yra tuomet, kai įmonė neatsiskaito su kreditoriumi(kreditoriais) praėjus trim mėnesiams po termino nustatyto įstatymų, kitų teisės aktų taip pat kreditoriaus ir įmonės sutartyse įmonės įsipareigojimams įvykdyti, arba praėjus tokiam pat terminui po kreditoriaus (kreditorių) reikalavimo įvykdyti įsipareigojimus, jeigu sutartyje terminas nebuvo nustatytas, ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.
Jus taip pat gali dominti ši informacija
1. Bankrutuojančios įmonės administratoriaus atsakomybė vykdant mokestines prievoles
Juristas Nr. 4 straipsnis Darbuotojų darbo santykiai įmonėje jos bankroto ir likvidavimo metu... 3 spausti čia.
Redaguota 2009-05-09
Nerandi atsakymo? Tai užduok klausimą. Spausti čia.
Šis D.U.K artimiausiu metu bus atnaujintas. Nuo rugpjūčio pirmos įsigalioja daug darbo kodekso pakeitimų |
| Grįžti į pradžią |
Ar atleistas iš darbo gausiu nedarbo socialinio draudimo išmoką?Pakeistas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 24 d. nutarimą Nr. 1656 „Dėl Nedarbo socialinio draudimo išmokų nuostatų patvirtinimo«.Keli pakeitimai. Pakeistas 10 punktas
Bedarbiams, atleistiems iš darbo (tarnybos) ir gavusiems išeitinę išmoką arba šalių susitarimu kompensaciją, nedarbo draudimo išmoka skiriama ne anksčiau kaip praėjus tiek kalendorinių mėnesių po darbo sutarties nutraukimo (atleidimo iš tarnybos), už kiek mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka arba kompensacija jiems buvo išmokėta (atsiskaitymo su darbuotoju dieną jam apskaičiuota išeitinė išmoka arba kompensacija).“
Atnaujinta 2009-09-01
Nerandi atsakymo? Tai užduok klausimą. Spausti čia.
Šis D.U.K artimiausiu metu bus atnaujintas. Nuo rugpjūčio pirmos įsigalioja daug darbo kodekso pakeitimų |
| Grįžti į pradžią |
Koks gali būti nustatytas poilsio ir darbo laikas darbo vietoje?Darbo laiką, ir poilsio nustatymo laiko reglamentuoja Darbo kodekso XIII skyrius
144 straipsnis. Darbo laiko trukmė
1. Darbo laikas negali būti ilgesnis kaip keturiasdešimt valandų per savaitę.
2. Kasdieninė darbo laiko trukmė neturi viršyti aštuonių darbo valandų. Išimtis gali nustatyti įstatymai, Vyriausybės nutarimai ir kolektyvinės sutartys.
3. Maksimalus darbo laikas, įskaitant viršvalandžius, per septynias dienas neturi viršyti keturiasdešimt aštuonių valandų.
4. Tam tikrų kategorijų (gydymo, globos (rūpybos), vaikų auklėjimo įstaigų, energetikos, ryšių specializuotų tarnybų bei avarijų likvidavimo specializuotų tarnybų ir kitų tarnybų, dirbančių nepertraukiamo budėjimo režimu) darbuotojams, budėtojams patalpose darbo laikas gali būti iki dvidešimt keturių valandų per parą. Tokių darbuotojų vidutinis darbo laikas per septynių dienų laikotarpį neturi viršyti keturiasdešimt aštuonių valandų, o poilsio tarp darbo dienų laikas privalo būti ne trumpesnis kaip dvidešimt keturios valandos. Tokių darbų sąrašą tvirtina Vyriausybė.
5. Darbuotojų, dirbančių ne vienoje darbovietėje arba vienoje darbovietėje, bet pagal dvi ar daugiau darbo sutarčių, darbo dienos trukmė negali būti ilgesnė kaip dvylika valandų.
148 straipsnis. darbo ir poilsio ypatumai ekonominės veiklos srityse
Transporto, pašto, žemės ūkio, energetikos įmonėse, gydymo bei globos (rūpybos) įstaigose, taip pat jūrų ir upių laivyboje ir kitose ekonominės veiklos srityse darbo bei poilsio laikas atsižvelgiant į darbo sezoniškumą bei kitas sąlygas gali skirtis nuo šio Kodekso nustatytų normų. Darbo laiko ir poilsio laiko ypatumus šiose veiklos srityse nustato Vyriausybė.
Daugiau informacijos:
Darbo kodeksas
Vyriausybės 2003-05-16 nutarimas Nr. 587 „Dėl darbų, kuriuose gali būti taikoma iki dvidešimt keturių valandų per parą darbo laiko trukmė, sąrašo“
Nuo 2017-01-01 įsigaliojantis darbo kodekso (toliau– DK) 112 - 114 straipsniuose numato darbo laiko režimą, o 122 straipsnyje minimalų poilsio laiką
112 straipsnis. Darbo laiko norma
1. Darbo laiko norma, tai yra laiko trukmė, kurią darbuotojas vidutiniškai per tam tikrą laikotarpį turi dirbti darbdaviui, kad atliktų pareigas pagal darbo sutartį (neskaitant papildomo darbo ir viršvalandžių), turi būti nustatyta darbo sutartyje.
2. Darbo laiko norma nurodoma darbo valandomis per savaitę, darbo valandomis per dieną ar kitą apskaitinį laikotarpį, nepažeidžiant šio kodekso ar kitų darbo teisės normų nustatytų maksimaliojo darbo laiko ir minimaliojo poilsio laiko trukmės reikalavimų.
3. Darbuotojo darbo laiko norma yra keturiasdešimt valandų per savaitę, nebent darbo teisės normos darbuotojui nustato sutrumpintą darbo laiko normą arba šalys susitaria dėl ne viso darbo laiko.
4. Lietuvos Respublikos Vyriausybė nustato sutrumpintas darbo laiko normas, taip pat kasdienės ir savaitės darbo laiko trukmės nustatymo ir apmokėjimo tvarką asmenims, kurių darbo pobūdis yra susijęs su didesne protine, emocine įtampa, ir asmenims, dirbantiems darbo aplinkoje, kurioje įvertinus riziką nustatyta, kad sveikatai kenksmingų veiksnių dydžiai viršija darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų leistinus dydžius (kiekius) ir techninėmis ar kitomis priemonėmis jų kiekio darbo aplinkoje sumažinti iki sveikatai nekenksmingų dydžių neįmanoma.
113 straipsnis. Darbo laiko režimas
1. Darbo laiko režimas – darbo laiko normos paskirstymas per darbo dieną (pamainą), savaitę, mėnesį ar kitą apskaitinį laikotarpį, kuris negali viršyti trijų paeiliui einančių mėnesių.
2. Jeigu darbo teisės normos ar darbo sutartis nenustato kitaip, darbo laiko režimą vienam ar keliems darbuotojams (darbuotojų grupei) arba visiems darbuotojams darbovietėje nustato darbdavys, nustatydamas vieną iš šių darbo laiko režimo rūšių:
1) nekintančią darbo dienos (pamainos) trukmę ir darbo dienų per savaitę skaičių;
2) suminę darbo laiko apskaitą, kai viso apskaitinio laikotarpio darbo laiko norma įvykdoma per apskaitinį laikotarpį;
3) lankstų darbo grafiką, kai darbuotojas privalo darbovietėje būti fiksuotomis darbo dienos (pamainos) valandomis, o kitas tos dienos (pamainos) valandas gali dirbti prieš ar po šių valandų;
4) suskaidytos darbo dienos laiko režimą, kai tą pačią dieną (pamainą) dirbama su pertrauka pailsėti ir pavalgyti, kurios trukmė ilgesnė negu nustatyta maksimali pertraukos pailsėti ir pavalgyti trukmė;
5) individualų darbo laiko režimą.
3. Jeigu nenustatyta kitaip, laikoma, kad darbo laiko norma įvykdoma per apskaitinį vienos savaitės laikotarpį, kai dirbama penkias dienas per savaitę, o kiekvienos savaitės darbo dienomis valandų skaičius yra vienodas.
4. Darbuotojų darbo laiko režimą valstybės ir savivaldybių įmonėse, įstaigose ir organizacijose nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė, vadovaudamasi šio skyriaus nuostatomis.
114 straipsnis. Maksimaliojo darbo laiko reikalavimai
Jeigu šio kodekso normos nenustato kitaip, darbo laiko režimas negali pažeisti šių maksimaliojo darbo laiko reikalavimų:
1) vidutinis darbo laikas, įskaitant viršvalandžius, tačiau neįskaitant darbo pagal susitarimą dėl papildomo darbo laiko, per kiekvieną septynių dienų laikotarpį negali būti ilgesnis kaip keturiasdešimt aštuonios valandos;
2) darbo laikas, įskaitant viršvalandžius ir darbą pagal susitarimą dėl papildomo darbo, per darbo dieną (pamainą) negali būti ilgesnis kaip dvylika valandų, neįskaitant pietų pertraukos, ir šešiasdešimt valandų per kiekvieną septynių dienų laikotarpį;
3) turi būti laikomasi darbo laiko režimo ypatumų dirbantiems naktį darbuotojams (šio kodekso 117 straipsnis), nėščioms, neseniai pagimdžiusioms ir krūtimi maitinančioms darbuotojoms ir asmenims iki aštuoniolikos metų, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme;
4) negali būti dirbama daugiau kaip šešias dienas per septynias paeiliui einančias dienas;
5) maksimalusis darbo laikas, dirbant pagal suminę darbo laiko apskaitą, įskaitant viršvalandžius, tačiau neįskaitant darbo pagal susitarimą dėl papildomo darbo, vidutiniškai per septynių dienų laikotarpį negali būti ilgesnis kaip keturiasdešimt aštuonios valandos, skaičiuojant per apskaitinį laikotarpį.
<...>
122 straipsnis. Minimaliojo poilsio laiko reikalavimai
1. Poilsio laikas – laisvas nuo darbo laikas.
2. Jeigu šio kodekso normos nenustato kitaip, darbo laiko režimas negali pažeisti šių minimaliojo poilsio laiko reikalavimų:
1) per darbo dieną (pamainą) darbuotojui suteikiamos fiziologinės pertraukos pagal darbuotojo poreikį ir specialios pertraukos, dirbant lauko sąlygomis (lauke arba nešildomose patalpose), profesinės rizikos sąlygomis, taip pat dirbant sunkų fizinį ar didelės protinės įtampos reikalaujantį darbą;
2) ne vėliau kaip po penkių valandų darbo darbuotojams turi būti suteikta pietų pertrauka, skirta pailsėti ir pavalgyti. Šios pertraukos trukmė negali būti trumpesnė negu trisdešimt minučių ir ne ilgesnė kaip dvi valandos, nebent šalys susitaria dėl suskaidytos darbo dienos laiko režimo. Per pietų pertrauką darbuotojas gali palikti darbovietę;
3) kasdienio nepertraukiamojo poilsio tarp darbo dienų (pamainų) trukmė negali būti trumpesnė kaip vienuolika valandų iš eilės, o per septynių paeiliui einančių dienų laikotarpį darbuotojui turi būti suteiktas bent trisdešimt penkių valandų nepertraukiamojo poilsio laikas. Jeigu darbuotojo darbo dienos (pamainos) trukmė yra daugiau kaip dvylika valandų, bet ne daugiau kaip dvidešimt keturios valandos, nepertraukiamojo poilsio tarp darbo dienų (pamainų) laikas negali būti mažesnis negu dvidešimt keturios valandos;
4) jeigu budėjimas trunka dvidešimt keturias valandas, poilsio laikas trunka ne mažiau kaip dvidešimt keturias valandas.
3. Pertraukų trukmę, jų pradžią, pabaigą ir kitas sąlygas nustato darbo teisės normos ir darbo dienos (pamainų) grafikai. Darbuotojams, atliekantiems darbus, kurių metu dėl gamybos sąlygų negalima daryti pertraukos pailsėti ir pavalgyti, turi būti suteikiama galimybė pavalgyti darbo laiku.
4. Specialių pertraukų, numatytų šio straipsnio 2 dalies 1 punkte, trukmę per darbo dieną (pamainą) ir jų nustatymo sąlygas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
Parengė 2016-09-21 intelektinis rėmėjas Vaidotas S. |
| Grįžti į pradžią |
[ Grįžti į skyriaus pradžią ]
[ Grįžti į skyriaus pradžią ] |
|
|
1185: Svečiai