|
DARBUOTOJAMS SUTEIKTINOS KASMETINĖS ATOSTOGOS Juristas 2010 Nr. 5
Paskelbtas: Moderator
, Įjungta: 12-4-2011
Henrikas DAVIDAVIČIUS
Lietuvos Respublikos teisėjų asociacijos narys
Teisę į kasmetines atostogas turi darbuotojai, kurių darbo santykiai įmonėje, įstaigoje, organizacijoje (toliau – įmonė) yra reguliuojami Darbo kodekso (DK). Pagal šio kodekso 165 straipsnį kasmetinės atostogos – tai kalendorinėmis dienomis skaičiuojamas laikotarpis, kuris suteikiamas darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartį, kad jie galėtų pailsėti ir susigrąžinti darbingumą, paliekant jiems tuo metu darbo vietą (pareigas) ir mokant vidutinį darbo užmokestį. Suprantama, paties darbuotojo prašymu darbo santykiai su įmone gali būti nutraukti ir jo kasmetinių atostogų metu.
Asmenys, užsiimantys veikla pagal verslo liudijimą, autorinę sutartį, taip pat pagal rangos, atlygintinų paslaugų teikimo bei kitas Civilinio kodekso (CK) reguliuojamas sutartis, neturi darbo santykių su atitinkamais subjektais, todėl jiems kasmetinės atostogos nepriklauso. Valstybės tarnautojų ir statutinių pareigūnų kasmetines atostogas reglamentuoja specialūs įstatymai; jie šiame straipsnyje neaptariami.
Kasmetinių atostogų rūšys
DK 165 str. 2 dalyje nustatytos trijų rūšių kasmetinės atostogos: minimaliosios, pailgintos ir papildomos. Visų šių kasmetinių atostogų trukmė skaičiuojama kalendorinėmis dienomis (toliau – k. d.). Į šių atostogų laiką neįskaitomos švenčių dienos, nurodytos DK 162 straipsnyje, todėl kai į atostogų laikotarpį įeina šventės diena (vasaros metu tai būna Rasos (Joninės), Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) diena, Žolinė), atostogų laikas atitinkamai pailgėja, bet atostoginiai pinigai dėl tos priežasties neperskaičiuojami.
Prie kasmetinių atostogų dienų darbuotojo pageidavimu kaip kompensacija gali būti pridedamos dienos už tai, kad jis papildomai dirbo poilsio ir švenčių dienomis ne pagal grafiką (DK 194 str. 1 d.) arba kad budėdamas įmonėje ar namuose jis dirbo ilgiau nei priklauso (DK 155 str. 3 d.).
Kasmetinės minimaliosios atostogos
DK 166 str. 1 dalyje nustatyta, kad 28 k. d. trukmės kasmetinės minimaliosios atostogos priklauso visiems darbuotojams, neatsižvelgiant į tai, ar jie turi visą darbo krūvį ar dirba ne visą darbo dieną (darbo savaitę) tiek pagrindiniame, tiek nepagrindiniame darbe, jeigu visi dvylikos mėnesių darbo metai įskaitytini į darbo stažą tokioms atostogoms gauti (DK 170 str. 1 d.).
DK 166 str. 2 dalyje nustatytos 35 k. d. trukmės kasmetinės minimaliosios atostogos, kurios suteikiamos dirbantiems neįgaliems asmenims (visų grupių invalidams), nepilnamečiams, taip pat darbuotojui, vienam auginančiam vaiką iki 14 metų ar neįgalų vaiką iki 18 metų, nors kitas sutuoktinis, gyvendamas atskirai nuo vaiko, pastarajam ir teikia materialinę paramą – moka alimentus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) 2003 m. rugsėjo 29 d. išaiškinimas A3-91 („Teismų praktika“ Nr. 20, 2003 m.).
Kasmetinės pailgintos atostogos
DK 167 straipsnis nustato pailgintas ne didesnės kaip 58 k. d. trukmės kasmetines atostogas kai kurių kategorijų darbuotojams, kurių darbas susijęs su didesne nervine, emocine, protine įtampa bei profesine rizika, taip pat kurių darbo sąlygos yra specifinės. LR Vyriausybė 2003 m. liepos 18 d. nutarimu Nr. 941 (Žin., 2003, Nr. 73-3375 ir kt.) patvirtino darbuotojų, turinčių teisę į tokias pailgintas atostogas, kategorijų sąrašą ir jame nurodė konkrečią pailgintų atostogų trukmę kiekvienai darbuotojų kategorijai. Vyriausybė taip pat pavedė kai kurioms ministerijoms patvirtinti sąrašus pareigybių tų darbuotojų, kurie turi teisę į kasmetines pailgintas atostogas. Tai buvo padaryta Švietimo ir mokslo ministerijos 2003 m. spalio 9 d. įsakymu Nr. ĮSAK-1407 (Žin., 2003, Nr. 97-4367 ir kt.), Kultūros ministerijos 2003 m. lapkričio 6 d. įsakymu Nr. Įv-395 (Žin., 2003, Nr. 106-4764 ir kt.), Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2003 m. lapkričio 21 d. įsakymu Nr. A1-181 (Žin., 2003, Nr. 112-5050 ir kt.) ir Aplinkos ministerijos 2005 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-658 (Žin., 2006, Nr. 4-126 ir kt.).
Minėti teisės aktai nustato, kad kasmetinės pailgintos atostogos suteikiamos: – ikimokyklinio ugdymo įstaigų, bendrojo lavinimo mokyklų, profesinio mokymo įstaigų, aukštųjų mokyklų, neformaliojo švietimo įstaigų, psichologinių, pedagoginių psichologinių tarnybų, vaikų globos įstaigų ir sutrikusio vystymosi kūdikių namų pedagoginiams darbuotojams – 56 k. d.;
– mokslo ir studijų institucijų mokslo darbuotojams (vyriausiesiems mokslo darbuotojams, vyresniesiems mokslo darbuotojams, mokslo darbuotojams, jaunesniesiems mokslo darbuotojams) – 56 k. d.;
– teatro ir koncertinių organizacijų kūrybiniams darbuotojams – 42 k. d.;
– sveikatos priežiūros specialistams, teikiantiems sveikatos priežiūros paslaugas, kartu su jais dirbantiems darbuotojams, kurie tiesiogiai aptarnauja pacientus arba dirba tomis pačiomis sąlygomis įmonėse, įstaigose ir organizacijose, – 36 k. d.;
– psichologams, dirbantiems socialinės globos įstaigose (išskyrus vaikų globos įstaigas), sutrikusio vystymosi kūdikių namuose, ir darbuotojams, dirbantiems socialinį darbą stacionariose socialinės globos įstaigose, sutrikusio vystymosi kūdikių namuose, – 42 k. d.;
– farmacijos specialistams, kurių pareigybių aprašyme nurodyta viena ar kelios iš šių veiklų: kontroliuoja (tiria) vaistų ir vaistinių medžiagų kokybę; gamina vaistus ir vaistines medžiagas; pakuoja vaistus ir vaistines medžiagas; priima ir (ar) komplektuoja vaistus pagal užsakymus; išduoda (parduoda) vaistus ir vaistines medžiagas vaistinėse – 35 k. d.;
– darbuotojams, dirbantiems socialinį darbą kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, švietimo įstaigose, nestacionariose socialinių paslaugų įstaigose asmenims su proto ar psichine negalia, laikino gyvenimo namuose, taip pat kitiems darbuotojams, dirbantiems socialinį darbą (pagal pareigybės aprašymą) su socialinės rizikos suaugusiais asmenimis, socialinės rizikos šeimomis, asmenimis su proto ar psichine negalia, ir darbuotojams, dirbantiems socialinį darbą ir teikiantiems socialines paslaugas asmens namuose (pagal pareigybės aprašymą), – 35 k. d.;
– darbuotojams, kurie dirba darbą, tiesiogiai susijusį su gyvūnų patologine medžiaga, arba atlieka bakteriologinius, virusologinius, serologinius, hematologinius, patologinius anatominius, parazitologinius, mikologinius, cheminius, toksikologinius, biocheminius, radiologinius, molekulinius tyrimus, susijusius su gyvūnais, – 35 k. d.;
– Aplinkos ministerijai pavaldžių įstaigų darbuotojams, kurie ima mėginius ir atlieka cheminius, ekotoksikologinius, hidrobiologinius ir radiologinius tyrimus bei matavimus, – 35 k. d.; – jūrininkams, dirbantiems mūsų šalies jūrų laivų registre įregistruotuose laivuose, taip pat darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis žvejybos laivuose, užsiimančiuose versline ir kita (specialia) žvejyba, – 35 k. d.;
– kai kuriems aviacijos darbuotojams, priklausomai nuo jų turimo bendro skraidymų laiko, suteikiamos ne ilgesnės kaip 58 k. d. kasmetinės atostogos, ir kt.
Kasmetinės papildomos atostogos
DK 168 str. 1 dalis nustato, kad darbuotojams, dirbantiems įmonėse, įstaigose ir organizacijose, kasmetinės papildomos atostogos suteikiamos šiais atvejais: 1) kai dirbama aplinkoje, neatitinkančioje normalių darbo sąlygų; 2) už ilgalaikį nepertraukiamąjį darbą toje darbovietėje ir 3) dėl ypatingo darbų pobūdžio. Vyriausybė 2003 m. balandžio 22 d. nutarimu Nr. 497 (Žin., 2003, Nr. 39-1787) patvirtino tokių atostogų trukmę, jų suteikimo sąlygas bei tvarką.
Šiame nutarime, pavyzdžiui, nurodyta, kad už darbą sveikatai kenksmingomis sąlygomis darbuotojams, priklausomai nuo darbo tokiomis sąlygomis trukmės, suteikiamos iki 5 k. d. kasmetinės papildomos atostogos. Vyriausybės 2003 m. sausio 28 d. nutarime Nr. 116 (Žin., 2003, Nr. 11-413 ir kt.) nurodyta, kad 2 k. d. kasmetinių papildomų atostogų priklauso asmenims, kurių darbas susijęs su važiavimu arba yra kilnojamojo pobūdžio. Pagal Vyriausybės nutarimą Nr. 497 darbuotojams, turintiems didesnį kaip 10 metų nepertraukiamąjį darbo stažą toje darbovietėje, suteikiamos 3 k. d. trukmės kasmetinės papildomos atostogos, o už kiekvienų paskesnių 5 metų darbo stažą šioje darbovietėje dar duodama po vieną kalendorinę dieną tokių atostogų. Į darbo stažą, suteikiantį teisę gauti šias atostogas, įskaitomas įmonėje faktiškai dirbtas laikas ir kiti DK 170 str. 1 dalyje nurodyti laikotarpiai (žr. LR Konstitucinio Teismo 2007 m. gruodžio 7 d. nutarimas; Žin., 2007, Nr. 131-5309).
DK 185 straipsnyje nurodyta, kad kolektyvinėse arba darbo sutartyse gali būti nustatytos ilgesnės trukmės ir kitų rūšių atostogos, papildomos lengvatos pasirinkti kasmetinių atostogų laiką, nustatyti didesni užmokesčiai už kasmetines ir tikslines atostogas, negu garantuoja Darbo kodeksas. Tačiau šios lengvatos, išskyrus papildomą lengvatą pasirinkti kasmetinių atostogų laiką, negali būti nustatytos kolektyvinėse ir darbo sutartyse, sudaromose įstaigose, organizacijose, kurios yra išlaikomos iš valstybės, savivaldybių ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų bei kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų, taip pat sutartyse, sudaromose Lietuvos banke.
DK 171 str. 2 dalis nustato, kad, kai atsiranda teisė gauti kasmetines pailgintas ir kasmetines papildomas atostogas, darbuotojų pasirinkimu arba suteikiamos tik DK 167 straipsnyje nurodytos pailgintos atostogos, arba papildomos atostogos pridedamos prie DK 166 str. 1 ar 2 dalyse nustatytų kasmetinių minimaliųjų atostogų (28 ar 35 k. d.).
Be to, Vyriausybės nutarime Nr. 497 nurodyta, kad, kai darbuotojas vienu metu turi teisę gauti kasmetines papildomas atostogas keliais šiame nutarime išvardytais pagrindais, su kasmetinėmis minimaliosiomis atostogomis jo pasirinkimu suteikiamos tik vienos rūšies kasmetinės papildomos atostogos. Tokios atostogos darbo sutarties šalių (t. y. darbuotojo ir darbdavio) susitarimu duodamos kartu su kasmetinėmis minimaliosiomis atostogomis arba atskirai, o šalims tuo klausimu nesutarus abiejų rūšių atostogos suteikiamos vienu metu.
Atostogų suteikimo tvarka
DK 170 str. 1 dalyje nustatyta, kad į dvylikos mėnesių trukmės darbo metus, už kuriuos suteikiamos kasmetinės atostogos, įskaitoma: darbuotojo faktiškai dirbtas laikas; periodai, per kuriuos pagal įstatymus jam buvo išsaugota darbo vieta (pareigos) ir visas darbo užmokestis arba jo dalis arba mokama stipendija bei kitos išmokos (išskyrus laiką, kai darbuotojas yra išėjęs vaiko iki trejų metų priežiūros atostogų, nors tuo metu jam būtų mokama motinystės (tėvystės) pašalpa); laikas, kurio metu gautos ligos arba motinystės pašalpos; apmokėtos kasmetinės atostogos; nemokamos atostogos iki 14 k. d.; nemokamos atostogos iki 30 k. d., suteikiamos dirbantiems neįgaliesiems; nemokamos atostogos iki 30 k. d., kurios duodamos asmenims, slaugantiems neįgalų asmenį; priverstinės pravaikštos laikas, kai darbuotojas teismo keliu grąžintas į ankstesnįjį darbą; teisėto streiko laikas ir kai kurie kiti laikotarpiai.
Kai į darbuotojo dvylikos mėnesių darbo metus neįskaitomi atskiri periodai (pavyzdžiui, jis buvo išėjęs nemokamų atostogų ilgiau negu 14 k. d. arba darė ilgalaikes pravaikštas be svarbių priežasčių ir pan.), jam suteikiamų kasmetinių atostogų trukmė atitinkamai trumpinama.
DK 169 str. 1 dalyje nurodyta, jog už kiekvienus darbo metus kasmetinės atostogos suteikiamos tais pačiais darbo metais. Darbo metų pradžia skaičiuojama nuo pirmos įsidarbinimo dienos ir jie baigiasi kitų metų tą pačią dieną. Pavyzdžiui, darbuotojui pradėjus dirbti 2007 m. spalio 21 d., jo pirmieji darbo metai baigtųsi 2008 m. spalio 20 d., po jų einantys darbo metai būtų nuo 2008-10-21 iki 2009-10-20, dar po to – nuo 2009-10-21 iki 2010-10-20 ir t. t.
Teisė į kasmetines atostogas už pirmuosius darbo metus atsiranda po šešių mėnesių nepertraukiamojo darbo toje darbovietėje (DK 169 str. 1 d.). Tačiau nesuėjus šiam terminui kasmetinės atostogos turi būti suteiktos darbuotojai jos prašymu prieš nėštumo ir gimdymo atostogas arba po jų. Kolektyvinėje sutartyje gali būti numatyta galimybė pasinaudoti tokia teise ir kitiems darbuotojams.
Už antruosius ir paskesnius darbo metus kasmetinės atostogos duodamos bet kuriuo darbo metų laikotarpiu pagal kasmetinių atostogų suteikimo eilę. Eilės sudarymo tvarka paprastai nustatoma kolektyvinėje sutartyje, o jeigu tokia sutartis darbovietėje nesudaroma, kasmetinių atostogų laikas nustatomas darbdavio ir darbuotojo susitarimu (DK 169 str. 2 d.).
Darbdaviai dažnai kalendorinių metų pradžioje tvirtina grafiką, pagal kurį darbuotojai eina kasmetinių atostogų. Manytume, kad tokia atostogų suteikimo tvarka (kai nėra kolektyvinės sutarties) yra priimtina, tačiau kai tokiu būdu nustatomas atostogų laikas, turėtų būti atsižvelgiama ir į darbuotojų teisėtus interesus (LAT 2001 m. kovo 26 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-352/2001).
Išskirtini atostogų suteikimo atvejai
Darbuotojui, vienu metu dirbančiam keliose darbovietėse, kasmetinės atostogos tiek pagrindinėje, tiek ir nepagrindinėje darbovietėje suteikiamos bendra tvarka ir tarpusavyje nėra saistomos jokių sąlygų, bet esant galimybei jos galėtų būti suteikiamos tuo pačiu metu, kad darbuotojas galėtų tinkamai pailsėti.
Kai toje pačioje darbovietėje asmuo dirba pagal kelias darbo sutartis, jam kasmetinės atostogos abiejuose darbuose gali būti suteiktos tuo pačiu arba skirtingu laiku. Jeigu atostogos duodamos tuo pačiu metu, atostoginiai pinigai apskaičiuojami atskirai pagal kiekvieną darbo sutartį, bet išmokama bendra suma, nuo kurios ir atskaičiuojami atitinkami mokesčiai.
Kai dirbama pagal kelias darbo sutartis ir teisės aktai nustato skirtingos trukmės kasmetines atostogas, darbuotojui, norinčiam pasinaudoti maksimaliomis atostogomis, pagal kolektyvinę sutartį galėtų būti suteiktos nemokamos atostogos tame darbe, kuriame numatytos trumpesnės trukmės atostogos, o nesant kolektyvinės sutarties darbuotojo prašymu darbdavys galėtų leisti jam tuo laiku neatvykti į darbą (DK 143 str. 2 d. 2 p.).
DK 146 str. 3 dalis nustato, kad darbinė veikla ne visą darbo laiką nesukelia jokių apribojimų nustatant kasmetinių atostogų trukmę. Iš šios teisės normos išplaukia, kad tokiomis sąlygomis dirbančiam darbuotojui kasmetinės atostogos nėra trumpinamos, bet užmokesčio už jas dydis priklauso nuo darbuotojo turimo vidutinio darbo užmokesčio ir dirbamo darbo laiko trukmės.
Jeigu darbuotojui jo sutikimu ar prašymu per darbo metus prieš atostogų pradžios mėnesį buvo nustatyta skirtinga darbo laiko trukmė, vidutinis vienos darbo dienos (valandos) užmokestis apskaičiuojamas atsižvelgiant dar ir į darbuotojui nustatytos darbo laiko trukmės santykį su įmonės darbo laiko trukme pagal Darbo kodeksą. Ši tvarka taip pat taikoma nustatant darbuotojui piniginę kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas.
Kai atliekami Vyriausybės 1994 m. kovo 7 d. nutarime Nr. 154 (Žin., 1994, Nr. 19-313) numatyti sezoniniai darbai (jų sąraše yra daugiau negu 30 pavadinimų darbinė veikla), dirbantiems vieną sezoną darbuotojams kasmetinės atostogos nesuteikiamos, o atleidžiant juos iš darbo vietoje kasmetinių atostogų išmokama piniginė kompensacija. Darbuotojams, kuriems, pasibaigus sezoniniam darbui, darbo sutartis pratęsiama kitam sezonui nenutraukiant darbo santykių, kasmetinės atostogos suteikiamos laikotarpiu tarp sezonų tais pačiais darbo metais arba kitu laikotarpiu, jeigu tai numatyta kolektyvinėje ar darbo sutartyje.
Laikiniems darbuotojams atostogos nesuteikiamos, o nutraukus laikinąją darbo sutartį jiems vietoje atostogų išmokama piniginė kompensacija. Pagal Vyriausybės 2003 m. rugpjūčio 19 d. nutarimą Nr. 1043 (Žin., 2003, Nr. 81(1)-3690) laikinoji darbo sutartis ne ilgesniam kaip dviejų mėnesių laikui gali būti sudaroma skubiems ar trumpalaikiams darbams atlikti, laikinai nesantiems (dėl ligos, atostogų ir pan.) darbuotojams pavaduoti arba su studentais, moksleiviais jų atostogų metu.
Teisė pasirinkti atostogų laiką
Darbo įstatymai tam tikriems darbuotojams suteikia pirmumo teisę pasirinkti kasmetinių atostogų datą. DK 169 str. 4 dalyje nurodyta, kad teisę pasirinkti kasmetinių atostogų laiką po šešių mėnesių nepertraukiamojo darbo įmonėje turi nepilnamečiai asmenys iki 18 metų, nėščios moterys, darbuotojai, vieni auginantys vaiką iki 14 metų arba neįgalų vaiką iki 18 metų.
Be to, DK 169 str. 5, 6, 7 ir 8 dalyse yra nurodytos darbuotojų, kurių atostogų laikas gali būti derinamas prie tam tikrų aplinkybių, kategorijos, Antai, sutuoktiniui jo pageidavimu kasmetinės atostogos suteikiamos žmonos nėštumo ir gimdymo atostogų metu. Asmenims, kurie mokosi nenutraukdami darbo, kasmetinės atostogos jų pageidavimu derinamos prie egzaminų, įskaitų laikymo, diplominio darbo rengimo, laboratorinių darbų ir konsultacijų laiko. Darbuotojams, slaugantiems namie ligonius ir neįgaliuosius, taip pat asmenims, sergantiems chroniškomis ligomis, kurių paūmėjimas priklauso nuo atmosferos sąlygų, kasmetinės atostogos suteikiamos jų pageidaujamu laiku pagal medicinos įstaigos išduotą rekomendaciją.
Atostogų skaidymas, atšaukimas, perkėlimas ar pratęsimas
DK 173 straipsnis nustato, kad atšaukti iš kasmetinių atostogų leidžiama tik darbuotojui sutikus, o jo atsisakymas būti atšauktam iš atostogų negali būti vertinamas kaip darbo drausmės pažeidimas. Kad darbuotojas pareikštų norą būti atšauktas iš atostogų, gali inicijuoti ir darbdavys. Šiais atvejais šalys ir susitaria, kada darbuotojui bus suteikta likusi nepanaudota kasmetinių atostogų dalis.
DK 174 straipsnis nustato galimybę perkelti kasmetines atostogas į kitą laiką tik darbuotojo prašymu arba sutikimu. Be to, atostogos taip pat perkeliamos, kai jų metu pats darbuotojas yra laikinai nedarbingas, įgyja teisę į tikslines ar nemokamas atostogas, atleidžiamas nuo darbo valstybinėms ar visuomeninėms pareigoms atlikti arba kai jis dalyvauja likviduojant stichinių nelaimių ir avarijų pasekmes. Perkeltos kasmetinės atostogos paprastai suteikiamos tais pačiais darbo metais, bet darbuotojo prašymu arba sutikimu tokia nepanaudotų atostogų dalis gali būti nukelta ir į kitus darbo metus (DK 174 str. 3 d.).
Atostoginių pinigų apskaičiavimas
Nors kasmetinių atostogų trukmė skaičiuojama kalendorinėmis dienomis, už atostogas mokama pagal tam laikotarpiui tenkančias darbo dienas. Vidutinis darbo užmokestis už kasmetines atostogas apskaičiuojamas pagal Vyriausybės 2003 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 650 (Žin., 2003, Nr. 52-2326 ir kt.) patvirtinto Aprašo nustatytą tvarką iš trijų paskutinių prieš atostogas einančių kalendorinių mėnesių darbuotojo darbo užmokesčio. Gauta bendra suma dalijama iš faktiškai dirbtų per tą laikotarpį dienų (valandų) skaičiaus, įskaitant dirbtas poilsio ir švenčių dienas, ir tokiu būdu nustatomas vienos darbo dienos (valandos) vidutinis uždarbis.
Minėtu būdu nustatytas vienos dienos (valandos) vidutinis uždarbis dauginamas iš atostogų laikotarpiui pagal darbuotojo ar darbovietės darbo grafiką tenkančių darbo dienų (valandų) skaičiaus. Gauta suma ir bus atostoginiai pinigai, iš kurių išskaitomas gyventojų pajamų mokestis ir privalomojo sveikatos draudimo bei socialinio draudimo įmokos. Esant suminei darbo laiko apskaitai, taikomas penkių dienų darbo savaitės grafikas, jeigu nenustatyta dar trumpesnė darbo savaitė.
Kai darbuotojo faktiškai dirbama darbo diena (pamaina) yra trumpesnė ar ilgesnė už normalią, jau minėtu būdu nustatomas jo vienos valandos (įskaitant ir viršvalandžius) vidutinis darbo užmokestis. Jis dauginamas iš darbo valandų, kurias pagal grafiką darbuotojas turėtų dirbti (jei neatostogautų) suteiktų atostogų laikotarpiu, skaičiaus.
Jeigu darbuotojui jo sutikimu ar prašymu per darbo metus prieš atostogų pradžios mėnesį buvo nustatytas skirtingos trukmės darbo laikas, vidutinis vienos darbo dienos (valandos) užmokestis apskaičiuojamas atsižvelgiant dar ir į darbuotojui nustatytos darbo laiko trukmės santykį su įmonės darbo laiko trukme pagal Darbo kodeksą. Ši tvarka taip pat taikoma nustatant darbuotojui piniginę kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas, kai jis yra atleidžiamas iš darbo.
Atostoginiai pinigai privalo būti išmokėti ne vėliau kaip prieš tris kalendorines dienas iki kasmetinių atostogų pradžios. Jeigu darbo užmokestis už atostogas nustatytu laiku nebuvo sumokėtas ne dėl darbuotojo kaltės, kasmetinės atostogos pratęsiamos tiek dienų, kiek buvo delsiama sumokėti darbo užmokestį, ir už pratęstą laiką mokama kaip už atostogas (DK 176 str. 2 d.).
Jeigu darbuotojas pasinaudojo kasmetinėmis atostogomis už visus darbo metus, o vėliau su juo darbo santykiai nutraukiami nepasibaigus tiems darbo metams, darbdavys turi teisę išskaityti iš darbuotojui priklausančio uždarbio atostoginius pinigus už neišdirbtas atostogų dienas arba juos išieškoti teismine tvarka. Pagal DK 224 str. 2 d. 2 punktą išskaita už šias dienas nedaroma, jei darbuotojas iš darbo atleidžiamas ne dėl jo kaltės, pavyzdžiui, jeigu darbo sutartis su juo nutraukiama jo asmenišku prašymu, jį pripažinus nedarbingu, arba dėl darbuotojų skaičiaus mažinimo ir pan. (žr. LAT 2004 m. sausio 29 d. išaiškinimas A3-97 („Teismų praktika“ Nr. 20, 2003 m.).
Atostogos ar piniginė kompensacija už jas
DK 177 straipsnis neleidžia dirbantiems darbuotojams vietoje kasmetinių minimaliųjų, pailgintų ar papildomų atostogų išmokėti piniginę kompensaciją, išskyrus laikinus ir sezoninius darbuotojus.
Atleidžiant darbuotoją iš darbo (išskyrus atvejus, kai atleidžiama dėl jo paties kaltės), nepanaudotos kasmetinės atostogos jo pageidavimu suteikiamos nukeliant atleidimo datą ir tuomet atleidimo iš darbo diena yra laikoma kita diena atostogoms pasibaigus. Šiuo atveju kasmetinės atostogos suteikiamos neatsižvelgiant į nepanaudotų atostogų laiką ir neribojant jų trukmės.
Kai dėl pasibaigusių darbo santykių nėra galimybės suteikti kasmetinių atostogų arba jeigu darbuotojas jų nepageidauja, atleidžiant iš darbo jam vietoje atostogų sumokama piniginė kompensacija. Kompensacijos dydis nustatomas pagal nepanaudotų kasmetinių atostogų, tenkančių tiems darbo metams, darbo dienų skaičių, o atostoginiai pinigai apskaičiuojami jau minėtu būdu pagal darbuotojo turėtą prieš darbo santykių nutraukimą trijų mėnesių darbo užmokesčio dienos (valandos) vidurkį, taikant metinį darbo dienų koeficientą (0,7 – esant penkių dienų arba 0,85 – esant šešių dienų darbo savaitei).
Teisinės pasekmės už atsiskaitymą ne laiku
DK 141 str. 1 dalis nustato, kad su atleidžiamu iš darbo darbuotoju darbdavys privalo visiškai atsiskaityti jo atleidimo dieną. Kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, pastarajam sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelstą laiką (DK 141 str. 3 d.). Taikydamas šią teisės normą kasacinėje praktikoje, LAT yra nurodęs, kad DK 141 str. 3 dalyje nustatyta suma – vidutinis darbo užmokestis už visą uždelstą atsiskaityti laiką – mokėtina (išieškotina) tik tais atvejais, kai atleidžiamam iš darbo darbuotojui nebuvo išmokėtas visas jam priklausantis vieno mėnesio (ar daugiau) darbo užmokestis. Jeigu atleidžiamam darbuotojui nebuvo išmokėta mažesnė už jo vidutinį darbo užmokestį suma, tai tokiais atvejais pagal DK 141 str. 3 dalį mokėtinos išmokos dydį sudaro neišmokėto darbo užmokesčio dalis, išieškoma už uždelstą laiką (LAT 2009 m. liepos 7 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-305/2009).
Be to, pagal CK 6.37 straipsnį, 6.210 str. 1 dalį ir 6.261 straipsnį buvusiam darbdaviui, kuris laiku neatsiskaitė su atleistu iš darbo darbuotoju, teismas dar gali apskaičiuoti ir atitinkamas palūkanas nuo laiku neišmokėtų sumų (LAT 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-625/2008).
|
|
4986: Svečiai
