 Be povandeninių rifų Paskelbtas: Moderator , Įjungta: 29-3-2009 Be povandeninių rifų, žurnalas „Vadovo pasaulis“, 2005 m. Nr. 1; Autorius - Advokatas, M. Romerio universiteto lektorius El.paštas: rolandas@advokatopaslaugos.lt, Mob.: +370 614 00009, http://www.advokatopaslaugos.lt Pirmaisiais metų mėnesiais bendrovėse vyksta visuotiniai akcininkų susirinkimai. Įmonių vadovai, norėdami išvengti teisminių ginčų ir sustiprinti savo kaip vadovo ir organizatoriaus autoritetą, turėtų pasirūpinti sklandžiu susirinkimų sušaukimu ir vedimu. Nuo 2004 m. sausio 1 d. įsigaliojo nauji teisės aktai, reglamentuojantys akcinių ir uždarųjų akcinių bendrovių veiklą: Akcinių bendrovių įstatymo nauja redakcija (Žin., 2003, Nr. 123-5574), Juridinių asmenų registro nuostatai (Žin., 2003, Nr. 107-4810), neteko galios Įmonių įstatymas ir Įmonių rejestro įstatymas. Šių teisės aktų supratimas leis Jūsų bendrovei tinkamai organizuoti visuotinį akcininkų susirinkimą. Šiame straipsnyje apibendrinsiu svarbiausius praktinio pobūdžio teisinius ir organizacinius klausimus, susijusius su visuotinio akcininkų susirinkimo eiga. Pasirengimo visuotiniam akcininkų susirinkimui šiame straipsnyje nenagrinėsiu. Teisė dalyvauti ir balsuoti visuotiniame akcininkų susirinkime Teisę dalyvauti ir balsuoti visuotiniame akcininkų susirinkime turi šie asmenys: 1)akcininkai, 2)akcininkų įgalioti asmenys, 3)asmenys, kuriems akcininkai yra perleidę savo balsavimo teisę. Vienoje iš naujesnių Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtų bylų buvo sprendžiamas klausimas, kam priklauso balsavimo teisė akcijų įkeitimo atveju: akcininkui ar kreditoriui. Teismas nusprendė, kad paprastai balsavimo teisė priklauso akcininkui, kreditorius gali balsuoti tik atskirais atvejais (įkaito davėjo ir gavėjo susitarimu, teismo sprendimu, numatant tokią galimybę įkeitimo lakšte ir pan.). Akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 21 str. 1 dalyje išsamiai reglamentuojama, kurie akcininkai turi teisę balsuoti, jei akcijos buvo perleistos prieš visuotinį akcininkų susirinkimą: 1)uždarojo tipo bendrovėse – asmenys, susirinkimo dieną esantys bendrovės akcininkais; 2)atvirojo tipo bendrovėse – asmenys, susirinkimo apskaitos dienos pabaigoje buvę bendrovės akcininkais. Akcinės bendrovės susirinkimo apskaitos diena yra penktoji darbo diena iki visuotinio akcininkų susirinkimo (ABĮ 21 str. 1 d.). Akcijų apskaitos dienos sąvoka naujojoje ABĮ redakcijoje įvesta tam, kad akcinei bendrovei būtų patogiau vesti akcininkų susirinkimą: pasikeitus akcininkams, susirinkimo metu nereikia taisyti akcininkų registravimo sąrašo ir kitų akcininkų apskaitos dokumentų. Ankstesnės redakcijos įstatyme, galiojusioje iki 2003 m. gruodžio 31 d., akcijų apskaitos dieną akcinės bendrovės galėjo nustatyti įstatuose. Šia teise buvo pasinaudojusios tik kelios bendrovės. Atkreiptinas dėmesys, kad akcininkai, turintys teisę balsuoti susirinkime, ir akcininkai, turintys teisę į dividendus, gali būti ir ne tie patys asmenys, nes dividendus turi teisę gauti tie asmenys, kurie visuotinio akcininkų susirinkimo, paskelbusio dividendus, dienos pabaigoje buvo bendrovės akcininkai (ABĮ 60 str. 6 d.). Kokių dokumentų reikalauti iš balsuoti atvykusių asmenų Kokius dokumentus privalo pateikti balsuoti atvykę asmenys, reglamentuojama ABĮ 21 str. 6 dalyje: „Asmuo, dalyvaujantis visuotiniame akcininkų susirinkime ir turintis teisę balsuoti, turi pateikti asmens tapatybę liudijantį dokumentą. Asmuo, kuris nėra akcininkas, be to, turi pateikti dokumentą, patvirtinantį teisę balsuoti visuotiniame akcininkų susirinkime. Ši dalis netaikoma, kai balsuojama raštu“. Taigi jei į susirinkimą balsuoti atvyksta fizinis asmuo, esantis bendrovės akcininku, jis privalo pateikti tik tapatybę liudijantį dokumentą: pasą, asmens tapatybės kortelę, kitą dokumentą, kuris, bendrovės vadovybės nuomone, yra pakankamas nustatyti asmens tapatybę. Juridinio asmens, esančio bendrovės akcininku, vadovas turėtų pateikti tapatybę liudijantį dokumentą. Bendrovei rekomenduojama įsitikinti, kad atvykęs asmuo iš tikrųjų yra akcininko vadovas. Tai galima padaryti įvairiais būdais: paprašyti, kad asmuo pateiktų dokumentą, patvirtinantį jo išrinkimą, arba šį faktą nustatyti patiems, pavyzdžiui, pasitikrinti Juridinių asmenų registro kompiuterinėse duomenų bazėse. Jei atvyksta fizinio ar juridinio asmens atstovas, jis turėtų pateikti atstovavimo faktą patvirtinantį dokumentą, paprastai įgaliojimą (Civilinio kodekso, toliau – CK, 2.137–2.144 str.). Juridinio asmens įgaliojimą pasirašo jo vadovas, ant įgaliojimo dedamas antspaudas (CK 2.140 str.). Fizinio asmens įgaliojimas turi būti patvirtintas notaro (CK 2.138 str.). Juridinio asmens teisė balsuoti susirinkime gali būti išreikšta ir prokūra (CK 2.176–2.185 str.). Prokūra turi būti įregistruota Juridinių asmenų registre. Akcininkai gali perleisti akcijų suteikiamą balsavimo teisę, neprarasdami nuosavybės teisės į akcijas. Balsavimo teisė perleidžiama balsavimo teisės perleidimo sutarties pagrindu. Ši sutartis įsigalioja tik nuo jos atskleidimo bendrovei (CK 2.89 str. 2 d.). Toks atskleidimas gali būti atliekamas tiek prieš susirinkimą, tiek jo dalyvių registravimo metu. Bendrovė, suteikdama balsavimo teisę įgijusiam asmeniui teisę balsuoti, turėtų įsitikinti balsavimo teisę perleidusio asmens (akcininko) valios tikrumu: pareikalauti balsavimo teisės perleidimo sutarties ar kito dokumento, pasirašyto paties akcininko, kuriame yra CK 2.89 straipsnyje nustatyti duomenys: balsavimo sutarties sudarymo laikas, šalys, galiojimo terminas, perleidžiamų balsų skaičius, balsavimo teisės turėjimo pagrindas ir kt. Atkreiptinas dėmesys, kad bendrovė akcininkų susirinkime turi paskelbti apie duomenų ir informacijos, patvirtinančių balsavimo teisės perleidimą, gavimą (CK 2.89 str. 3 d.). Ši informacija turėtų būti paskelbta įžanginėje susirinkimo dalyje, nustatant kvorumą. Akcininkų registravimas, dokumentų įteikimas akcininkui Jei pagal pateiktus dokumentus nustatoma, kad asmuo turi teisę dalyvauti akcininkų susirinkime, jis pasirašo akcininkų registravimo sąraše. Šiame sąraše turi būti nurodytas balsų skaičius, kurį kiekvienam akcininkui suteikia jo turimos akcijos (akcininkų registravimo sąrašo pavyzdys pateikiamas straipsnio pabaigoje). Akcininkų registravimo sąrašą pasirašo susirinkimo pirmininkas ir sekretorius (jei jis renkamas). Jei visi susirinkime dalyvaujantys akcininkai balsavo raštu, šį sąrašą pasirašo bendrovės vadovas. Akcininkų registravimo sąrašas – svarbus dokumentas. Pagal jį nustatomas susirinkimo kvorumas, jis turi būti pridedamas prie susirinkimo protokolo. Asmeniui pasirašius akcininkų registravimo sąraše, jam paprastai įteikiami reikalingi dokumentai: balsavimo kortelė (ypač jei akcininkų skaičius yra didelis), dokumentai, susiję su susirinkimo darbotvarke, ir pan. Kvorumo nustatymas Kvorumu laikoma susirinkime dalyvaujantiems akcininkams priklausančių akcijų dauguma, būtina, kad susirinkimas būtų laikomas įvykusiu. Susirinkimas laikomas įvykusiu, jei: 1)susirinkime dalyvauja akcininkai, kuriems priklausančios akcijos suteikia daugiau kaip ½ visų balsų; 2)pakartotiniame susirinkime dalyvauja bent vieną akciją turintis akcininkas. Pakartotinis visuotinis akcininkų susirinkimas šaukiamas ne anksčiau kaip praėjus 5 dienoms ir ne vėliau kaip praėjus 30 dienų nuo neįvykusio akcininkų susirinkimo dienos (ABĮ 26 str. 4 d.). Pakartotinis susirinkimas turi teisę priimti sprendimus tik pagal neįvykusio susirinkimo darbotvarkę. Kvorumas nustatomas pagal akcininkų registravimo sąrašo duomenis. Nustatant bendrą bendrovės akcijų teikiamų balsų skaičių ir visuotinio akcininkų susirinkimo kvorumą, nesuteikiančiomis balsų akcijomis laikomos: 1)bendrovės įsigytos savos akcijos (ABĮ 54 str.); 2)privilegijuotosios akcijos, kurios nesuteikia balsavimo teisės (ABĮ 42 str.). Naujojoje ABĮ redakcijoje nebėra nuostatos, kad, nustatant bendrą akcijų suteikiamų balsų skaičių ir kvorumą, akcijos, kurių balsavimo teise uždrausta naudotis pagal kitus įstatymus ar remiantis teismo sprendimu, laikomos nesuteikiančiomis balsų (iki 2003 m. gruodžio 31 d. galiojusios senosios ABĮ redakcijos 29 str. 2 d.). Pavyzdžiui, Vertybinių popierių rinkos įstatymo 19 straipsnyje reglamentuojamas balsų netekimas dėl pareigos teikti privalomą oficialų pasiūlymą. Teismo nutartimi gali būti areštuotos akcijos, įskaitant ir neturtinę teisę balsuoti. Taikant formalųjį įstatymo aiškinimą atrodytų, kad tokios akcijos įskaitomos į bendrą bendrovės akcijų teikiamų balsų skaičių, nuo kurių skaičiuojamas kvorumas (pavyzdžiui, įstatinis kapitalas padalytas į 100 akcijų, suteikiančių balsavimo teisę, 15 akcijų areštuota, kvorumas – 51 balsas). Pažymėtina, kad šiuo klausimu tebevyksta specialistų diskusijos, galutinį atsakymą turėtų pateikti teismų praktika. Pažymėtina, kad teismai gana skeptiškai vertina tuos atvejus, kai sprendimai visuotiniame akcininkų susirinkime priimami pasinaudojant kitų akcininkų akcijų areštu. Pavyzdys iš teismų praktikos: 2002 m. kovo 18 d. policijos pareigūno nutarimu buvo areštuotos UAB „A“ akcijos, priklausančios akcininkui B. Nutarime areštuoti turtą nebuvo tiesiogiai nurodyta, kad apribota neturtinė balsavimo teisė. Šis nutarimas buvo priimtas net neiškėlus baudžiamosios bylos, o 2002 m. gegužės mėn. panaikintas. 2002 m. balandžio 22 d., galiojant nutarimui areštuoti akcijas, akcininkas C visuotiniame akcininkų susirinkime priėmė įvairius nutarimus, įskaitant ir bendrovės valdymo organų pakeitimą. Akcininkui C priklausė 47 proc. UAB „A“ akcijų, B – 53 proc.. Akcininkas C teigė: kadangi akcininko B areštuotos akcijos (galiojant senajai ABĮ redakcijai) yra neįskaitomos į bendrą bendrovės akcijų suteikiamų balsų skaičių, todėl susirinkimo kvorumas buvo, o nutarimai teisėti. Akcininkas B gindamas savo teises kreipėsi į teismą. Teismas pažymėjo, kad akcijų areštas savaime nereiškia, jog kartu apribojama ir akcijų jų savininkui suteikiama neturtinė balsavimo teisė. Balsavimo teisė gali būti apribota tik tada, jei tai konkrečiai nurodyta nutartyje (nutarime) areštuoti turtą (ginčo atveju nurodyta nebuvo). Teismas taip pat atkreipė dėmesį į „trumpalaikį“ arešto pobūdį. 2002 m. balandžio 22 d. akcininkų susirinkimo nutarimai buvo panaikinti. Nustačius kvorumą, renkami susirinkimui vadovaujantys ir jo eigą fiksuojantys asmenys, sprendžiami kiti darbotvarkės klausimai. Jei kvorumo nėra, susirinkimas neturi teisės priimti sprendimų. Šiuo atveju atvykusiems akcininkams reikėtų pranešti apie pakartotinio akcininkų susirinkimo laiką ir vietą. Susirinkimo inspektoriui (asmeniui, atsakingam už inspektoriaus pareigų atlikimą) rekomenduojama surašyti raštą, kad susirinkimas neįvyko, prie jo pridėti akcininkų registravimo sąrašą. Susirinkimui vadovaujančių ir jo eigą fiksuojančių asmenų rinkimas Paprastai renkami: 1.Susirinkimo pirmininkas. Jį rinkti privaloma, išskyrus, kai visi susirinkime dalyvaujantys akcininkai balsuoja raštu. 2.Sekretorius. Jį rinkti taip pat privaloma, išskyrus du atvejus: a) susirinkime dalyvauja mažiau kaip 3 akcininkai; b) visi susirinkime dalyvaujantys akcininkai balsavo raštu. 3.Susirinkimo inspektorius (jei inspektoriaus rinkimas numatytas bendrovės įstatuose) arba asmuo, atsakingas už inspektoriaus pareigų atlikimą (jei įstatai nenumato inspektoriaus rinkimo). Vieną iš šių asmenų rinkti yra privaloma. Inspektoriaus (asmens, atsakingo už inspektoriaus pareigų atlikimą) kompetencija nurodyta ABĮ 22 str. 2 dalyje. 4.Akcininkai, įgalioti pasirašyti susirinkimo protokolą. Šių asmenų rinkimas nėra privalomas. 5.Balsų skaičiavimo komisija, kuri gali būti renkama esant dideliam susirinkime dalyvaujančių asmenų skaičiui. Balsavimo būdai ABĮ skiriami trys teisiškai reikšmingi balsavimo būdai: 1.Atviras balsavimas. Dažniausiai sprendimai priimami šiuo balsavimo būdu. Akcininkai paprastai balsuoja pakeldami jiems išduotą balsavimo kortelę, balsus skaičiuoja skaičiavimo komisija ar kitas pirmininko paskirtas asmuo. 2.Slaptas balsavimas. Slaptas balsavimas yra privalomas visiems akcininkams tais klausimais, dėl kurių nors vienas akcininkas pageidauja slapto balsavimo ir jeigu tam pritaria akcininkai, kuriems priklausančios akcijos suteikia ne mažiau kaip 1/10 balsų šiame visuotiniame akcininkų susirinkime. Šiuo atveju akcininkams išduodamas slapto balsavimo biuletenis (pavyzdys pateikiamas straipsnio pabaigoje). Atkreiptinas dėmesys, kad slaptas balsavimas dažnai neužtikrina išreikštos valios anonimiškumo (ją dažnai galima nustatyti pagal turimus balsus). 3.Balsavimas raštu. Pagal naująją ABĮ redakciją balsuoti raštu turi teisę bet kuris akcininkas (ankstesnėje redakcijoje – tik jei įstatai suteikė tokią teisę). Pagal ABĮ 30 str. 1 dalį, jei balsavimo teisę turintys akcininkai raštu pareikalauja, bendrovė turi parengti ir ne vėliau kaip likus 10 dienų iki visuotinio akcininkų susirinkimo išsiųsti bendruosius balsavimo biuletenius to pareikalavusiems akcininkams registruotu laišku ar įteikti juos asmeniškai pasirašytinai. Pagal ABĮ 27 str. 5 dalį, jeigu akcininkas pasinaudoja savo teise balsuoti raštu, jis, susipažinęs su visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarke ir sprendimų projektais, užpildo ir pateikia bendrovei bendrąjį balsavimo biuletenį – jame jis praneša visuotiniam akcininkų susirinkimui savo valią „už“ ar „prieš“ atskirai dėl kiekvieno sprendimo. Raštu iš anksto balsavę akcininkai laikomi dalyvaujančiais visuotiniame akcininkų susirinkime ir jų balsai įskaitomi į susirinkimo kvorumą bei balsavimo rezultatus. Pakartotiniame visuotiniame akcininkų susirinkime galioja neįvykusio susirinkimo bendrieji balsavimo biuleteniai. Akcininkas neturi teisės balsuoti visuotiniame akcininkų susirinkime svarstant sprendimą, dėl kurio jis iš anksto pareiškė savo valią raštu. Bendrojo balsavimo biuletenio pavyzdys pateikiamas straipsnio pabaigoje. Sprendimų priėmimas Visuotinis akcininkų susirinkimas – tai aukščiausias bendrovės organas. Akcinių bendrovių įstatyme išvardijamas nebaigtinis sąrašas klausimų, kuriuos turi teisę spręsti susirinkimas. Skirtingai nei buvo reglamentuota senojoje įstatymo redakcijoje, susirinkimas visus klausimus sprendžia priimdamas sprendimus, o ne nutarimus. Sprendimams dėl ilgalaikio turto, kurio vertė didesnė kaip 1/20 įstatinio kapitalo, perleidimo, nuomos ar įkeitimo, taip pat dėl kitų asmenų prievolių, kurių dydis didesnis kaip 1/20 įstatinio kapitalo, įvykdymo laidavimo ar garantavimo, nebėra privalomas visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimas. Šiems sandoriams turi pritarti valdyba (jeigu ji sudaroma). Tačiau įstatuose gali būti nurodyta, kad šiems klausimams spręsti reikia susirinkimo pritarimo (ABĮ 34 str. 5 d.). Naujojoje ABĮ redakcijoje pakeistos nuostatos dėl sprendimų priėmimo paprasta (nekvalifikuota) balsų dauguma. Sprendimas susirinkime laikomas priimtu, kai už jį gauta daugiau balsų „už“ nei „prieš“. Balsavimas „susilaikant“ sprendimų priėmimui įtakos nebeturi (išskyrus kvalifikuotą daugumą). Nuostatos dėl sprendimų priėmimo kvalifikuota balsų dauguma, kuri negali būti mažesnė kaip 2/3 visų susirinkime dalyvaujančių akcininkų akcijų suteikiamų balsų (bendrovės įstatai gali numatyti ir didesnę daugumą), išliko nepakitusios. Kvalifikuota balsų dauguma bus priimami tokie sprendimai (ABĮ 28 str. 1 d.): 1) keisti bendrovės įstatus; 2) nustatyti bendrovės išleidžiamų akcijų klasę, skaičių, nominalią vertę ir minimalią emisijos kainą; 3) konvertuoti bendrovės vienos klasės akcijas į kitos, tvirtinti akcijų konvertavimo tvarką; 4) keisti uždarosios akcinės bendrovės akcijų sertifikatus į akcijas; 5) dėl pelno (nuostolių) paskirstymo; 6) dėl rezervų sudarymo, naudojimo, sumažinimo ir naikinimo; 7) išleisti konvertuojamąsias obligacijas; 8) padidinti įstatinį kapitalą; 9) sumažinti įstatinį kapitalą, išskyrus šiame Įstatyme nustatytas išimtis; 10) dėl bendrovės reorganizavimo ar atskyrimo ir reorganizavimo ar atskyrimo sąlygų patvirtinimo; 11) dėl bendrovės pertvarkymo; 12) dėl bendrovės restruktūrizavimo; 13) dėl bendrovės likvidavimo ir likvidavimo atšaukimo. Bendrovės įstatai gali numatyti ir didesnę kaip 2/3 kvalifikuotą balsų daugumą bei didesnę kaip ¾ balsų daugumą (ABĮ 28 str. 3 d.). Kvalifikuotą balsų daugumą, kuri negali būti mažesnė kaip ¾ visų susirinkime dalyvaujančių ir turinčių balsavimo teisę sprendžiant atitinkamą klausimą akcininkų akcijų suteikiamų balsų daugumą (bendrovės įstatai gali numatyti ir didesnę daugumą), reglamentuoja ABĮ 28 str. 2 dalis. Tokia balsų dauguma priimamas sprendimas atšaukti visiems akcininkams pirmumo teisę įsigyti bendrovės išleidžiamų konkrečios emisijos akcijų ar bendrovės išleidžiamų konkrečios emisijos konvertuojamųjų obligacijų. Susirinkimo protokolas Susirinkimo eiga paprastai fiksuojama protokole. Protokolas gali būti nerašomas šiais atvejais (ABĮ 29 str. 1 d.): 1.Jeigu bendrovės visų akcijų savininkas yra vienas asmuo. Šiuo atveju jo raštiški sprendimai prilyginami visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimams. 2.Jeigu priimtus sprendimus pasirašo visi bendrovės akcininkai. Protokolą reikėtų skirti nuo stenogramos. Protokole fiksuojami tik svarbiausi susirinkimo eigos klausimai: pranešėjas, pagrindinė pranešėjo mintis, priimtas sprendimas, balsavimo rezultatai ir pan. Stenogramoje fiksuojamas kiekvienas susirinkimo veiksmas. Ją sudaryti nėra privaloma. ABĮ 29 str. 2 dalyje išsamiai reglamentuota, kas turi pasirašyti protokolą. Protokolą pasirašo visuotinio akcininkų susirinkimo pirmininkas ir sekretorius, kartu gali pasirašyti ir visuotinio akcininkų susirinkimo įgalioti asmenys. Kai susirinkimo sekretorius nerenkamas, protokolą pasirašo susirinkimo pirmininkas. Kai visi dalyvaujantys susirinkime akcininkai balsuoja raštu, protokolą pagal gautus balsus surašo ir pasirašo bendrovės vadovas. Baigdamas vadovams norėčiau palinkėti sėkmingų visuotinių akcininkų susirinkimų. Įveikti iškilusius sunkumus Jums padės šio straipsnio autoriaus ir UAB „Pačiolis“ išleistas kompaktinis diskas „Bendrovių steigimo ir veiklos dokumentai“. AKCININKŲ REGISTRAVIMO S„RA O PAVYZDYS BENDROJO BALSAVIMO BIULETENIO PAVYZDYS SLAPTO BALSAVIMO BIULETENIO PAVYZDYS viršuje minėtus pavyzdžius galite parsisiųsti paspaudę ant žemiau esančios nuorodos http://www.teisesgidas.lt/modules/mydownloads/singlefile_lid_16.html Straipsnis iš Be povandeninių rifų : Leidiniai :TEISĖS GIDAS https://www.teisesgidas.lt Straipsnio URL: index.php?op=viewarticle&artid=41 |