PROGRAMA, Ieškinio senaties sąvoka ir funkcijos. Ieškinio senaties taikymo samprata ir sąlygos. Ieškinio senaties terminų rūšys. Bendrieji ir specialieji ieškinio senaties terminai. Ieškinio senaties terminų skaičiavimas. Ieškinio senaties termino eigos pradžia. Ieškinio senaties termino sustabdymas ir nutraukimas. : Straipsniai, TP : Ieškinio senaties sąvoka ir funkcijos. Ieškinio senaties taikymo samprata ir sąlygos. Ieškinio senaties terminų rūšys. Bendrieji ir specialieji ieškinio senaties terminai. Ieškinio senaties terminų skaičiavimas. Ieškinio senaties termino eigos pradžia. Ieškinio senaties termino sustabdymas ir nutraukimas. : Leidiniai :TEISĖS GIDAS 

Svetainės meniu






Labiausiai lankomi svetainės puslapiai
1. Darbo teisė
2. Nekilnojamo turto savininkų
teisės ir pareigos

3. Šeimos teisė
4. Ieškinio padavimas teismui,
ką turėčiau žinoti

5. Nemokamos teisinės
pagabos kontaktai


Svetainėje yra
#1493: Svečiai
#1: Vartotojai
#5670: Registruoti vartotojai

# Prokuristas


Jūs čia svečias.
+ registracija

Ieškinio senaties sąvoka ir funkcijos. Ieškinio senaties taikymo samprata ir sąlygos. Ieškinio senaties terminų rūšys. Bendrieji ir specialieji ieškinio senaties terminai. Ieškinio senaties terminų skaičiavimas. Ieškinio senaties termino eigos pradžia. Ieškinio senaties termino sustabdymas ir nutraukimas.

Paskelbtas: Moderator , Įjungta: 24-8-2014

Ieškinio senaties terminas – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas, per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (2000 m. liepos 18 d. Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymu Nr. VIII–1864 (Žin., 2000, Nr. 74–2262) patvirtinto Civilinio kodekso (toliau – CK) 1.124 straipsnis). Taigi plačiąja prasme ieškinio senatimi visokeriopos civilinių teisių teisminės gynybos principo (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, CK 1.2 straipsnio 1 dalis) veikimas yra ribojamas, taip pat tam tikra apimtimi kiekvienu konkrečiu atveju ribojamos asmens teisės į pažeistų jo teisių teisminę gynybą. Pasibaigus ieškinio senaties terminui galimybė priverstinai, valstybės prievartos pagalba, įgyvendinti subjektines teises išnyksta.
Viena vertus, ieškinio senaties instituto paskirtis – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą. Civilinių teisinių santykių dalyviams garantuojama, jog suėjus įstatymo nustatytam terminui jų subjektinės teisės teismine tvarka negalės būti nuginčytos ir jiems nebus paskirta tam tikra pareiga. Jeigu suinteresuotasis asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą, per visą ieškinio senaties terminą nesikreipė į teismą su ieškiniu, kad apgintų pažeistą teisę arba įstatymo saugomą interesą, priešinga teisinio santykio šalis gali pagrįstai tikėtis, jog toks asmuo arba atsisako nuo savo teisės, arba nemano, jog jo teisė yra pažeista.
Kita vertus, ieškinio senaties terminų nustatymas skatina nukentėjusiąją šalį imtis priemonių operatyviai ir tinkamai ginti savo pažeistas teises. Taigi ieškinio senaties institutas sumažina teisinio neapibrėžtumo, atsirandančio kilus ginčui dėl subjektinės teisės, neigiamą poveikį civilinei apyvartai. Be to, ieškinio senatis sudaro realias galimybes pažeistas teises apginti. Teismų darbas tampa efektyvesnis, sudaromos objektyvios prielaidos nustatyti materialiąją tiesą byloje, nes praėjus tam tikram laikui faktinių aplinkybių išaiškinimas tampa sudėtingas.Ieškinio senaties institutui keliami svarbūs uždaviniai: garantuoti turtinių santykių stabilumą, palengvinti faktinių aplinkybių nustatymą, kontroliuoti įsipareigojimų vykdymą. Ieškinio senatis civilinėje atsakomybėje – tai įstatymo nustatytas terminas, per kurį galima ginti savo pažeistas civilines teises ar interesus. ieškinio senatį reglamentuoja tik įstatymai (Civilinio kodekso (toliau – CK) 1.124 straipsnis).
1.2. Ieškinio senatį reglamentuojančios normos išdėstytos CK pirmosios knygos IV dalies VII skyriuje (CK 1.124–1.135 straipsniai). Ieškinio senatį reguliuoja ir kitos CK normos bei kiti įstatymai. Paprastai tai susiję su ieškinio senaties sutrumpintų terminų arba jų eigos pradžios atskirų rūšių reikalavimams pareikšti nustatymu (CK 1.125 straipsnio 2 dalis, 1.127 straipsnio 1 dalis). Ieškinio senaties terminams atitinkamai (mutatis mutandis) taikytinos ir terminus reglamentuojančios CK bendrosios nuostatos (CK pirmosios knygos IV dalies VI skyrius).
1.3. Specialiąsias ieškinio senaties taikymo taisykles kiti įstatymai gali nustatyti tik tais atvejais, kai tai leidžia CK pirmosios knygos IV dalies VII skyriaus arba kitos CK teisės normos, reguliuojančios ieškinio senatį. Nuorodos CK pirmosios knygos IV dalies VII skyriuje į kitas CK normas ir kitus įstatymus, numatančius specialiąsias ieškinio senaties teisinio reguliavimo taisykles, padarytos šiais atvejais:
– CK 1.125 straipsnio 2 dalis leidžia ne tik kitoms CK normoms, bet ir kitiems įstatymams nustatyti trumpesnius ieškinio senaties terminus (pavyzdžiui, CK 2.167 straipsnio 4 dalyje prekybos agento reikalavimams dėl kompensacijos išieškojimo nustatytas 1 metų ieškinio senaties terminas; Kelių transporto kodekso 56 straipsnio 2 dalyje nustatytas 2 metų ieškinio senaties terminas reikalavimams, kylantiems dėl vežimo sutarties);
– CK 1.127 straipsnio 1 dalis numato, kad CK ir kiti įstatymai gali numatyti išimtis dėl ieškinio senaties terminų eigos pradžios (pavyzdžiui, pagal CK 3.22 straipsnio 4 dalį ieškinio senaties termino eiga reikalauti nuostolių atlyginimo iš prašymą dėl kliūčių sudaryti santuoką padavusio asmens prasideda nuo teismo sprendimo tokį prašymą pripažinti nepagrįstu įsiteisėjimo dienos; pagal CK 6.667 straipsnio 3 dalį ieškinio senaties termino eiga reikalavimams, kylantiems dėl rangovo atliktų darbų trūkumų, kai apie trūkumus pareikšta per garantinį terminą, prasideda nuo pareiškimo apie trūkumus dienos; pagal Čekių įstatymo 54 straipsnio 1 dalį čekio turėtojo reikalavimams ieškinio senaties terminas skaičiuojamas nuo čekio pateikimo apmokėti termino);
– CK 1.128 straipsnis nustato, kad prievolėje asmenų pasikeitimas ieškinio senaties termino ir jo skaičiavimo tvarkos nepakeičia, išskyrus tada, kai įstatymai nustato kitaip;
– CK 1.132 straipsnis leidžia kitiems įstatymams nustatyti kitokias sutrumpintų ieškinio senaties terminų sustabdymo, atnaujinimo, nutraukimo taisykles (pavyzdžiui, Prekybinės laivybos įstatymo 76 straipsnio 2 dalyje numatytas ieškinio senaties termino sustabdymo papildomas pagrindas – jeigu ieškinio sumos apskaičiavimas priklauso nuo dispašos surašymo, ieškinio senaties termino eiga sustabdoma nuo dienos, kurią dispašeris priima nutarimą dėl bendrosios avarijos fakto, iki dienos, kai dispašą gauna suinteresuotas asmuo);
– CK 1.134 straipsnio 3 punktas leidžia kitiems įstatymams nustatyti ir kitus reikalavimus, kuriems ieškinio senatis netaikoma. Papildomus atvejus, kai tam tikriems reikalavimams ieškinio senatis netaikoma, numato taip pat ir kitos CK normos (pavyzdžiui, CK 3.42 straipsnio 4 dalis).
Nurodytais atvejais CK pirmosios knygos IV dalies VII skyriaus normos bei kitos CK ar kituose įstatymuose nustatytos ieškinio senatį reglamentuojančios normos tarpusavyje konkuruoja kaip bendrosios ir specialiosios teisės normos. Specialiosios normos numatytos, pavyzdžiui, CK 3.6 straipsnyje, pagal kurį CK trečioji knyga gali nustatyti išimtis iš bendrųjų ieškinio senaties atnaujinimo, sustabdymo, nutraukimo ar skaičiavimo taisyklių; CK 6.16 straipsnis nustato specialias ieškinio senaties terminų skaičiavimo, sustabdymo ir taikymo taisykles solidaraus reikalavimo ir solidarios prievolės atvejais; Branduolinės energijos įstatymo 63 straipsnis nustato, kad reikalavimams dėl žalos atlyginimo ieškinio senaties termino eiga prasideda nuo žalos atsiradimo momento ir t.t.
1.4. Kitos ieškinio senatį reglamentuojančios CK normos taip pat numato galimybę išimtis iš jose įtvirtintų ieškinio senaties taikymo atskirų kategorijų reikalavimams taisyklių nustatyti kituose įstatymuose (žr., pavyzdžiui, CK 2.82 straipsnio 4 dalį ir Akcinių bendrovių įstatymo 31 straipsnio 2 dalį). Tokiais atvejais pirmenybė teikiama kituose įstatymuose numatytoms teisės normoms.
1.5. Jeigu yra kitų ieškinio senatį reglamentuojančių įstatymų ir CK prieštaravimų, taikomos CK normos, išskyrus atvejus, kai CK pirmenybę suteikia kitų įstatymų normoms (CK 1.3 straipsnio 2 dalis).
1.6. Ieškinio senaties terminus, jų skaičiavimo ir taikymo tvarką reglamentuojančios įstatymų normos yra imperatyvaus pobūdžio, todėl šalių susitarimu jų pakeisti negalima (CK 1.125 straipsnio 12 dalis, 1.126 straipsnio 3 dalis). Taigi šalių susitarimai, pažeidžiantys šias imperatyvias įstatymo nuostatas, yra niekiniai ir negalioja (CK 1.80 straipsnis).
1.7. Ieškinio senaties termino eigos skaičiavimo taisyklės, reguliuojančios termino pradžią, sustabdymą, nutraukimą, pratęsimą ir atnaujinimą, netaikomos naikinamiesiems ir įgyjamiesiems materialinio teisinio pobūdžio terminams, pretenziniams, garantiniams, procedūriniams, taip pat procesinio teisinio pobūdžio terminams.
1.8. Ieškinio senatį reglamentuojančios normos vienodai taikomos pareiškus tiek ieškinį, tiek priešieškinį, tiek ir trečiųjų asmenų, pareiškiančių savarankiškus reikalavimus, ieškinį, kadangi priešieškinis ir trečiųjų asmenų, pareiškiančių savarankiškus reikalavimus, ieškinys pareiškiamas pagal taisykles, nustatytas ieškiniui pareikšti (CK 1.124 straipsnis, 2002 m. CPK 143 straipsnio 3 dalis, 46 straipsnio 2 dalis).
2. Pagal CK 1.1 straipsnio 3 dalį CK normos darbo teisiniams santykiams taikomos tiek, kiek jų nereguliuoja specialūs įstatymai. Todėl ieškinio senatį reglamentuojančios CK normos minėtiems teisiniams santykiams taikomos, kai šių klausimų nereguliuoja specialūs įstatymai. DK 27 straipsnio 5 dalis taip pat nustato, kad ieškinio senačiai reikalavimams, kylantiems iš darbo teisinių santykių, taikomos CK nuostatos, jeigu DK ir kiti darbo įstatymai nenumato specialių ieškinio senaties taikymo taisyklių.
3. Jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse nustatytos kitokios ieškinio senaties taikymo taisyklės nei jos nustatytos CK arba kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose, taikomos Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių normos (CK 1.13 straipsnio 1 dalis).
4. Ieškinio senatis taikoma pagal tos valstybės teisę, kuri reguliuoja civilinių teisinių santykių dalyvių teises ir pareigas (CK 1.59 straipsnis). Todėl jeigu byloje šalių ginčui spręsti yra taikoma užsienio teisė, tai ši teisė taikoma ir ieškinio senačiai. Taikytina teisė nustatoma pagal CK pirmosios knygos I dalies II skyriaus normas.
5.1. Jei tam tikriems reikalavimams pareikšti 1964 m. CK numatyta ieškinio senaties terminų trukmė, lyginant su 2000 m. CK, yra skirtinga, ieškinio senaties terminai taikomi ir skaičiuojami laikantis 2000 m. liepos 18 d. Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. VIII–1864 10 straipsnyje nustatytų taisyklių. 2000 m. CK nustatyti ieškinio senaties terminai (tiek ilgesni, tiek trumpesni už numatytus 1964 m. CK ar kituose įstatymuose) gali būti taikomi tik su sąlyga, kad pagal anksčiau galiojusius įstatymus nustatytų ieškinio senaties terminų eiga nepasibaigė iki 2000 m. CK įsigaliojimo.
5.2. Ieškinio senaties tam tikriems reikalavimams pareikšti taikymas priklauso nuo to, kada prasidėjo ieškinio senaties termino eiga, kokios trukmės ieškinio senaties terminas tuo metu buvo nustatytas pagal galiojančius įstatymus ir kokios trukmės ieškinio senaties terminą nustatė 2000 m. CK. Pasikeitus ieškinio senaties teisiniam reguliavimui, ieškinio senaties terminai skaičiuojami ir ieškinio senatis taikoma laikantis šių pagrindinių taisyklių:
– jeigu ieškinio senaties terminų eiga prasidėjo įsigaliojus 2000 m. CK, taikomi 2000 m. CK nustatyti ieškinio senaties terminai;
– jeigu anksčiau galiojusiuose įstatymuose nustatyti ieškinio senaties terminai prasidėjo ir nepasibaigė iki 2000 m. CK įsigaliojimo, taikomi 2000 m. CK nustatyti ieškinio senaties terminai, jeigu jie yra ilgesni arba tokios pačios trukmės; šiuo atveju iki 2000 m. CK įsigaliojimo praėjusi ieškinio senaties termino dalis įskaitoma į 2000 m. CK nustatytą ieškinio senaties terminą;
– jei 2000 m. CK nustatyti trumpesni ieškinio senaties terminai, lyginant su anksčiau galiojusiais, taikomi trumpesni ieškinio senaties terminai, tačiau jiems skaičiuoti taikoma kita bendroji taisyklė – trumpesnis terminas pradedamas skaičiuoti nuo 2001 m. liepos 1 d. ir į jį neįskaitoma ieškinio senaties termino dalis, praėjusi iki 2000 m. CK įsigaliojimo;
– jeigu 1964 m. CK iš viso nenustatė ieškinio senaties termino tam tikriems reikalavimams pareikšti, o 2000 m. CK ieškinio senaties terminą nustatė, tai tokio termino eiga prasideda 2000 m. CK įsigaliojimo dieną arba dieną, su kuria įstatymai sieja ieškinio senaties termino eigos pradžią konkrečiam reikalavimui pareikšti;
– jeigu 1964 m. CK nustatė ieškinio senaties terminus tam tikriems reikalavimams pareikšti, o 2000 m. CK numato, jog tokiems reikalavimams ieškinio senatis netaikoma, tai ieškinio senatis netaikoma pareikšti reikalavimams, kuriems anksčiau nustatyti ieškinio senaties terminai nepasibaigė iki 2000 m. CK įsigaliojimo.
Darbo teisiniuose santykiuose pagal įstatymo analogiją taip pat taikomos šios taisyklės, kadangi nei Darbo ginčų nagrinėjimo įstatymo (toliau – DGNĮ), nei DK įsigaliojimą reglamentuojančios įstatymų normos nenumatė ieškinio senaties terminų skaičiavimo tvarkos pasikeitus teisiniam reguliavimui.
5.3. Jeigu ieškinio senaties termino eiga pagal 1964 m. CK ar kitus įstatymus tam tikriems reikalavimams pareikšti prasidėjo iki 2001 m. liepos 1 d., tai ieškinio senaties terminų eigos pradžiai nustatyti 2000 m. CK taisyklės negali būti taikomos, nes turi būti taikomos tos normos, kurios galiojo ieškinio senaties termino eigos pradžios momentu.
Jeigu ieškinio senaties termino eiga tam tikriems reikalavimams teisme pareikšti prasidėjo iki 2001 m. liepos 1 d., 2000 m. CK numatyti nauji ieškinio senaties terminų sustabdymo pagrindai arba naujos ieškinio senaties termino eigos nutraukimo taisyklės turi būti taikomi tik tais atvejais, kai ieškinio senaties terminas, įsigaliojus 2000 m. CK, dar nebuvo pasibaigęs ir 2000 m. CK numatytos naujos aplinkybės, sudarančios pagrindą ieškinio senaties terminą sustabdyti, arba aplinkybės, sudarančios ieškinio senaties termino eigos nutraukimo pagrindą, atsirado įsigaliojus 2000 m. CK (2000 m. Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalis). Jeigu tokios aplinkybės atsirado iki 2000 m. CK įsigaliojimo, bet egzistavo ir po 2001 m. liepos 1 d., tai 2000 m. CK numatyti nauji ieškinio senaties terminų sustabdymo pagrindai arba naujos ieškinio senaties termino eigos nutraukimo taisyklės taikomi tik nuo 2001 m. liepos 1 d.
6.1. CK 1.125 straipsnio 1 dalis numato, kad bendrasis ieškinio senaties terminas yra dešimt metų. Šio straipsnio 3–11 dalyse nustatyti sutrumpinti ieškinio senaties terminai atskiroms reikalavimų rūšims. CK ir kituose įstatymuose sutrumpinti ieškinio senaties terminai gali būti nustatyti dar kitoms reikalavimų rūšims (CK 1.125 straipsnio 2 dalis).
6.2. Jeigu CK 1.125 straipsnyje, kituose CK straipsniuose arba kituose įstatymuose atskirų rūšių reikalavimams pareikšti nenustatytas sutrumpintas ieškinio senaties terminas, taikomas bendrasis 10 metų ieškinio senaties terminas, išskyrus tada, kai pagal CK 1.134 straipsnį arba kitais CK ar kitų įstatymų numatytais atvejais ieškinio senatis tam tikriems reikalavimams pareikšti apskritai netaikoma.
7.1. Pagal bendrąją ieškinio senaties termino eigos pradžios skaičiavimo taisyklę ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Taigi pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties termino eiga prasideda tik po to, kai asmuo subjektyviai suvokia ar turi suvokti apie jo teisės pažeidimą. Ši taisyklė taikoma tada, jeigu kitos CK normos arba kiti įstatymai nenustato kitokios ieškinio senaties terminų eigos pradžios skaičiavimo tvarkos (CK 1.127 straipsnio 1 dalis).
7.2. Įstatymas ieškinio senaties termino eigos pradžią sieja su tokiais subjektyvaus pobūdžio kriterijais: asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie jo teisės pažeidimą. Todėl, spręsdamas apie ieškinio senaties termino eigos pradžią, teismas visų pirma turi nustatyti teisės pažeidimo momentą.
7.3. Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė arba įstatymo saugomas interesas yra pažeisti ar ginčijami.
.4. Tais atvejais, kada ieškovas tvirtina, jog apie savo subjektinės teisės pažeidimą sužinojo ne paties teisės pažeidimo dieną, teismas turi patikrinti, ar byloje nėra įrodymų, kad buvo priešingai, ir ar ieškovas apie teisės pažeidimą sužinojo ne vėliau, nei tokioje pačioje situacijoje turėjo sužinoti apdairus ir rūpestingas asmuo.
Sprendžiant, kada apie pažeistą teisę turėjo sužinoti apdairus ir rūpestingas asmuo, būtina nustatyti teisės pažeidimo pobūdį bei momentą, nuo kurio bet koks vidutinis apdairiai ir rūpestingai savo teisių atžvilgiu besielgiantis asmuo analogiškoje situacijoje turėjo išsiaiškinti, jog jo teisė yra pažeista. Reikia atsižvelgti į teisės pažeidimo nustatymo sudėtingumą, atsakovo asmenines savybes, jo veiksmų ar neveikimo įtaką ieškovo subjektyviam susiklosčiusios situacijos vertinimui bei kitas turinčias reikšmės aplinkybes. Tuo atveju, jeigu ieškovo amžius, išsilavinimas, profesinė veikla, teisinis statusas ir kitos jo individualios savybės rodo, jog šis asmuo apie savo teisių pažeidimą turėjo sužinoti anksčiau, nei tai galėtų padaryti bet koks vidutinis apdairus ir rūpestingas asmuo, į šias aplinkybes taip pat turi būti atkreipiamas dėmesys nustatant ieškinio senaties termino eigos pradžios momentą. Priešingai, jeigu ieškovo individualios savybės galėjo apsunkinti susidariusios situacijos suvokimą, į šias aplinkybes nustatant ieškinio senaties termino eigos pradžią atsižvelgti nereikia. Minėtos aplinkybės gali sudaryti pagrindą svarstyti klausimą dėl praleisto ieškinio senaties termino atnaujinimo.
7.5. Ieškinio senaties termino eigos pradžiai neturi įtakos, ar egzistuoja reali galimybė faktiškai įgyvendinti teisę kreiptis į teismą. Sunki asmens liga, neturėjimas pakankamai lėšų kreiptis į teismą, įrodymų neturėjimas, nežinojimas, kas yra atsakovas ar koks konkretus ieškinio dydis, ir kitos panašios kliūtys kreiptis į teismą gali būti vertinamos sprendžiant ieškinio senaties termino atnaujinimo, bet ne jo eigos pradžios momento nustatymo klausimą.
7.6. CK 1.127 straipsnio 2–5 dalyse nurodytais atvejais ieškinio senaties terminų eigos pradžia tam tikriems reikalavimams pareikšti nustatoma remiantis objektyviais kriterijais. Tai yra išimtys iš CK 1.127 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos bendrosios taisyklės. Objektyvių kriterijų taikymą nustatant ieškinio senaties termino eigos pradžią numato ir kai kurios kitos CK normos. Pavyzdžiui, pagal CK 2.167 straipsnio 4 dalį ieškinio senaties termino eiga prasideda nuo sutarties nutraukimo dienos, pagal CK 3.22 straipsnio 4 dalį – nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos ir kt.
7.7. Objektyvius kriterijus ieškinio senaties termino eigos pradžios nustatymui atskiriems reikalavimams pareikšti gali numatyti taip pat kiti Lietuvos Respublikos įstatymai bei tarptautinės sutartys. Pavyzdžiui, pagal Čekių įstatymo 54 straipsnio 1 ir 2 dalis čekio turėtojo reikalavimams ieškinio senaties termino eiga prasideda nuo čekio pateikimo apmokėti termino, o čekį apmokėti įsipareigojusių asmenų reikalavimams vieni kitiems – nuo tos dienos, kurią įsipareigojęs asmuo apmokėjo čekį, arba nuo tos dienos, kurią jam pačiam buvo pareikštas reikalavimas; Darbo sutarties įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad terminas kreiptis į teismą darbuotojui, nesutinkančiam su atleidimu iš darbo, nušalinimu nuo darbo ar perkėlimu į kitą darbą, prasideda nuo dokumento, patvirtinančio atleidimą, nušalinimą ar perkėlimą, gavimo; pagal DK 297 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties terminas kreiptis į teismą darbuotojui, nesutinkančiam su darbo sąlygų pakeitimu, nušalinimu nuo darbo darbdavio iniciatyva, atleidimu iš darbo, prasideda nuo atitinkamo nurodymo (dokumento) gavimo dienos; Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (CMR) 32 straipsnio 1 dalies a punktas nurodo, kad ieškinio senaties terminas krovinio dalinio praradimo, sugadinimo ar pristatymo termino viršijimo atvejais prasideda nuo krovinio pristatymo dienos ir kt.
8. Kai kuriems atskirų rūšių reikalavimams pareikšti ieškinio senaties termino eigos pradžia nustatoma taip:
8.1. Reikalavimui dėl apmokėjimo už prekes (paslaugas), jei apmokėjimas sutartyje numatytas dalimis arba periodiniais mokėjimais, ieškinio senaties termino eiga prasideda dėl kiekvienos mokėjimo dalies arba periodinio mokėjimo nuo tos dienos, kada suėjo tos prievolės dalies arba periodinio mokėjimo terminas (CK 1.127 straipsnio 2 dalis).
8.2. Jei pažeista bendraturčio pirmenybės teisė įsigyti parduodamą nuosavybės dalį, ieškinio senaties terminas reikalauti perkelti jam pirkėjo teises ir pareigas (CK 4.79 straipsnio 3 dalis) prasideda nuo sužinojimo ar turėjimo sužinoti apie bendrosios nuosavybės dalies pardavimą.
8.3. Reikalavimams dėl nuginčijamų sandorių pripažinimo negaliojančiais pareikšti sandorio šalims ieškinio senaties termino eiga pasideda nuo sandorio sudarymo dienos, išskyrus atvejus, kai asmuo sandorio sudarymo metu nežinojo ir neturėjo žinoti apie jo teisės pažeidimą (pavyzdžiui, sandorį kito asmens vardu sudarė neįgaliotas ar įgaliojimus viršijęs asmuo (CK 1.92 straipsnis), sandorį asmuo sudarė nesuprasdamas savo veiksmų reikšmės (CK 1.89 straipsnis), dėl suklydimo (CK 1.90 straipsnis), apgaulės (CK 1.91 straipsnis) ir pan.).
8.4. Reikalavimams dėl niekinio sandorio pasekmių ieškinio senaties termino eiga prasideda nuo tos dienos, kada toks sandoris pradėtas vykdyti, ir asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie niekinio sandorio vykdymą, t.y. apie jo pasekmes (CK 1.127 straipsnio 1 dalis).
8.5. Kreditoriaus reikalavimui pagal pagrindinę prievolę ir su juo susijusiems reikalavimams pagal papildomą prievolę, kuria užtikrinamas pagrindinės prievolės įvykdymas (pavyzdžiui, netesybų, rankpinigių, laidavimo, garantijos atvejais), pareikšti ieškinio senaties terminų eiga prasideda nepriklausomai vieni nuo kitų.
8.6. Esant tęstiniam pažeidimui, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, t.y. dėl tęstinio pažeidimo teisinių pasekmių, susijusių su kiekviena atskira tęstinio pažeidimo diena (pavyzdžiui, reikalavimams priteisti netesybas, atsirandančias kiekvieną atskirą tęstinio pažeidimo dieną), prasideda tą kiekvieną dieną (CK 1.127 straipsnio 5 dalis).
8.7. Bankrutuojančios įmonės, kurios bankroto procedūros vykdomos pagal 2001 m. kovo 20 d. Įmonių bankroto įstatymą, administratoriaus ieškiniams dėl bankrutuojančios įmonės sudarytų sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais ieškinio senaties termino eiga prasideda nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos (2001 m. kovo 20 d. Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 8 punktas ir 20 straipsnis).
8.8. Kreditoriaus netiesioginiam ieškiniui skolininko vardu skolininko skolininkui pareikšti (CK 6.68 straipsnis) ieškinio senaties termino eiga prasideda nuo tos dienos, kai apie pažeistą teisę sužinojo ar turėjo sužinoti kreditoriaus skolininkas, bet ne pats kreditorius (CK 1.127 straipsnio 1 dalis, 1.5 straipsnio 4 dalis).
9. Pagal bendrą taisyklę juridinio asmens reikalavimui ieškinio senaties termino eiga taip pat prasideda nuo dienos, kai juridinis asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Todėl naujai paskirto (išrinkto) administracijos vadovo argumentas, jog apie jo vadovaujamo juridinio asmens teisės pažeidimą jis sužinojo tik po jo paskyrimo (išrinkimo), negali būti pagrindas pakeisti ieškinio senaties termino eigos pradžios skaičiavimo momentą. Šiuo atveju pareikštas reikalavimas ginti ne administracijos vadovo, kaip fizinio asmens, bet juridinio asmens pažeistą teisę. Nurodyta aplinkybė taip pat ieškinio senaties termino eigos nenutraukia ir nesustabdo.
10.1. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties termino eiga prasideda nuo tos dienos, kai asmuo (šalis ginčo materialiniame teisiniame santykyje) sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Ieškinio senaties termino eigos pradžiai neturi įtakos aplinkybė, kas kreipėsi į teismą teisminės gynybos: pats asmuo, kurio teisė pažeista, jo atstovas pagal pavedimą, įstatyminis atstovas (Civilinio proceso kodekso, patvirtinto 2002 m. vasario 28 d. įstatymu Nr. IX–746 (toliau – 2002 m. CPK), 51, 59 straipsniai) ar įstatymų nustatytais atvejais kiti asmenys viešajam interesui ginti (2002 m. CPK 49–50 straipsniai).
10.2. Jeigu apie asmens teisės pažeidimą sužino jo atstovas pagal pavedimą, laikoma, kad apie teisės pažeidimą per protingą terminą, reikalingą turimomis informavimo priemonėmis susižinoti su atstovaujamuoju, turėjo sužinoti ir pats atstovaujamasis (CK 1.5 straipsnio 1 dalis, 2.150, 6.4, 6.38, 6.760 straipsniai ir kt.). Tokiu atveju ieškinio senaties termino eiga prasideda apie teisės pažeidimą sužinojus atstovaujamajam arba pasibaigus protingam terminui, per kurį jis apie teisės pažeidimą sužinoti turėjo.
10.3. Atstovavimo pagal įstatymą atveju ieškinio senaties termino eiga prasideda nuo tos dienos, kada apie teisės pažeidimą sužinojo ar turėjo sužinoti atstovas pagal įstatymą, išskyrus atvejus, kai ieškinio senaties termino eiga prasidėjo iki aplinkybių, sudarančių pagrindą paskirti įstatyminį atstovą, atsiradimo.
11. Ieškinio senaties termino eiga pasibaigia praėjus įstatyme nustatytam ieškinio senaties terminui, jeigu šio termino eiga nebuvo sustabdyta (CK 1.129 straipsnis), nutraukta (CK 1.130 straipsnis) ar įstatymų arba Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių numatytais atvejais pratęsta (CK 1.13 straipsnio 1 dalis, 1.125 straipsnio 2 ir 11 dalys, 1.127 straipsnio 1 dalis). Ieškinio senaties terminų pratęsimo galimybę numato, pavyzdžiui, Geležinkelio transporto kodekso 72 straipsnis, Kelių transporto kodekso 56 straipsnis, Vidaus vandenų transporto kodekso 69 straipsnis, Tarptautinės turto gelbėjimo vandenyse konvencijos 23 straipsnio 2 dalis, Vienos konvencijos dėl civilinės atsakomybės už branduolinę žalą VI straipsnis ir kt.
12. Pagal CK 1.135 straipsnį pasibaigus pagrindiniam reikalavimui nustatytam ieškinio senaties terminui, pasibaigia ir papildomiems reikalavimams nustatyti ieškinio senaties terminai, nors jiems pareikšti ieškinio senaties terminai dar ir nėra pasibaigę. Pavyzdžiui, pasibaigus ieškinio senaties terminui reikalauti grąžinti ar sumokėti lėšas (pagrindinis reikalavimas), pasibaigia ir ieškinio senaties terminai reikalauti sumokėti netesybas; pasibaigus ieškinio senaties terminui reikalauti grąžinti nepagrįstą praturtėjimą arba nepagrįstai gautą turtą (pagrindinis reikalavimas), pasibaigia ir ieškinio senaties terminas reikalavimui priteisti nuostolius. Tačiau ieškinio senaties termino pasibaigimas papildomam reikalavimui pareikšti nėra pagrindas pasibaigti ieškinio senaties terminui pagrindiniam reikalavimui pareikšti, kadangi pagal bendrą taisyklę ieškinio senaties terminai pagrindiniam ir papildomam reikalavimams pareikšti skaičiuojami nepriklausomai vieni nuo kitų.
13. Ieškinio senaties termino eigos sustabdymas vienam iš solidariąją pareigą turinčių bendraskolių neturi įtakos kitiems bendraskoliams. Pavyzdžiui, jeigu kreditoriaus reikalavimui ieškinio senaties termino eiga buvo sustabdyta dėl vieno iš solidariųjų bendraskolių, jei jis yra kreditoriaus sutuoktinis (CK 1.129 straipsnio 1 dalies 5 punktas), kitiems bendraskoliams ieškinio senaties termino eiga skaičiuojama pagal bendrąsias taisykles. Tačiau skolininkas, iš kurio buvo reikalaujama įvykdyti prievolę dėl to, kad jam ieškinio senaties terminas nepasibaigė, turi atgręžtinio reikalavimo teisę bendraskoliams, kurių pareiga pasibaigė dėl ieškinio senaties termino pabaigos (CK 6.16 straipsnio 2 dalis).
14.1. Ieškinio senaties terminų eigos nutraukimo pagrindai nurodyti CK 1.130 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Kitais pagrindais ieškinio senaties termino eiga negali būti nutraukta, jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys arba įstatymai nenumato ko kita (CK 1.13 straipsnio 1 dalis, 1.132 straipsnis).
14.2. Ieškinio senaties termino eiga gali būti nutraukta tik tuo atveju, jei ieškinio senaties terminas dar nėra pasibaigęs. Todėl ieškinio pareiškimas ir skolininko veiksmai, liudijantys skolos pripažinimą, sukelia ieškinio senaties termino eigos nutraukimo teisines pasekmes tik tada, kai šie veiksmai atlikti nepasibaigus ieškinio senaties terminui. Atsižvelgdamas į tai, aiškindamasis aplinkybes, susijusias su ieškinio senaties termino eigos nutraukimu, teismas visada turi nustatyti, kada konkrečiai atlikti veiksmai, nurodyti CK 1.130 straipsnio 1 ar 2 dalyje.
14.3. Pagal CK 1.130 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties termino eigą nutraukia ieškinio pareiškimas įstatymų nustatyta tvarka, t.y. laikantis bylų priskyrimo (žinybingumo), teismingumo taisyklių, ieškinio formos ir turinio reikalavimų, ieškinį apmokėjus pagal CPK reikalavimus žyminiu mokesčiu (išskyrus atvejus, kai nuo žyminio mokesčio atleidžia įstatymas ar teismas, kai teismas atideda žyminio mokesčio sumokėjimą), taip pat paisant kitų CPK nustatytų reikalavimų, kuriuos pažeidus ieškinio pareiškimą priimti atsisakoma (2002 m. CPK 137 straipsnio 2 dalis).
14.4. CPK nustatyta tvarka pareikštas ieškinys dokumentiniame procese (2002 m. CPK XXII skyrius) arba paduotas kreditoriaus pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo (2002 m. CPK XXIII skyrius) taip pat nutraukia ieškinio senaties termino eigą, kaip ir ieškinio pareiškimas bendra ginčo teisenos tvarka.
14.5. Ieškinio reikalavimų padidinimas arba sumažinimas, t.y. ieškinio sumos padidinimas arba sumažinimas, ieškovo atlikti iki teismui priimant sprendimą civilinėje byloje (2002 m. CPK 42, 141 straipsniai), ieškinio senaties termino eigos nutraukimo momento dėl pareikšto ieškinio nepakeičia.
14.6. Ieškinio nustatyta tvarka pareiškimas nutraukia ieškinio senaties terminą tik tam asmeniui, kuris byloje patrauktas (ieškinyje nurodytas) atsakovu, jeigu jis yra ginčo materialiniame teisiniame santykyje su ieškovu. Ieškinio pareiškimas netinkamam atsakovui ieškinio senaties termino eigos nenutraukia.
Jeigu bylos eigoje vienas atsakovas pakeičiamas kitu arba jeigu į bylą ieškovo pareiškimu įtraukiamas antrasis arba dar daugiau atsakovų, tai naujiems tinkamiems atsakovams ieškinio senaties terminas nutraukiamas nuo tos dienos, kada ieškovas pareiškė prašymą patraukti byloje atsakovais naujus asmenis, arba kai naują (naujus) atsakovą (atsakovus) į bylą įtraukė teismas savo iniciatyva, jei tokią teismo teisę numato įstatymas (pavyzdžiui, 2002 m. CPK 414 straipsnio 2 dalis, 43, 44 straipsniai). Minėtos taisyklės netaikomos, kai skolininkų prievolė yra solidari (CK 6.16 straipsnio 1 dalis).
14.7. Tais atvejais, kai ieškinį pareiškia netinkamas ieškovas, ieškinio senaties termino eiga nutraukiama nuo tos dienos, kurią teismas priima nutartį netinkamą šalį (ieškovą) pakeisti tinkama (2002 m. CPK 45 straipsnis).

14.8. Jeigu ieškinį atsisakoma priimti kaip neteismingą tam teismui, paduotą neveiksnaus ar neįgalioto vesti bylą asmens arba dėl išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos nesilaikymo (2002 m. CPK 137 straipsnio 2 dalies 2, 3, 7 ir 8 punktai), taip pat jeigu ieškinys ieškovui grąžinamas per teismo nustatytą terminą nepašalinus jo trūkumų (2002 m. CPK 115 straipsnio 3 dalis, 138 straipsnis) arba kai ieškinys, paduotas XXII skyriaus tvarka, grąžinamas jį padavusiam asmeniui (2002 m. CPK 424 straipsnio 2 dalis), o kreditoriaus pareiškimą išduoti teismo įsakymą atsisakoma priimti dėl to, kad yra nustatyti 2002 m. CPK 435 straipsnio 2 dalies pagrindai atsisakyti nagrinėti šį pareiškimą 2002 m. CPK XXIII skyriaus tvarka, tokio ieškinio (pareiškimo) pateikimas ieškinio senaties termino eigos nenutraukia. Šiais atvejais ieškinio senaties termino eiga tam tikram reikalavimui pareikšti gali būti nutraukta tik nuo tos dienos, kai ieškinys (pareiškimas) bus teismui pateiktas įstatymo nustatyta tvarka.
14.9. Jei ieškovas įvykdo visus teismo nutartyje, kuria nustatytas terminas pareikšto ieškinio trūkumams pašalinti, nurodytus reikalavimus ir trūkumus per teismo nustatytą terminą pašalina arba jeigu 2002 m. CPK 115 straipsnio 3 dalyje numatyta teismo nutartis grąžinti ieškinį panaikinama, tai ieškinys laikomas įteiktu pradinio jo pateikimo teismui dieną ir nuo tos dienos laikoma nutraukta ieškinio senaties termino eiga. Ši taisyklė taikytina ir tuo atveju, kai panaikinama teismo nutartis, kuria atsisakyta ieškinį priimti kuriuo nors iš 2002 m. CPK 137 straipsnio 2 dalyje numatytų pagrindų, taip pat kai kreditorius 2002 m. CPK 439 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka pareiškia ieškinį bendra tvarka ir kai panaikinama teismo nutartis, priimta 2002 m. CPK 439 straipsnio 6 dalyje numatytu atveju.
14.10. Pagal CK 1.130 straipsnio 4 dalį ieškinio, kurį teismas paliko nenagrinėtą, pareiškimas ieškinio senaties termino eigos nenutraukia, jeigu pareiškimas buvo paliktas nenagrinėtas dėl ieškovo kaltės. Ar yra ieškovo kaltė, teismas sprendžia, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Ieškinio senaties termino eiga nenutrūksta, jeigu ieškinį teismas priimti atsisakė (2002 m. CPK 137 straipsnio 2 dalis), ieškovas atsisakė ieškinio ir teismas atsisakymą priėmė (2002 m. CPK 140 straipsnio 1 dalis ir 293 straipsnio 4 punktas), taip pat jeigu ieškovas atsiėmė ieškinį (2002 m. CPK 139 straipsnis, 435 straipsnio 5 dalis ir 296 straipsnio 1 dalies 10 punktas).
14.11. CK 1.130 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad ieškinio senaties terminą nutraukia tik skolininko atlikti tam tikri veiksmai. Tai reiškia, kad tokių pasekmių negali sukelti skolininko neveikimas, išskyrus įstatymo numatytus atvejus, kai tylėjimas laikomas asmens valios išraiška (CK 1.64 straipsnio 3 dalis).
14.12. Kokius skolininko veiksmus galima laikyti patvirtinančiais skolos pripažinimą ir nutraukiančiais ieškinio senaties termino eigą, priklauso nuo konkrečios bylos aplinkybių. Tokiais gali būti pripažinti, pavyzdžiui, šie skolininko veiksmai: skolininkas pripažįsta kreditoriaus pretenziją, skolininkas sumoka dalį pagrindinės skolos ir (arba) netesybų sumos, skolininkas sumoka palūkanas už pagrindinę skolą, šalys pakeičia (papildo) sutartį, iš kurios turinio matyti, kad skolininkas pripažįsta skolą, skolininkas prašo pakeisti sutartį atidedant ar išdėstant mokėjimus, skolininkas akceptuoja inkaso pavedimą ir pan.
14.13. Skolininko darbuotojo, kuris nėra vienasmenis juridinio asmens valdymo organas, kitų juridinio asmens atstovų atlikti veiksmai, liudijantys skolos pripažinimą, ieškinio senaties terminą nutraukia tik tuo atveju, jei tokius veiksmus asmuo atliko neperžengdamas jam suteiktų darbo (tarnybos) įgaliojimų ribų ar remdamasis įgaliojimu arba jei tokių teisių turėjimas suprantamas iš aplinkybių (situacijos), kurioms egzistuojant asmuo veikė (pavyzdžiui, CK 2.133, 2.162, 2.171, 2.176, 2.185 straipsniai ir kt.).
Fizinio asmens atstovo atlikti veiksmai, liudijantys skolos pripažinimą, ieškinio senaties terminą nutraukia tuo atveju, jei tokius veiksmus šis asmuo atliko neperžengdamas jam suteiktų įgaliojimų ribų.
14.14. Pagrindinės skolos pripažinimas visiškai arba iš dalies savaime nepatvirtina aplinkybės, kad tokiu būdu skolininkas pripažino ir kreditoriaus papildomus reikalavimus (pavyzdžiui, netesybas, nuostolius ir kt.). Todėl tokie skolininko veiksmai negali būti vertinami kaip pagrindas nutraukti ieškinio senaties terminų eigą kreditoriaus papildomiems reikalavimams.
14.15. Aplinkybę, kad skolininkas atliko veiksmus, liudijančius skolos pripažinimą, turi įrodyti kreditorius (ieškovas), kuris šia aplinkybe grindžia ieškinio senaties termino nutraukimo faktą (2002 m. CPK 12, 178 straipsniai). Nurodyta aplinkybė įrodinėjama pagal CPK numatytas bendrąsias įrodinėjimo taisykles.
14.16. Nutraukta ieškinio senaties termino eiga prasideda iš naujo nuo to momento, kai išnyko aplinkybės, kurios buvo pagrindas nutraukti ieškinio senaties termino eigą (CK 1.130 straipsnio 3 dalis). Pavyzdžiui, jeigu skolininko prašymu kreditorius pratęsia prievolės įvykdymo terminą, ieškinio senaties termino eiga prasidės pasibaigus naujam prievolės įvykdymo terminui; jeigu skolininkas prašo atidėti prievolės įvykdymą, pakeisti sutarties sąlygas arba atlieka kitus veiksmus, kuriais pripažįsta skolą, tačiau nenurodo konkretaus neįvykdytos prievolės įvykdymo termino, ieškinio senaties termino eiga iš naujo prasideda nuo rytojaus dienos po šių veiksmų atlikimo (CK 1.118 straipsnio 1 dalis); skolininkui sumokėjus dalį skolos, ieškinio senaties termino eiga likusiai skolos daliai prasidės iš naujo taip pat rytojaus dieną po skolos dalies sumokėjimo.
14.17. Pagal CK 6.16 straipsnio 1 dalį veiksmai, kuriais nutraukiamas ieškinio senaties terminas kreditoriaus ir vieno iš bendraskolių santykiams, turi tokią pat reikšmę to kreditoriaus santykiams su kitais bendraskoliais. Tai reiškia, kad kreditoriui pareiškus ieškinį vienam iš bendraskolių, ieškinio senaties termino eiga tokiam pat reikalavimui pareikšti nutraukiama ir kitiems bendraskoliams. Be to, jeigu vienas iš skolininkų atlieka tokius veiksmus, kurie liudija, jog jis pripažįsta prievolę, tai ieškinio senaties termino eiga tokiam pat reikalavimui pareikšti nutraukiama ir kitiems bendraskoliams, neatlikusiems prievolės pripažinimą liudijančių veiksmų (CK 1.130 straipsnio 2 dalis, 6.12 straipsnio 1 dalis). Šios taisyklės taikomos ir solidariosios reikalavimo teisės atvejais (CK 6.16 straipsnio 1 dalis).
15.1. CK arba kiti įstatymai nenurodo aplinkybių (ieškinio senaties termino praleidimo svarbių priežasčių), kurias nustačius yra pagrindas pasibaigusį ieškinio senaties terminą atnaujinti. Įstatymuose taip pat nėra įvardyti ir kriterijai, pagal kuriuos galima būtų spręsti, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti (CK 1.131 straipsnio 2 dalis), teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį (CK 1.5 straipsnio 3–4 dalys, 2002 m. CPK 3 straipsnio 6 dalis) bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes.
Sprendžiant ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimą, reikėtų nustatyti svarbių aplinkybių atsiradimo momentą (ar šios aplinkybės atsirado ieškinio senaties termino eigos pradžioje ar pabaigoje), jų egzistavimo trukmę, taip pat ar po to, kai minėtos aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi į teismą per protingą laiko tarpą. Vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai. Pavyzdžiui, komercinei įmonei, verslininkui, savo rizika siekiantiems pelno, atidumo ir rūpestingumo standartai realizuojant reikalavimo teisę, kylančią iš profesinės veiklos, paprastai yra aukštesni nei fiziniam asmeniui realizuoti reikalavimo teisę, susijusią su vartojimo teisiniais santykiais; juridiniam asmeniui, lyginant jį su fiziniu asmeniu, kuris nėra verslininkas, ir atsižvelgiant į juridinio asmens ekonominį potencialą bei galimybę veikti per daugelį fizinių asmenų, minėti standartai taip pat dažniausiai yra aukštesni.
Praleisto ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimas negali būti sprendžiamas atsižvelgiant išimtinai tik į ieškovo interesus, kiekvienu konkrečiu atveju turi būti ieškoma protingos viešųjų interesų užtikrinti realią pažeistų subjektinių teisių apsaugą ir garantuoti teisinių santykių stabilumą bei apibrėžtumą pusiausvyros.
15.2. Svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindą praleistą ieškinio senaties terminą atnaujinti, gali būti pripažįstamos tik ieškinio senaties termino eigos metu egzistavusios aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą ginti savo pažeistas teises ir kurios nepriklausė nuo šio asmens valios. Tokios aplinkybės gali būti fizinio asmens sunki liga, neraštingumas, padariusio žalą asmens neradimas ir pan.
Įrodinėjimo pareiga dėl svarbių ieškinio senaties termino praleidimo priežasčių tenka ieškovui (2002 m. CPK 12, 178 straipsniai).
15.3. Atnaujinus ieškinio senaties terminą pagrindiniam reikalavimui, ieškinio senaties terminas papildomam reikalavimui, skirtam užtikrinti pagrindinės prievolės įvykdymą, kartu atnaujinamas tik tais atvejais, kada ieškinio senaties termino trukmė abiem reikalavimams sutampa, termino eiga abiem reikalavimams prasidėjo ir baigėsi kartu, ir skolininkas pagal pagrindinę ir papildomą prievolę yra tas pats asmuo.
15.4. Spręsti, ar ieškinio senaties terminas praleistas ir ar atsakovo reikalavimas taikyti ieškinio senatį yra pagrįstas, galima tik nustačius, kada prasidėjo ieškinio senaties termino eiga ir kada šis terminas pasibaigė, todėl asmuo, prašantis teismo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, turi tiksliai nurodyti, kada jis sužinojo apie savo teisės pažeidimą, t.y. momentą, su kuriuo įstatymas sieja ieškinio senaties termino eigos pradžią.
Kai nėra ginčo šalies prašymo, teismas ieškinio senaties taikyti negali, todėl tokiu atveju nereikia nustatinėti ieškinio senaties termino pradžios ir pabaigos bei spręsti praleisto ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimą (CK 1.126 straipsnio 2 dalis).
15.5. Teismas ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimą išsprendžia ir argumentus dėl padarytų išvadų išdėsto sprendimo motyvuojamojoje dalyje. Teismo išvadų apie tai, ar ieškinio senaties terminas atnaujinamas ar neatnaujinamas, teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodyti nereikia.
16. Prasidėjus ieškinio senaties termino eigai, ji ir toliau tęsiasi prievolėje vietoj skolininko (ar kreditoriaus) įstojus jo teisių perėmėjui. Bendrosios ieškinio senaties termino skaičiavimą reglamentuojančios teisės normos taikomos tiek kreditoriui ir skolininkui, tiek ir kiekvieno iš jų teisių (pareigų) prievolėje perėmėjui, jeigu įstatymai nenustato ko kita (CK 1.128 straipsnis). Asmens atstovavimas, atstovo arba juridinio asmens valdymo organo pasikeitimas (pavyzdžiui, naujo juridinio asmens administracijos vadovo paskyrimas, globėjo fiziniam asmeniui paskyrimas, administratoriaus paskyrimas įmonės bankroto byloje, įmonės likvidatoriaus paskyrimas ir pan.) nelaikomas asmens prievolėje pasikeitimu.
17. Reikalavimams dėl tėvystės nustatymo ieškinio senatis netaikoma (CK 1.134 straipsnio 1 punktas).
18. Reikalavimams dėl nuosavybės teisės ar valdymo gynimo nuo neteisėto naudojimosi svetimu turtu, kai tai nesusiję su valdymo netekimu, ieškinio senatis objektyviai negali pasibaigti, kadangi toks naudojimasis turtu yra tęstinio pobūdžio pažeidimas, nepakeičiantis nuosavybės teisės ir iš jos kylančių subjektinių teisių. Todėl šiais atvejais (žr., pavyzdžiui, CK 6.499 straipsnio 1 dalį, 6.597, 6.612, 6.613, 6.620 straipsnius, 6.623 straipsnio 2 dalį ir kt.) pažeistoji teisė turi būti ginama nepriklausomai nuo to, kiek laiko praėjo nuo pažeidimo pradžios iki ieškinio pareiškimo.
19. Kreiptis į teismą su ieškiniu suinteresuotas asmuo turi teisę nepriklausomai nuo ieškinio senaties termino pasibaigimo (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, 2002 m. CPK 5 straipsnio 1 dalis, CK 1.126 straipsnio 1 dalis).
20.1. Pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį ieškinio senatį teismas gali taikyti tik ginčo šalies reikalavimu. Tai reiškia, kad prašyti taikyti ieškinio senatį turi teisę ginčo materialinio teisinio santykio šalis, prieš kurios interesus nukreiptas byloje pareikštas materialinis teisinis reikalavimas. Pagal procesinę padėtį toks asmuo paprastai yra atsakovas, kadangi ginčo materialinio teisinio santykio šalis ir proceso šalis dažniausiai sutampa. Ginčo šalis gali reikalauti taikyti ieškinio senatį, pavyzdžiui, prašydama atmesti ieškinį (priešieškinį) dėl ieškinio senaties termino pasibaigimo, prašydama taikyti ieškinio senatį byloje arba kita forma išreikšdama prašymą atmesti ieškinį dėl reikalavimo teisės įsisenėjimo. Visais atvejais šis prašymas sukelia vienodas teisines pasekmes. Ieškovas, be to, gali reikalauti taikyti ir normas dėl ieškinio senaties termino sustabdymo, nutraukimo, pratęsimo ar atnaujinimo. Šalių susitarimu iš anksto atsisakyti taikyti ieškinio senatį draudžiama (CK 1.126 straipsnio 3 dalis).
20.2. Reikalavimas taikyti ieškinio senatį teisines pasekmes sukelia tik tada, jei to reikalauja materialinio teisinio santykio šalis.
Teisinės reikšmės neturi ir teisinių pasekmių nesukelia, jei taikyti ieškinio senatį reikalauja netinkama šalis. Tokiu atveju, jeigu ieškovas nesutiko, kad netinkamas atsakovas būtų pakeistas tinkamu, ieškinys atmetamas ne dėl ieškinio senaties pasibaigimo, bet dėl ieškinio nepagrįstumo šiam atsakovui.
20.3. Pagal CK 6.16 straipsnio 3 dalį vieno iš skolininkų pareikštas atsisakymas reikalauti taikyti ieškinio senatį neturi įtakos kitiems bendraskoliams.
Tačiau bendraskolis, kuris atsisakė reikalauti ieškinio senatį taikyti, netenka atgręžtinio reikalavimo teisės į kitus bendraskolius, kurių pareiga pasibaigė suėjus ieškinio senaties terminui dėl to, kad jie reikalavo ieškinio senatį taikyti. Skolininkui atsisakius reikalauti taikyti ieškinio senatį tik dėl vieno iš kreditorių, turinčių solidariąją reikalavimo teisę, toks atsisakymas yra taikomas ir kitiems kreditoriams (CK 6.16 straipsnio 3 dalis).
Vieno iš bendraatsakovių pareikštas reikalavimas taikyti ieškinio senatį negalioja kitiems bendraatsakoviams, išskyrus solidariosios atsakomybės atvejus.
20.4. Atstovui išduodamame įgaliojime dėl atstovavimo teisme specialiai aptarti atstovo įgaliojimų reikalauti taikyti ieškinio senatį nereikia (2002 m. CPK 59 straipsnio 2 dalis).
20.5. Savo iniciatyva iškelti klausimą dėl ieškinio senaties taikymo teismas negali. Jeigu prašymas taikyti ieškinio senatį nepareikštas, teismas negali siūlyti kuriai nors iš šalių pateikti su ieškinio senatimi susijusius įrodymus. Tačiau jeigu ginčo šalis atsiliepime į ieškinį remiasi ieškinio senatimi, teisėjas, siekdamas, kad byla būtų išnagrinėta kuo greičiau, gali pasiūlyti šalims pateikti su ieškinio senaties taikymu susijusius įrodymus (2002 m. CPK 225 straipsnio 1 punktas, 230 straipsnio 1 dalis).
Teismas negali peržengti pareikštų reikalavimų bei atsikirtimų ribų, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (2002 m. CPK 12 ir 13 straipsniai, 265 straipsnio 2 dalis, 376 straipsnio 3 dalis, 417 straipsnis). Todėl jeigu nėra ginčo šalies reikalavimo ieškinio senatį taikyti, teismui nereikia aiškintis su ieškinio senatimi susijusių klausimų, net jei juos ir iškeltų ieškovas arba kitas dalyvaujantis byloje asmuo (CK 1.126 straipsnio 2 dalis).
20.6. Jeigu pirmosios instancijos teismo posėdžio metu atsakovas reikalavo taikyti senatį ir apeliacinės instancijos ar kasacinis teismas kokiu nors pagrindu panaikinęs teismo sprendimą bylą grąžina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, pakartotinai prašyti taikyti senatį atsakovui nereikia.
Pagal 2002 m. CPK 48 straipsnio 2 dalį procesiniam teisių perėmėjui visi veiksmai, atlikti iki jo įstojimo, privalomi tiek, kiek jie būtų privalomi asmeniui, kurio vietoje jis įstojo. Todėl teismas turi taikyti ieškinio senatį, jei ją taikyti proceso byloje metu pareikalavo atsakovas, kurį vėliau pakeitė jo teisių perėmėjas. Tokiu atveju pakartotinis teisių perėmėjo reikalavimas taikyti ieškinio senatį nebūtinas. Jei buvęs atsakovas ieškinio senaties taikyti neprašė, jo teisių perėmėjas tokį prašymą gali pareikšti pagal bendrąsias taisykles.
20.7. Jeigu ginčo šalis reikalauja taikyti ieškinio senatį, teismas, atsižvelgdamas į nustatytas faktines bylos aplinkybes, ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas (dėl ieškinio senaties termino trukmės ir eigos pradžios nustatymo, sustabdymo, pratęsimo, nutraukimo ir atnaujinimo) turi taikyti net tada, kai nėra ieškovo prašymo (CK 1.131 straipsnio 2 dalis).
Tuo tikslu teismas įrodymų, susijusių su ieškinio senaties termino eigos pradžia ir pabaiga, ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis, savo iniciatyva nerenka, tačiau turi atkreipti į tai šalių dėmesį ir pasiūlyti pateikti visus su tuo susijusius įrodymus (2002 m. CPK 158 straipsnio 3 dalis, 159 straipsnio 1 dalis, 179 straipsnio 1 dalis), išskyrus įstatymuose numatytus atvejus, kai teismas renka įrodymus savo iniciatyva (2002 m. CPK 160 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 179 straipsnio 2 dalis).
Spręsdamas prašymą taikyti ieškinio senatį, teismas visų pirma turi išsiaiškinti ginčo šalių materialinių teisinių santykių pobūdį, taip pat tai, ar byloje pareikštam ieškovo reikalavimui taikoma ieškinio senatis. Jeigu ieškinio senatis pareikštam reikalavimui taikoma, teismas turi nustatyti:
1) kokios trukmės ieškinio senaties terminą nustato įstatymas;
2) kada prasidėjo ieškinio senaties termino eiga;
3) ar ieškinio senaties termino eiga nebuvo sustabdyta, pratęsta arba nutraukta;
4) jeigu ieškinio senaties terminas praleistas, ar nėra pagrindo jį atnaujinti.
20.8. Prašymą taikyti ieškinio senatį ginčo šalis turi pareikšti pirmosios instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teisme tokį prašymą galima pareikšti tuo atveju, jeigu tokia būtinybė iškilo vėliau. Kadangi kasacinis teismas bylas nagrinėja tik teisės taikymo aspektu (2002 m. CPK 353 straipsnio 1 dalis), šiame teisme pareikšti prašymą taikyti ieškinio senatį ginčo šalis negali.
20.9. Pagal 2002 m. CPK prašymą taikyti ieškinio senatį atsakovas turi teisę pareikšti atsiliepime į ieškinį (2002 m. CPK 142 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktai), paruošiamuosiuose dokumentuose (2002 m. CPK 112 straipsnis, 227 straipsnio 2 dalis) bei parengiamajame teismo posėdyje (2002 m. CPK 230 straipsnio 1 dalis). Tuo atveju, jeigu toks prašymas pateiktas vėliau, nors jis galėjo būti pareikštas atsiliepime į ieškinį arba pasirengimo bylos nagrinėjimui teisme stadijoje (2002 m. CPK 226 straipsnis), teismas turi teisę šį prašymą atsisakyti priimti svarstyti, jeigu mano, kad vėlesnis jo pateikimas užvilkins sprendimo priėmimą byloje (2002 m. CPK 142 straipsnio 3 dalis, 245 straipsnio 2 dalis, 251 straipsnio 2 dalis, 253 straipsnio 4 dalis).
2002 m. CPK numatyta, kad atsiliepimas bei kiti dalyvaujančių byloje asmenų procesiniai dokumentai teismui pateikiami raštu (2002 m. CPK 110 straipsnis, 111 straipsnio 1 dalis). Todėl ir prašymą taikyti ieškinio senatį atsakovas turi išdėstyti raštu. Papildomai žodžiu reikalavimą taikyti ieškinio senatį galima pareikšti parengiamajame teismo posėdyje (2002 m. CPK 230 straipsnio 1 dalis), taip pat bylos teisminio nagrinėjimo žodinio proceso tvarka metu, jeigu teismas tokį prašymą pateikti leidžia. Tokiu atveju apie pareikštą reikalavimą taikyti ieškinio senatį pažymima teismo posėdžio protokole (2002 m. CPK 169 straipsnio 2 dalies 7 punktas, 230 straipsnio 4 dalis). Jeigu byla teisme nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, prašymas taikyti ieškinio senatį pateikiamas raštu. Nurodytos prašymų teismui pateikimo formos taisyklės taikomos ir ieškovo prašymui atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, pripažinti termino eigą nutrūkusia, buvus sustabdyta ar pratęsta.
21. Pagal CK 1.131 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo, kai ginčo šalis ieškinio senatį reikalauja taikyti, yra savarankiškas pagrindas ieškinį atmesti. Todėl byloje nustačius, kad ieškinio senaties terminas praleistas ir nėra pagrindo jį atnaujinti, o ginčo šalis reikalauja ieškinio senatį taikyti, teismas gali ieškinį atmesti motyvuodamas vien ieškinio senaties termino pasibaigimu. Tokiu atveju teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstyti argumentus dėl ieškiniu pareikšto materialinio teisinio reikalavimo pagrįstumo nebūtina, pakanka teismo sprendimą motyvuoti ieškinio senaties taikymu.
Jeigu išnagrinėjus bylą nustatoma, kad ieškovo teisė nepažeista, ieškinys turi būti atmestas kaip nepagrįstas, o ne taikant ieškinio senatį.
1.124 straipsnis. Ieškinio senaties samprata
Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį.
1.125 straipsnis. Ieškinio senaties terminai
1. Bendrasis ieškinio senaties terminas yra dešimt metų.
2. Atskirų rūšių reikalavimams šis kodeksas bei kiti Lietuvos Respublikos įstatymai nustato sutrumpintus ieškinio senaties terminus.
3. Sutrumpintas vieno mėnesio ieškinio senaties terminas taikomas iš konkurso rezultatų atsirandantiems reikalavimams.
4. Sutrumpintas trijų mėnesių ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams pripažinti juridinio asmens organų sprendimus negaliojančiais.
5. Sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas taikomas:
1) ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo;
2) ieškiniams dėl parduotų daiktų trūkumų.
6. Sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas taikomas iš ryšių įmonių santykių su klientais atsirandantiems reikalavimams, jeigu siuntos buvo siunčiamos Lietuvoje, arba vienerių metų ieškinio senaties terminas, jeigu siuntos buvo siunčiamos į užsienį.
7. Sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas taikomas iš draudimo teisinių santykių atsirandantiems reikalavimams.
8. Sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo, tarp jų ir reikalavimams atlyginti žalą, atsiradusią dėl netinkamos kokybės produkcijos.
9. Sutrumpintas penkerių metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl palūkanų ir kitokių periodinių išmokų išieškojimo.
10. Reikalavimams dėl atliktų darbų trūkumų taikomi šio kodekso šeštojoje knygoje nustatyti sutrumpinti ieškinio senaties terminai.
11. Iš krovinių, keleivių ir bagažo vežimo atsirandantiems reikalavimams taikomi atskirų transporto rūšių kodeksuose (įstatymuose) nustatyti ieškinio senaties terminai.
12. Šalių susitarimu pakeisti ieškinio senaties terminus ir jų skaičiavimo tvarką draudžiama.
1.126 straipsnis. Ieškinio senaties taikymas
1. Reikalavimą apginti pažeistą teisę teismas priima nagrinėti nepaisant to, kad ieškinio senaties terminas pasibaigęs.
2. Ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja.
3. Draudžiama iš anksto atsisakyti taikyti ieškinio senatį.
1.127 straipsnis. Ieškinio senaties termino pradžia
1. Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Šios taisyklės išimtis nustato šis kodeksas ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai.
2. Jeigu prievolei įvykdyti yra nustatytas terminas, tai iš tokios prievolės atsirandančio reikalavimo ieškinio senaties terminas prasideda pasibaigus prievolės įvykdymo terminui.
3. Jeigu prievolės įvykdymo terminas nenustatytas, ieškinio senaties terminas prasideda nuo reikalavimo įvykdyti prievolę pareiškimo momento.
4. Iš regresinių prievolių atsirandančių reikalavimų ieškinio senaties terminas prasideda nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento.
5. Jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną (asmuo neatlieka veiksmų, kuriuos privalo atlikti, ar atlieka veiksmus, kurių neturi teisės atlikti, ar nenutraukia kitokio pažeidimo), ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną.
 1.128 straipsnis. Ieškinio senaties terminas pasikeitus prievolės asmenims
Prievolės asmenų pasikeitimas nepakeičia ieškinio senaties termino ir jo skaičiavimo tvarkos, jeigu įstatymai nenustato ko kita.
1.129 straipsnis. Ieškinio senaties termino sustabdymas
1. Ieškinio senaties terminas sustabdomas:
1) jeigu pareikšti ieškinį kliudė nepaprastas įvykis, kuriam tomis sąlygomis nebuvo galima užkirsti kelio (nenugalima jėga);
2) jeigu Vyriausybė nustato, kad prievolių vykdymas atidedamas (moratoriumas);
3) jeigu ieškovas arba atsakovas tarnauja Lietuvos Respublikos krašto apsaugos dalinyje, kuriame paskelbta karinė padėtis;
4) jeigu neveiksniam ar ribotai veiksniam asmeniui nepaskirtas globėjas ar rūpintojas;
5) jeigu prievolės šalys yra sutuoktiniai;
6) jeigu prievolės šalys yra globėjas ir globotinis, rūpintojas ir rūpintinis;
7) jeigu prievolės šalys yra tėvai ir nepilnamečiai jų vaikai;
8) jeigu sustabdomas įstatymo ar kito teisės akto, reglamentuojančio ginčo santykius, veikimas.
2. Ieškinio senaties terminas sustabdomas tik tuo atveju, jeigu šio straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės atsirado arba buvo paskutiniais šešiais ieškinio senaties termino mėnesiais, o kai tas terminas yra trumpesnis negu šeši mėnesiai, – visą ieškinio senaties laiką.
3. Nuo tos dienos, kurią išnyko aplinkybė, buvusi pagrindas ieškinio senaties terminą sustabdyti, senaties terminas tęsiasi toliau. Šiuo atveju likusi termino dalis prailginama iki šešių mėnesių, o jeigu ieškinio senaties terminas buvo trumpesnis negu šeši mėnesiai, – iki viso ieškinio senaties termino.
1.130 straipsnis. Ieškinio senaties termino nutraukimas
1. Ieškinio senaties terminą nutraukia ieškinio pareiškimas įstatymų nustatyta tvarka.
2. Ieškinio senaties terminą taip pat nutraukia skolininko atlikti veiksmai, kurie liudija, kad jis pripažįsta prievolę.
3. Nutrauktas ieškinio senaties terminas prasideda iš naujo nuo to momento, kai išnyko aplinkybės, kurios buvo pagrindas ieškinio senaties terminą nutraukti. Jeigu ieškinio senaties terminą nutraukė ieškinio pareiškimas, tai ieškinio senaties terminas prasideda iš naujo nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, jeigu iš ginčo teisinio santykio galima pareikšti tapatų reikalavimą. Iki senaties termino nutraukimo praėjęs laikas į naują terminą neįskaičiuojamas.
4. Ieškinio, kurį teismas paliko nenagrinėtą, pareiškimas ieškinio senaties termino nenutraukia, jeigu pareiškimas buvo paliktas nenagrinėtas dėl ieškovo kaltės. Ieškinio senaties terminas taip pat nenutraukiamas, jeigu buvo atsisakyta priimti ieškinio pareiškimą arba ieškovas ieškinio atsisakė.
5. Jeigu teismas palieka nenagrinėtą pareiškimą baudžiamojoje byloje, tai prieš ieškinio pareiškimą prasidėjęs ieškinio senaties terminas eina toliau nuo nuosprendžio, kuriuo pareiškimas paliktas nenagrinėtas, įsiteisėjimo dienos.
1.131 straipsnis. Ieškinio senaties termino pabaigos teisinės pasekmės
1. Ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti.
2. Jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas.
3. Nuosavybės teisės klausimai dėl turto, kuriam išreikalauti praleisti ieškinio senaties terminai, sprendžiami pagal šio kodekso ketvirtosios knygos normas.
1.132 straipsnis.   Sutrumpintų ieškinio senaties terminų sustabdymas, nutraukimas ir atnaujinimas
Ieškinio senaties terminų sustabdymo, nutraukimo ir atnaujinimo taisyklės (šio kodekso 1.129-1.131 straipsniai) taikomos taip pat ir sutrumpintiems ieškinio senaties terminams, jeigu įstatymai nenumato ko kita.
1.133 straipsnis.   Pasekmės, atsirandančios skolininkui įvykdžius pareigą po to, kai ieškinio senaties terminas pasibaigė
Skolininkas, įvykdęs pareigą po to, kai pasibaigė ieškinio senaties terminas, neturi teisės reikalauti grąžinti tai, kas įvykdyta, nors vykdydamas jis ir nežinojo, kad senaties terminas yra pasibaigęs.
1.134 straipsnis. Reikalavimai, kuriems ieškinio senatis netaikoma
KEISTA:
2011 06 09 įstatymu Nr. XI-1441 (nuo 2011 06 18)
(Žin., 2011, Nr. 74-3545)
 Ieškinio senatis netaikoma:
1) iš asmeninių neturtinių teisių pažeidimų atsirandantiems reikalavimams, išskyrus įstatymų numatytus atvejus;
2) indėlininkų reikalavimams išmokėti indėlius, padėtus į banką ar kitas kredito įstaigas;
3) reikalavimams atlyginti dėl Baudžiamojo kodekso 95 straipsnio 8 dalyje nurodytų nusikaltimų atsiradusią turtinę ir neturtinę žalą;
4) kitų įstatymų nustatytais atvejais ir kitiems reikalavimams.
1.135 straipsnis. Ieškinio senaties taikymas papildomiems reikalavimams
Pasibaigus pagrindiniam reikalavimui nustatytam ieškinio senaties terminui, pasibaigia ir papildomiems reikalavimams nustatyti ieškinio senaties terminai (netesybos, įkeitimas, laidavimas ir kt.), nors jų senaties terminas dar nebūtų pasibaigęs.
[ Gryžti į skyrių PROGRAMA | Grįžti į pagrindinį skyriaus puslapį ] Spausdinimui Siųsti straipsnį draugui
- Puslapio generavimas: 0.19089 sekundės -