|
Airija - Teisinė tvarka
Paskelbtas: Moderator
, Įjungta: 20-8-2009
TURINYS
1. Teisės aktai ir (arba) teisės šaltiniai
1.1. Nacionalinės teisės šaltiniai
1.2. Bendrijos teisė
1.3. Tarptautinės teisės šaltiniai
2. Kiti teisės šaltiniai
3. Teisės šaltinių hierarchija
4. Viršvalstybinių teisės aktų įsigaliojimas
5. Institucijos, kurioms suteikti įgaliojimai priimti teisės normas
6. Teisės normų priėmimo procesas
7. Nacionalinių normų įsigaliojimas
8. Prieštaravimų, kylančių tarp skirtingų teisės šaltinių, sprendimo būdai
1. Teisės aktai ir (arba) teisės šaltiniai
1.1. Nacionalinės teisės šaltiniai
Airijos Konstitucija (airių k. Bunreacht na hÉireann) yra pagrindinis, arba svarbiausias, valstybės įstatymas. Ji nustato valstybės institucinį ir valdymo aparatą, valdžių padalijimą į vykdomąją, įstatymų leidžiamąją ir teisminę. Ji taip pat užtikrina pagrindines teises, kurių turinį išsamiai išaiškino ir išplėtojo teismai.
Pirminiai teisės aktai – tai parlamento (Oireachtas), kurį sudaro Airijos prezidentas, Senatas (Seanad Éireann) ir Atstovų Rūmai (Dáil Éireann), priimti įstatymai. Pirminiai įstatymai skirstomi į: Konstituciją iš dalies keičiančius įstatymus, kurie įsigalioja, kai tauta juos patvirtina referendume; bendro pobūdžio įstatymus, kurie yra visuotinai taikomi; ir individualius įstatymus, kurie galioja atskiriems asmenims arba jų grupėms.
Antriniai teisės aktai sudaro mechanizmą, kuriuo parlamentas gali perduoti įstatymų leidybos teises vyriausybei arba konkrečiai institucijai. Perduotosios įstatymų leidybos teisės turi būti aiškiai suteikiamos remiantis pirminiais teisės aktais ir jų įgyvendinimą turi reglamentuoti griežtos normos – principai bei įgyvendinamos politikos sritys turi būti aiškiai ir vienareikšmiškai nustatytos pirminiame įstatyme ir antrinius įstatymus priimanti institucija privalo griežtai laikytis jo. Poįstatyminiai teisės aktai yra dažniausiai pasitaikanti antrinių teisės aktų rūšis, tačiau tai taip pat gali būti reglamentai, įsakymai, nutarimai, taisyklės arba vietos valdžios potvarkiai.
Pagal Konstitucijos 50 straipsnį iki 1922 m. priimti įstatymai, susiję su Airija (pvz., Jungtinės Karalystės parlamento priimti įstatymai), ir Nepriklausomos Airijos valstybės (1922–1937 m.) priimti įstatymai, kurie neprieštarauja Konstitucijai, lieka galioti.
Airijos teisės sistema yra bendrosios teisės sistema, o tai reiškia, kad teisėjų kuriama teisė yra svarbus teisės šaltinis. Pagal precedento, arba stare decisis, doktriną teismas privalo remtis anksčiau išnagrinėtose bylose priimtais sprendimais, ypač aukštesniųjų teismų sprendimais. Tačiau tai nėra privaloma ir nėra įpareigojanti pastovi taisyklė. Ši teisės rūšis apima taisykles, bendruosius principus, aiškinimo ir elgesio taisyklių kanonus.
1.2. Bendrijos teisė
Kadangi Airija yra Europos Sąjungos narė, Bendrijos teisė yra svarbi valstybės nacionalinės teisės sudedamoji dalis. Dėl pareigų, susijusių su naryste Bendrijoje, Konstitucija ir kiti nacionaliniai įstatymai yra priklausomi nuo Bendrijos teisės, nepaisant to, ar Bendrija turi kompetenciją. Norint prisijungti prie Europos Bendrijų ir išvengti Konstitucijos nuostatų prieštaravimo Bendrijos teisei, reikėjo iš dalies pakeisti Konstituciją.
1.3. Tarptautinės teisės šaltiniai
Airija yra pasirašiusi daugybę tarptautinių susitarimų ir sutarčių ir yra daugelio tarptautinių organizacijų narė. Konstitucija nustato, kad Airija laikosi visuotinai pripažintų tarptautinės teisės principų, reguliuojančių valstybių tarpusavio santykius.
Airija yra dualistinė valstybė, ir norint, kad tarptautinėms sutartims valstybės viduje, o ne tarp valstybių, būtų suteiktas oficialus teisinis statusas, parlamentas turi įteisinti jas vidaus teisėje.
1953 m. Airija pasirašė Europos žmogaus teisių konvenciją ir nuo to laiko, atsižvelgiant į tarptautinius valstybės įsipareigojimus, piliečiai gali remtis šios konvencijos nuostatomis Europos Žmogaus Teisių Teisme. Nacionalinėje teisėje Europos žmogaus teisių konvencijos nuostatoms teisinė galia yra suteikta 2003 m. priėmus Europos žmogaus teisių konvencijos įstatymą. Šiomis nuostatomis fiziniai asmenys gali remtis Airijos teismuose.
2. Kiti teisės šaltiniai
Nesant oficialių teisės normų, priimdamas sprendimą teismas gali remtis mokslininkų darbais. Nors vyksta diskusijos, ar tai iš viso turi būti taikoma, ir šios taisyklės poveikis pastaraisiais metais sumenkėjo, nes teismai, aiškindami Konstituciją ir išvardydami konstitucines teises, remiasi prigimtine teise ir prigimtinėmis teisėmis.
Pagal bendrąją teisę stare decisis doktrina nustato skirtumą tarp ratio decidendi – sprendimo dalies, kuria privaloma remtis, ir obiter dictum – neįpareigojančių teismo sprendimo išvadų. Tačiau teisme obiter dictum turi įrodomąją galią, kaip ir kitų jurisdikcijų ir tarptautinių teismų sprendimai.
3. Teisės šaltinių hierarchija
Konstitucija Airijos teisės sistemoje užima aukščiausią vietą. Įstatymų, vyriausybės ir administracinių sprendimų ir veiksmų atitiktis Konstitucijai gali būti tikrinama.
Tačiau Konstitucija nustato, kad ji nepripažins negaliojančiais jokių veiksmų ar priemonių, kurie yra būtina narystės Europos Sąjungoje ar Bendrijose sąlyga. Dėl to Bendrijos teisė yra viršesnė už nacionalinius įstatymus, įskaitant ir Konstituciją. Kadangi Bendrijos teisė nustato, kad Bendrijos teisės įgyvendinimo būdus turi reguliuoti nacionaliniu lygiu nustatytos procedūros, ES (EB) teisę įgyvendinantys įstatymai turi atitikti Konstitucijoje nustatytus procedūrinius reikalavimus.
2003 m. Europos žmogaus teisių konvencijos įstatymas leidžia asmenims Airijos teismuose remtis konvencijos nuostatomis. Konvencija tapo Airijos teisės sistemos sudedamąja dalimi priėmus pokonstitucinį teisės aktą ir Konstitucija turi didesnę teisinę galią. Įstatymu reikalaujama, kad teismai, kiek tai įmanoma, nacionalinės teisės nuostatas aiškintų ir taikytų atsižvelgdami į konvencijoje įtvirtintus principus. Jeigu nacionaliniai įstatymai prieštarauja Konvencijai, jie bus paskelbti nesuderinamais su konvencija.
Remdamiesi Konstitucijos 29 straipsnio 3 dalimi teismai nustatė, kad tarptautinės paprotinės teisės principai yra sudedamoji nacionalinės teisės dalis, jeigu jie neprieštarauja Konstitucijai, įstatymams ar bendrajai teisei. Tarptautiniai susitarimai gali būti ratifikuojami tik jeigu jie atitinka Konstituciją, priešingu atveju reikia skelbti referendumą.
Teisės aktai gali būti visiškai arba iš dalies pakeisti priimant vėlesnius teisės aktus, antriniai teisės aktai gali būti panaikinami priimant pirminius teisės aktus, tokiu pat būdu yra panaikinama perduota antrinių teisės aktų leidybos teisė, tačiau antriniai teisės aktai negali būti viršesni už pirminius teisės aktus. Teismai gali panaikinti teisės aktus remdamiesi tuo, kad jie negalioja atsižvelgiant į Konstitucijos nuostatas (po 1937 m. priimti teisės aktai) arba kad jie nesuderinami su Konstitucija (iki 1937 m. priimti teisės aktai).
Teismų sprendimai gali būti panaikinami įstatymų arba konstituciniais aktais ir vėlesniais tos pačios arba aukštesnės instancijos teismų sprendimais.
4. Viršvalstybinių teisės aktų įsigaliojimas
Kaip jau minėta, pradinis Konstitucijos variantas neatitiko Europos bendrijos sutarčių. Pavyzdžiui, Konstitucijoje buvo nustatyta, kad parlamentas yra vienintelė įstatymų leidybos institucija valstybėje. Dėl šios priežasties į Konstituciją buvo įterpta nuostata, nustatanti, kad ji nepripažįsta negaliojančiu jokio įstatymo, teisės akto arba priemonės, kurie yra būtini narystės Europos Sąjungoje arba Bendrijose sąlyga. Tačiau buvo nustatyta, kad pasikeitus taikymo sričiai ir tikslams, pvz., priėmus naują sutartį, tai turi būti atliekama surengiant tautos referendumą ir, jeigu tauta tam pritaria, bus įterpiama nuostata, patvirtinanti, kad valstybė gali ratifikuoti tokią sutartį.
Jeigu Europos teisė reikalauja, kad valstybė perkeltų teisės aktus į nacionalinę teisę, tai atliekama priimant pirminius teisės aktus arba paprastai tokiais atvejais vyriausybė arba vyriausybės ministras priima poįstatyminį teisės aktą.
Pagal Konstituciją tarptautiniai susitarimai tampa sudedamąja nacionalinės teisės dalimi, jeigu taip nustato parlamentas. Paprastai tai atliekama priimant įstatymą, pvz., 2003 m. Europos žmogaus teisių konvencijos įstatymas, pagal kurį konvencija tapo sudedamąja nacionalinės teisės dalimi, ir asmenys gali jos nuostatomis remtis nacionaliniuose teismuose.
5. Institucijos, kurioms suteikti įgaliojimai priimti teisės normas
Konstitucijos pataisos gali būti daromos tik referendume priimtu tautos sprendimu.
Konstitucija nustato, kad parlamentas, kurį sudaro Atstovų Rūmai, Senatas ir prezidentas, turi „vienintelę ir išskirtinę teisę priimti valstybės įstatymus“. Kad įstatymas įsigaliotų, pasiūlytą įstatymo projektą turi pasirašyti prezidentas, ir jeigu prezidentas abejoja pasiūlyto įstatymo projekto atitiktimi Konstitucijai, jis gali kreiptis į Aukščiausiąjį Teismą dėl šio klausimo išsprendimo.
Kaip jau minėta, parlamentas gali perduoti įstatymų leidybos teisę vyriausybei arba kitai institucijai, ir ši teisė yra griežtai apribojama dokumentu, kuriuo tokia teisė nustatoma. ES direktyvos paprastai įgyvendinamos ministro priimtais poįstatyminiais teisės aktais. Įstatymų leidybos teisė gali būti perduodama įvairioms institucijoms, pvz., vyriausybės ministrams, įstatymu įsteigtoms komisijoms, pusiau valstybinėms institucijoms, kontrolės institucijoms, specialistų institucijoms ir vietos valdžios institucijoms.
Pagal Konstituciją vyriausybė yra atsakinga už užsienio santykių įgyvendinimą, ji gali pasirašyti tarptautines sutartis bei susitarimus, ir, atsižvelgdama į Konstitucijos reikalavimus, prisijungti prie tarptautinių organizacijų.
Pagal bendrosios teisės sistemą teisėjų kuriamos teisės yra privaloma laikytis.
6. Teisės normų priėmimo procesas
Konstitucija
Pagal Konstitucijos 46 straipsnį pirmasis etapas iš dalies keičiant Konstituciją – projekto pasiūlymas, kurį pateikia Atstovų Rūmai. Šį projektą turi patvirtinti abu parlamento rūmai ir tuomet jis pateikiamas tautai patvirtinti arba atmesti. Pasiūlymas laikomas patvirtintu tautos referendumu, jeigu visų balsų dauguma tauta pritaria tokio projekto priėmimui ir balsų daugumą sudaro ne mažiau kaip trečdalis visų registruotų balsavimo teisę turinčių asmenų. Projektas turi būti pavadintas taip: „Įstatymas, kuriuo iš dalies keičiama Konstitucija“, ir jame neturi būti pateikiama jokių kitų pasiūlymų. Jeigu tauta pritaria, prezidentas pasirašo projektą, ir jis „turi būti tinkamai prezidento paskelbiamas kaip įstatymas“.
Teisės aktų leidybos procedūra
Pirmasis etapas priimant pirminius teisės aktus – įstatymo projektas, kurį paprastai pateikia vieni iš parlamento rūmų. Kiekvienas Atstovų Rūmų pasiūlytas įstatymo projektas turi būti nusiunčiamas Senatui, kad šis jį apsvarstytų. Senatas turi teisę padaryti projekto pakeitimus, į kuriuos Atstovų Rūmai privalo atsižvelgti. Tačiau jeigu Senatas pasiūlo ir priima įstatymo projektą ir vėliau jo pakeitimus padaro Atstovų Rūmai, šis projektas laikomas pasiūlytu Atstovų Rūmų ir jis turi būti grąžinamas Senatui svarstyti.
Prieš paskelbiant įstatymo projektą jį turi patvirtinti abeji parlamento rūmai ir jį turi pasirašyti prezidentas. Projekto svarstymo metu Atstovų Rūmai ir Senatas gali pateikti jo pataisas. Tačiau Konstitucija viršenybę suteikia tiesiogiai renkamiems Atstovų Rūmams. Konstitucijos 23 straipsnis nustato, kad jeigu Senatas atmetė projektą arba padarė pataisymus, priešingus Atstovų Rūmų pateiktiems pasiūlymams, Atstovų Rūmai per 180 dienų gali priimti rezoliuciją, pagal kurią įstatymo projektas bus laikomas priimtu abejų rūmų.
Kitų įstatymų projektus pasiūlo Atstovų Rūmai arba ministras pirmininkas.
Mokesčių įstatymų projektus (t. y. teisės aktų projektus, susijusius su mokesčių nustatymu, panaikinimu, atleidimu nuo mokesčių, jų pakeitimu ar reglamentavimu, ir projektus, kuriais apmokestinami viešieji fondai) gali inicijuoti ir priimti Atstovų Rūmai. Šios rūšies įstatymo projektas nusiunčiamas Senatui, kuris pateikia rekomendacijas.
Paskutiniame etape prezidentas turi pasirašyti įstatymo projektą, kad jis taptų įstatymu. Pasitaręs su Valstybės Taryba, prezidentas gali perduoti visą projektą arba konkrečią jo dalį Aukščiausiajam Teismui, kad šis nustatytų, ar projektas arba jo dalis atitinka Konstituciją. Tai atliekama pagal Konstitucijos 26 straipsnį. Kai Aukščiausiasis Teismas nustato, kad projektas atitinka Konstituciją, tokio projekto konstitucingumo klausimas niekada nebegali būti vėl keliamas teismuose, ir prezidentas turi jį pasirašyti. Jeigu nustatoma, kad projektas prieštarauja Konstitucijai, prezidentas turi atsisakyti patvirtinti tokį projektą.
Antriniai teisės aktai
Pirminiame teisės akte paprastai nustatyta, kad perduotą teisės aktų leidybą, kurią jis nustato, parlamentas gali panaikinti arba patvirtinti. Šios nuostatos paprastai nustato, kad teisės aktai turi būti pateikiami vieniems arba abiem parlamento rūmams, kurie gali per nustatytą laikotarpį juos panaikinti. Šis panaikinimo mechanizmas taip pat taikomas visiems antriniams teisės aktams, įgyvendinantiems ES priemones. Priėmus tam tikrus poįstatyminius teisės aktus, jie turi būti pateikiami saugoti atitinkamose bibliotekose, ir pranešimas apie jų įsigaliojimą turi būti paskelbiamas Iris Oifigiúi (Airijos oficialiajame leidinyje).
Tarptautinė teisė
Vyriausybė gali pasirašyti tarptautines sutartis ar susitarimus arba prisijungti prie tarptautinių organizacijų, nors buvo nustatyta, kad vyriausybė negali to daryti, jeigu tokia teisė priklauso išimtinei parlamento kompetencijai arba tokiu būdu yra pažeidžiama Konstitucija. Dėl šios priežasties teismai nustatė, kad Europos Sąjungos tikslus ir sutarčių taikymo sritį pakeičiančios sutartys negali būti perduodamos vyriausybei tvirtinti, išskyrus atvejus, kai tauta konstituciniame referendume joms pritarė.
7. Nacionalinių normų įsigaliojimas
Daliniai Konstitucijos pakeitimai įsigalioja, kai jiems pritarė tauta ir prezidentas pasirašė įstatymo projektą, kuriuo siūloma iš dalies pakeisti Konstituciją.
Įstatymo projektui suteikiama įstatymo galia, kai jį pasirašo prezidentas, ir jis turi įsigalioti pasirašymo dieną, išskyrus atvejus, kai įstatyme yra nustatyta kita jo įsigaliojimo data. Prezidentas įstatymo projektą paprastai pasirašo ne anksčiau kaip per 5 ir ne vėliau kaip per 7 dienas nuo jo pateikimo. Įstatyme gali būti nurodyta konkreti jo įsigaliojimo data arba nustatyta, kad ministras priimtų įsakymą dėl įstatymo įsigaliojimo (antrinį teisės aktą), pagal kurį įstatymas arba jo dalis įsigaliotų. Prezidentas turi pareigą paskelbti įstatymo projektą, pranešdamas apie tai Airijos oficialiajame leidinyje ir nurodydamas, kad projektui suteikiama įstatymo galia.
Antriniuose teisės aktuose nurodoma jų įsigaliojimo data.
Teismų sprendimai paprastai įsiteisėja nuo jų priėmimo dienos.
8. Prieštaravimų, kylančių tarp skirtingų teisės šaltinių, sprendimo būdai
Prieštaravimus tarp skirtingų teisės normų arba šaltinių paprastai nustato teismai.
Atsižvelgiant į Bendrijos teisės viršvalstybinį pobūdį ir į tai, kad Konstitucija yra pagrindinis valstybės įstatymas, gali kilti įvairių prieštaravimų tarp šių teisės aktų ir įstatymų. Pagal Konstitucijos 34 straipsnį asmenys Aukštesniajame teisme gali ginčyti įstatymo atitiktį Konstitucijai. Šio teismo sprendimas gali būti apskundžiamas Aukščiausiajam Teismui. Asmenys taip pat gali tvirtinti, kad valstybė savo veiksmais pažeidė jų konstitucines teises arba konstitucines procedūras.
Po 1937 m. priimtos Konstitucijos išleisti teisės aktai laikomi atitinkančiais Konstituciją, kol nenustatoma priešingai.
Gali atsirasti tokių aplinkybių, kad Konstitucijos nuostatos, ypač susijusios su pagrindinėmis teisėmis, gali prieštarauti tam tikru laipsniu. Teismai nustatė keletą mechanizmų, padedančių priimti sprendimą esant tokioms situacijoms, įskaitant ir pažodinį arba gramatinį aiškinimą, istorinį, tikslinį arba darnų metodus, proporcingumo doktriną, teisių hierarchijos metodą ir rėmimosi prigimtine teise bei prigimtinėmis teisėmis metodą.
Buvo atvejų, kai dėl nepopuliaraus Konstitucijos apibrėžimo ar aiškinimo, kurį atliko teismai, buvo surengtas referendumas Konstitucijai iš dalies pakeisti.
Jeigu asmenys mano, kad teisės aktais buvo pažeistos Europos žmogaus teisių konvencijos garantuojamos teisės, jie gali kreiptis į teismus dėl tokių teisės aktų paskelbimo nesuderinamais su Konstitucija.
Europos Sąjungos ir Europos bendrijos teisei taikomas konstitucinis imunitetas, nes Konstitucijoje nustatyta, kad jokie teisės aktai ar priemonės nebus paskelbti negaliojančiais, jeigu jie yra būtina narystės sąlyga, nors šiuos teisės aktus arba priemones įgyvendinantys teisės aktai turi atitikti Konstituciją.
Be konstitucinių klausimų, perduotos teisės aktų leidybos teisės teisėtumo klausimas sprendžiamas atsižvelgiant į jo atitiktį pirminiam teisės aktui.
|
|
950: Svečiai
