|
Vokietija - Tėvų atsakomybė
Paskelbtas: Moderator
, Įjungta: 4-8-2009
TURINIO LENTELE
1. Ką iš tikrųjų reiškia teisinė sąvoka ,,tėvų atsakomybė“? Kokios yra asmens, turinčio tėvų atsakomybę, teisės ir pareigos? 1.
2. Kaip paprastai nustatoma, kam priklauso tėvų atsakomybė už vaiką? 2.
3. Ar gali būti tėvų atsakomybė paskirta kitam asmeniui, jeigu tėvai negali arba nenori vykdyti pareigų savo vaikams? 3.
4. Jeigu tėvai nutraukia santuoką arba išsiskiria, kaip išsprendžiamas tėvų atsakomybės nustatymo ateityje klausimas? 4.
5. Jeigu tėvai sudaro sutartį dėl tėvų atsakomybės, kokių oficialių reikalavimų reikia laikytis, kad sutartis būtų teisiškai įpareigojanti? 5.
6. Jeigu tėvai negali susitarti dėl tėvų atsakomybės, kokios alternatyvios priemonės padeda šį konfliktą išspręsti nesikreipiant į teismą? 6.
7. Jeigu tėvai kreipiasi į teismą, kokius su vaiku susijusius klausimus gali išspręsti teisėjas? 7.
8. Jeigu teismas nusprendžia, kad vaiko globa turi priklausyti tik vienam iš tėvų, ar tai reiškia, kad jis gali visus su vaiku susijusius klausimus spręsti nepasitaręs su antruoju iš tėvų? 8.
9. Jeigu teismas nusprendžia, kad vaiko globa priklauso abiem tėvams, ką tai iš tikrųjų reiškia? 9.
10. Į kokį teismą reikia kreiptis, jeigu norima pateikti pareiškimą dėl tėvų atsakomybės? Kokių oficialių reikalavimų reikia laikytis ir kokie dokumentai turi būti pridedami prie pareiškimo? 10.
11. Kokia tvarka yra taikoma šiais atvejais? Ar galima pasinaudoti pagreitinto proceso tvarka? 11.
12. Ar galima gauti teisinę pagalbą bylinėjimosi išlaidoms padengti? 12.
13. Ar galima apskųsti teismo sprendimą dėl tėvų atsakomybės? 13.
14. Tam tikrais atvejais, kad būtų įvykdytas sprendimas dėl tėvų atsakomybės, gali prireikti kreiptis į teismą. Į kokį teismą reikia kreiptis ir kokia tvarka yra taikoma? 14.
15. Kokia tvarka kitoje valstybėje narėje priimtas teismo sprendimas dėl tėvų atsakomybės yra pripažįstamas ir vykdomas Vokietijoje? Kokia tvarka taikoma šiais atvejais? 15.
16. Į kokį Vokietijos teismą reikėtų kreiptis, kai norima apskųsti teismo sprendimo dėl tėvų atsakomybės pripažinimą, jei tas teismo sprendimas buvo priimtas kitoje valstybėje narėje? Kokia tvarka yra taikoma šiais atvejais? 16.
17. Kokios valstybės teisę teismas taiko nagrinėdamas bylą dėl tėvų atsakomybės, jei vaikas ar šalys negyvena Vokietijoje arba turi skirtingą pilietybę? 17.
1. Ką iš tikrųjų reiškia teisinė sąvoka ,,tėvų atsakomybė“? Kokios yra asmens, turinčio tėvų atsakomybę, teisės ir pareigos?
„Tėvų atsakomybė“ – tai visos su vaiku susijusios tėvų teisės ir pareigos. Pagrindinė tėvų atsakomybės dalis yra vaiko globa. Tėvai turi pareigą ir teisę globoti savo nepilnametį vaiką. Tai reiškia, kad jie rūpinasi vaiku, tvarko jo turtą ir atlieka atstovo pareigas. Tėvų atsakomybei taip pat priklauso teisė matytis su vaiku ir pareiga jį išlaikyti.
2. Kaip paprastai nustatoma, kam priklauso tėvų atsakomybė už vaiką?
Tėvai turi bendrą globos teisę, jeigu:
1. vaikas gimė santuokoje;
2. tėvai susituokia gimus vaikui;
3. tėvai pareiškia, kad yra pasirengę bendrai globoti vaiką (pareiškimas apie globą).
Pareiškimus apie globą turi patvirtinti Jaunimo gerovės tarnyba (Jugendamt) arba notaras. Jeigu tėvai nepateikia pareiškimo apie globą ir nėra susituokę, globa išimtinai priklauso motinai.
Pagal Vokietijos teisę abiejų tėvų galimybė matytis su vaiku paprastai yra laikoma svarbia vaiko interesams. Dėl to abu tėvai turi teisę ir pareigą matytis su vaiku.
Teisė matytis su vaiku – tai tėvų teisė reguliariai matytis su vaiku ir bendrauti su juo. Teisė matytis taip pat gali būti įgyvendinama ne tik asmeniškai matantis su vaiku, bet ir susirašinėjant su juo laiškais, bendraujant telefonu.
Išlaikymo pareiga, kuri yra sudedamoji globos teisių dalis, priklauso abiem tėvams. Tėvai gali patys nuspręsti, kokiu būdu jie rūpinsis vaiku iki santuokos sudarymo. Pavyzdžiui, jie gali nuspręsti, kad vaikas bus išlaikomas rūpinantis juo šeimos namuose (maistas, būstas, drabužiai ir t. t.).
Jeigu tėvai negyvena kartu, tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, paprastai prisideda prie išlaikymo rūpindamasis ir padėdamas auginti vaiką. Nereikalaujama, kad šis tėvas ar motina mokėtų pinigines išmokas. Tačiau antrasis iš tėvų turi mokėti pinigines įmokas.
3. Ar gali būti tėvų atsakomybė paskirta kitam asmeniui, jeigu tėvai negali arba nenori vykdyti pareigų savo vaikams?
Jeigu tėvai negali vykdyti tėvų atsakomybės arba jie neturi teisės atstovauti nepilnamečiui vaikui arba jo turtui, bus paskirtas globėjas. Nutartį šiuo klausimu turi priimti globos teismas.
4. Jeigu tėvai nutraukia santuoką arba išsiskiria, kaip išsprendžiamas tėvų atsakomybės nustatymo ateityje klausimas?
Jeigu tėvai turi bendrą globos teisę ir išsiskiria, jie gali toliau vykdyti šią bendrą globos teisę, nepaisant to, ar jie yra susituokę, ar ne.
Tačiau vienas iš tėvų gali kreiptis į šeimos teismą, kad šis nustatytų jam išimtinę globos teisę. Teismas tokį prašymą patenkins, jeigu bendros globos panaikinimas ir vaiko globos paskyrimas vienam iš tėvų atitinka geriausius vaiko interesus.
Net jeigu tėvai nutraukia santuoką, toks sprendimas bus priimtas tik vienam iš tėvų pateikus pareiškimą. Jeigu pareiškimas nepateikiamas, tėvai ir toliau bendrai globos vaiką.
5. Jeigu tėvai sudaro sutartį dėl tėvų atsakomybės, kokių oficialių reikalavimų reikia laikytis, kad sutartis būtų teisiškai įpareigojanti?
Paprastai tėvų atsakomybės vykdymo būdas nustatomas tėvų nuožiūra, ir šio klausimo įstatymai nereglamentuoja. Jeigu tėvai gyvena atskirai, jie gali kreiptis į Jaunimo gerovės tarnybą, kuri padės priimti abipusį susitarimą dėl to, kaip globoti vaiką. Šiuo susitarimu teismas gali remtis priimdamas teismo sprendimą dėl tėvų atsakomybės. Jeigu tėvai susitaria, kad ateityje globa priklausys tik vienam iš tėvų, jie gali kreiptis į šeimos teismą, kad šis priimtų nutartį.
Tėvai taip pat gali neoficialiai susitarti dėl matymosi teisių. Jeigu toks susitarimas sudaromas teisme, jis turi tokią pat teisinę galią kaip ir teismo sprendimas ir, jeigu susitarimą patvirtina teismas, atsiradus būtinybei jį galima vykdyti.
6. Jeigu tėvai negali susitarti dėl tėvų atsakomybės, kokios alternatyvios priemonės padeda šį konfliktą išspręsti nesikreipiant į teismą?
Jeigu tėvai patys negali išspręsti savo ginčų, jie gali kreiptis į Jaunimo gerovės tarnybą arba kitą įstaigą, nagrinėjančią su jaunimu susijusius klausimus. Šios institucijos suteikia tėvams konsultaciją ir padeda pasiekti susitarimą. Interneto tinklalapyje www.dajeb.de Deutsch galima rasti duomenų bazes, kuriose dedama informacija apie visus konsultacijas teikiančius centrus. Galima pasinaudoti tarpininkavimo paslaugomis, kurios padeda tėvams pasiekti taikų susitarimą. Daugiau informacijos apie tarpininkavimą šeimos ginčuose galima rasti interneto tinklalapyje: www.bafm-mediation.de Deutsch.
7. Jeigu tėvai kreipiasi į teismą, kokius su vaiku susijusius klausimus gali išspręsti teisėjas?
Teisėjas gali išspręsti vaiko globos, kurią vykdo tėvai, klausimus, nustatyti matymosi su vaiku teises ir vaiko grąžinimo bei išlaikymo pareigas. Teismas taip pat gali taikyti visas priemones, reikalingas vaiko interesams apsaugoti.
8. Jeigu teismas nusprendžia, kad vaiko globa turi priklausyti tik vienam iš tėvų, ar tai reiškia, kad jis gali visus su vaiku susijusius klausimus spręsti nepasitaręs su antruoju iš tėvų?
Taip. Globos teisių neturintis tėvas ar motina neturi teisės spręsti su vaiku susijusių klausimų. Tačiau tėvas ar motina turi teisę matytis su vaiku ir gauti iš vaiką globojančio tėvo ar motinos informaciją apie vaiko asmeninę materialinę padėtį, jeigu galima patvirtinti, kad to reikia dėl pagrįstų vaiko interesų.
9. Jeigu teismas nusprendžia, kad vaiko globa priklauso abiem tėvams, ką tai iš tikrųjų reiškia?
Jeigu tėvai bendrai globoja vaiką ir gyvena kartu, jie turi bendrai sutarti visais su vaiko globa susijusiais klausimais.
Jeigu tėvai negyvena kartu, jie gali susitarti tik tais klausimais, kurie yra susiję su svarbiausiais vaiko interesais. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, turi išimtinę teisę spręsti su vaiko kasdieniu gyvenimu susijusius klausimus.
10. Į kokį teismą reikia kreiptis, jeigu norima pateikti pareiškimą dėl tėvų atsakomybės? Kokių oficialių reikalavimų reikia laikytis ir kokie dokumentai turi būti pridedami prie pareiškimo?
Šeimos teismai (apylinkių teismų padaliniai) paprastai yra atsakingi už bylų, susijusių su tėvų globa (atsakomybe), nagrinėjimą. Pareiškimai gali būti registruojami atitinkamo šeimos teismo arba apylinkės teismo sekretoriate. Tėvai tik išimtiniais atvejais turi būti atstovaujami advokato, pvz., kai pareiškimai pateikiami nagrinėjant santuokos nutraukimo bylas. Neįmanoma pasakyti, kokie dokumentai turi būti pridedami prie pareiškimo, nes pateiktinus dokumentus kiekvienoje konkrečioje byloje nustato teismai.
Jeigu gimus vaikui tėvai nėra susituokę, tėvas, motina arba Jaunimo gerovės tarnyba gali patvirtinti pareiškimo apie globą (bendrą globą) tikrumą.
11. Kokia tvarka yra taikoma šiais atvejais? Ar galima pasinaudoti pagreitinto proceso tvarka?
Nagrinėjant bylas dėl tėvų atsakomybės, taikomas vadinamasis ex officio (Amtsermittlung) tyrimo principas. Tai reiškia, kad teismas turi teisę ir pareigą atlikti tyrimus, reikalingus faktams, kuriais bus pagrįstas teismo sprendimas, nustatyti. Tai jis atlieka vadovaudamasis savo oficialia nuožiūra ir nepriklausomai nuo ginčo šalių pateikdamas įrodymus, kurie, teismo manymu, yra reikalingi.
Laikinosios priemonės gali būti taikomos tose pagrindinėse bylose, kuriose yra pareikštas atskiras ieškinys, o nagrinėjant santuokos nutraukimo bylas – yra pateiktas prašymas dėl priemonių.
12. Ar galima gauti teisinę pagalbą bylinėjimosi išlaidoms padengti?
Visi piliečiai, kurie dėl savo asmeninės ar ekonominės padėties negali padengti bylinėjimosi išlaidų arba gali padengti tik kai kurias išlaidas ar apmokėti išlaidas dalimis, gali kreiptis dėl teisinės pagalbos suteikimo nagrinėjant bylas civiliniuose teismuose. Tai priklauso nuo to, ar ieškinys, kurį ketinama pareikšti, arba gynyba turi pakankamas sėkmingos baigties perspektyvas ir nėra nepagrįsti. Šitaip siekiama užtikrinti, kad ribotas pajamas turintys asmenys taip pat galėtų kreiptis į teismus. Teisinė pagalba padengia – atsižvelgiant į asmens pajamas – visas teisines ir advokato išlaidas arba dalį jų.
viršų
13. Ar galima apskųsti teismo sprendimą dėl tėvų atsakomybės?
Apskundžiami gali būti pagrindinėje byloje priimti sprendimai dėl tėvų atsakomybės. Nesvarbu, ar byla pradėta siekiant išspręsti ginčus dėl tėvų atsakomybės (tokiu atveju galima pateikti laikinąjį skundą), ar tai yra papildoma byla sprendžiant santuokos nutraukimo klausimą (tokioje byloje priimtą sprendimą galima apskųsti).
Abiem atvejais skundas turi būti pateikiamas per vieną mėnesį nuo sprendimo priėmimo dienos.
Kreiptis dėl laikinųjų priemonių galima pateikiant skubų prašymą žodinio bylos nagrinėjimo metu. Tačiau šiuo atveju skundas turi būti pateikiamas per dvi savaites. Laikinųjų priemonių taikymą taip pat galima atidėti priimant kitas nutartis.
14. Tam tikrais atvejais, kad būtų įvykdytas sprendimas dėl tėvų atsakomybės, gali prireikti kreiptis į teismą. Į kokį teismą reikia kreiptis ir kokia tvarka yra taikoma?
Atsižvelgiant į matymosi su vaiku teises, vaikas negali būti grąžinamas prievarta. Grąžinant vaiką tėvui ar motinai, antstoliui yra leidžiama taikyti prievartos priemones. Paprastai teismas turi priimti išankstinį įspėjimą, kad gali būti panaudota jėga arba kad tokiam asmeniui gresia laisvės atėmimo bausmė, jeigu jis negrąžins vaiko.
15. Kokia tvarka kitoje valstybėje narėje priimtas teismo sprendimas dėl tėvų atsakomybės yra pripažįstamas ir vykdomas Vokietijoje? Kokia tvarka taikoma šiais atvejais?
Kitoje valstybėje narėje priimti sprendimai dėl tėvų atsakomybės Vokietijoje yra pripažįstami pagal Reglamentą (EB) Nr. 1347/2000 netaikant jokių specialių procedūrų.
Norint, kad kitoje valstybėje narėje priimtas sprendimas dėl tėvų atsakomybės būtų įvykdytas Vokietijoje, jį reikia pripažinti vykdytinu pagal reglamente nustatytą specialią procedūrą, t. y. sprendimas turi būti priimtas vykdyti Vokietijoje. Reikia pateikti prašymą išduoti vykdomąjį raštą. Jis turi būti pateikiamas vietos šeimos teismui pagal regiono teismo taisykles. Prie prašymo reikia pridėti sprendimo kopiją ir kilmės valstybės narės teismo pažymą. Prašymą pateikiančiam asmeniui nėra būtinas advokato atstovavimas. Sprendimą priima šeimos teismas pagal vienos šalies pradėtą bylą, kuri nėra nagrinėjama žodinio proceso tvarka. Skundus dėl šeimos teismų sprendimų reikia pateikti žemės teismams. Skundai dėl žemės teismų sprendimų turi būti pateikiami Aukščiausiajam federaliniam teismui. Nuo 2005 m. kovo 1 d. Reglamentą (EB) Nr. 1347/2000 pakeitė naujas reglamentas dėl tėvų atsakomybės. Naujasis reglamentas nustato, kad tam tikri sprendimai dėl teisės matytis su vaiku ir sprendimai, kuriais liepiama grąžinti vaiką, turi būti vykdomi be išankstinio jų paskelbimo vykdytinais.
16. Į kokį Vokietijos teismą reikėtų kreiptis, kai norima apskųsti teismo sprendimo dėl tėvų atsakomybės pripažinimą, jei tas teismo sprendimas buvo priimtas kitoje valstybėje narėje? Kokia tvarka yra taikoma šiais atvejais?
Norėdami prieštarauti sprendimui dėl tėvų atsakomybės paprastai turėtumėte kreiptis į žemės teismo, kurio jurisdikcijai priklausančioje teritorijoje pareiškėjas arba vaikas gyvena, šeimos teismą.
17. Kokios valstybės teisę teismas taiko nagrinėdamas bylą dėl tėvų atsakomybės, jei vaikas ar šalys negyvena Vokietijoje arba turi skirtingą pilietybę?
Tėvų atsakomybę reglamentuoja vaiko gyvenamojoje vietoje taikoma teisė (Vokietijos Civilinio kodekso įgyvendinimo įstatymo (EGBGB), 21 straipsnis), išskyrus atvejus, kai taikoma 1961 m. Nepilnamečių apsaugos konvencija.
|
|
2157: Svečiai
