 Valdymas kaip savarankiškas civilinio teisinio reglamentavimo objektas. Teisėtas ir neteisėtas valdymas. Teisėto valdymo atsiradimo ir pasibaigimo pagrindai. Valdymo įgyvendinimas ir gynimas. Paskelbtas: Moderator , Įjungta: 5-9-2014 4.22 straipsnis. Daikto valdymas 1. Daikto valdymu, kaip savarankiška daiktine teise, kuri yra pagrindas nuosavybės teisei pagal įgyjamąją senatį įgyti, laikomas faktinis daikto turėjimas turint tikslą jį valdyti kaip savą. 2. Daikto valdymas nelaikomas savarankiška daiktine teise, kai faktinis daikto turėtojas daikto valdytoju ar savininku pripažįsta kitą asmenį. 4.23 straipsnis. Teisėtas ir neteisėtas daikto valdymas 1. Daikto valdymas gali būti teisėtas ir neteisėtas. 2. Teisėtu laikomas daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė. Daikto valdymas laikomas teisėtu, kol neįrodyta priešingai. 3. Neteisėtu daikto valdymu laikomas per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas. 4.24 straipsnis. Valdymo teisės objektas Valdymo teisės objektu gali būti kiekvienas daiktas, kuris gali būti nuosavybės teisės objektu. ANTRASIS SKIRSNIS VALDYMO ATSIRADIMAS IR ĮGYVENDINIMAS 4.25 straipsnis. Valdymo atsiradimas 1. Valdymas gali atsirasti užvaldant daiktą, perduodant ar paveldint valdymo teisę. 2. Valdymas atsiranda fiziškai užvaldant daiktą, kai tik užvaldęs daiktą asmuo gali paveikti daiktą pagal savo valią. Taip pat užvaldant daiktą turi būti išreikšta asmens valia turėti tą daiktą kaip savą. 3. Užvaldyti daiktą asmuo gali ir nesant tiesioginio ar netiesioginio fizinio kontakto tarp jo ir daikto. 4.26 straipsnis. Valdymo atsiradimas sąžiningai ir nesąžiningai 1. Valdymas gali būti atsiradęs sąžiningai ir nesąžiningai. 2. Valdymas laikomas atsiradęs sąžiningai, kol neįrodyta priešingai. 3. Sąžiningu valdymo atsiradimu laikomas daikto valdymo atsiradimas, kai valdyti pradedantis asmuo yra įsitikinęs, kad niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, kurį jis pradeda valdyti. 4. Nesąžiningu valdymo atsiradimu laikomas daikto valdymo atsiradimas, kai daiktą valdantis asmuo žinojo arba privalėjo žinoti, kad jis neturi teisės tapti to daikto valdytoju arba kad kitas asmuo turi daugiau teisių į jo užvaldomą daiktą. 4.27 straipsnis. Nekilnojamojo daikto valdymo atsiradimas 1. Nekilnojamojo daikto valdymas gali atsirasti ne tik fiziškai užvaldžius daiktą, bet ir kai perduodantis valdyti nekilnojamąjį daiktą asmuo nurodo, kad daiktas perduotas, jeigu nėra jokių kliūčių patekti į tą daiktą ar kitu panašiu būdu jį fiziškai užvaldyti. 2. Nekilnojamojo daikto valdymas atsiranda nuo valdymo įregistravimo viešame registre momento. 3. Daikto valdymas negali būti registruojamas viešame registre, jeigu jame jau yra įregistruota nuosavybės teisė į šį daiktą. 4.28 straipsnis. Kilnojamojo daikto valdymo atsiradimas Kilnojamojo daikto valdymas asmeniui atsiranda: 1) kai pageidaujantysis, kad atsirastų kilnojamojo daikto valdymas, paima tą daiktą į savo rankas; 2) kai pageidaujantysis, kad atsirastų kilnojamojo daikto valdymas, pradėjo saugoti daiktą ar tai daroma jo nurodymu; 3) kai norinčio, kad atsirastų daikto valdymas, asmens nurodymu daiktas perduotas jo nurodytam asmeniui; 4) kai daiktas padedamas į patalpą, priklausančią asmeniui, pageidaujančiam, kad atsirastų to daikto valdymas; 5) kai pageidaujančiam, kad atsirastų valdymas, asmeniui perduoti raktai nuo patalpos, kurioje yra daiktas; 6) kai pageidaujantis, kad atsirastų valdymas, asmuo atitinkamai pažymėjo niekieno nevaldomą daiktą; 7) kai gaudomas daiktas pakliuvo į spąstus, tinklus ir pan.; 8) atlikus kitus veiksmus, išreiškiančius asmens valią užvaldyti daiktą. 4.29 straipsnis. Daikto valdymo atsiradimas per kitą asmenį Jeigu perduodantysis valdyti daiktą per kitą asmenį turėjo tikslą perduoti jį konkrečiam asmeniui, tai šiam perduoto daikto valdymas atsiranda ir tada, jeigu asmuo, per kurį perduodamas daiktas, norėtų įsigyti daiktą sau ar dar kitam asmeniui. 4.30 straipsnis. Faktinis daikto valdymas per kitą asmenį Valdytojas gali valdyti daiktą per kitą asmenį, kuris privalo laikytis valdytojo nurodymų. TREČIASIS SKIRSNIS VALDYMO PABAIGOS PAGRINDAI 4.31 straipsnis. Valdymo pabaiga 1. Valdymas baigiasi, kai daikto valdytojas atsisako savo, kaip valdytojo, teisių į daiktą, t. y. atsisako faktiškai valdyti daiktą ar turėti jį kaip savą, ir kitais įstatymų nustatytais pagrindais. 2. Valdymo teisės atsisakymas turi būti aiškiai išreikštas arba numanomas. 3. Valdytojo nesinaudojimas nekilnojamuoju daiktu nereiškia, kad jis atsisako šio daikto valdymo, jeigu jo noras atsisakyti valdymo negali būti numanomas iš kitų aplinkybių. 4.32 straipsnis. Kilnojamojo daikto valdymo pabaiga Kilnojamojo daikto valdymas baigiasi praradus valdytojui galimybę paveikti daiktą pagal savo valią, kai: 1) daiktą užvaldo kitas asmuo, netgi slaptai ar per prievartą; 2) daiktą pametęs valdytojas negali jo rasti; 3) valdytojas negali daikto valdyti dėl kitų priežasčių. 4.33 straipsnis. Nekilnojamojo daikto valdymo pabaiga 1. Nekilnojamojo daikto valdymas baigiasi, kai valdytojas ne tik praranda galimybę paveikti daiktą pagal savo valią, bet ir kai nesiima jokių priemonių šią galimybę susigrąžinti. 2. Nekilnojamojo daikto valdymas baigiasi, jeigu valdytojo bandymai susigrąžinti poveikį daiktui buvo nesėkmingi. 3. Nekilnojamojo daikto valdymas baigiasi nuo valdymo išregistravimo iš viešojo registro momento. KETVIRTASIS SKIRSNIS VALDYMO GYNIMAS 4.34 straipsnis. Valdymo gynimas 1. Kiekvienas valdytojas turi teisę ginti esamą valdymą ir atnaujinti atimtą valdymą. 2. Valdytojas gali reikalauti teismine tvarka ne tik savo valdymo gynimo, bet ir nuostolių, kurie buvo padaryti dėl valdymo pažeidimo, atlyginimo. 3. Sąžiningam valdytojui turi būti atlygintos daikto išlaikymo išlaidos, išskyrus atvejus, kai jas padengia daikto pajamos. Sąžiningas valdytojas taip pat turi teisę pasilikti dalis, kuriomis buvo pagerintas daiktas, jeigu tai nepadarys žalos daiktui. Jeigu šių dalių atskirti negalima, sąžiningas valdytojas turi teisę reikalauti atlyginti padarytas dėl pagerinimo išlaidas, bet ne didesnes kaip daikto vertės padidėjimas. 4.35 straipsnis. Valdymo pažeidimas 1. Valdymas gali būti pažeistas paimant ar bandant paimti daiktą ar jo dalį, taip pat teises į jį, arba trukdant valdyti daiktą. Valdymo pažeidimas gali pasireikšti grasinimais, sukeliančiais realų pavojų valdymui. 2. Valdymo pažeidimu nelaikomi veiksmai, formaliai atitinkantys šio straipsnio 1 dalyje nurodytus požymius, jeigu asmuo, kuris nurodytas kaip valdymo pažeidėjas, įrodo, kad būtent iš jo ir neteisėtai atsirado pareiškėjo valdymas. 3. Asmens, nurodyto kaip valdymo pažeidėjas, įrodinėjimas, kad pareiškėjo valdymas atsirado neteisėtai iš trečiojo asmens, nėra pagrindas pripažinti, jog asmuo, kuris nurodytas kaip valdymo pažeidėjas, nepažeidė valdymo. 4.36 straipsnis. Ginčai dėl daikto valdymo 1. Kilus ginčui dėl daikto valdymo, kai du ar daugiau asmenų tvirtina esą to paties daikto valdytojai ir jie tai pagrindžia faktais, patvirtinančiais, kad tęsiasi jų valdymas, turi būti ginamas valdymas to asmens, kuris įrodys, jog jis yra teisėtas daikto valdytojas. 2. Jeigu nė vienas iš asmenų, kurie ginčijasi, nesugeba to įrodyti, turi būti ginamas valdymas to asmens, kuris daiktą pradėjo valdyti anksčiausiai. Straipsnis iš Valdymas kaip savarankiškas civilinio teisinio reglamentavimo objektas. Teisėtas ir neteisėtas valdymas. Teisėto valdymo atsiradimo ir pasibaigimo pagrindai. Valdymo įgyvendinimas ir gynimas. : Leidiniai :TEISĖS GIDAS https://www.teisesgidas.lt Straipsnio URL: index.php?op=viewarticle&artid=313 |