|
Lietuvos Respublikos teismų sistema ir jurisdikcija. Konstitucinis Teismas, jo nutarimai, nutarimų teisinė galia.
Paskelbtas: Moderator
, Įjungta: 15-6-2009
1.Konstitucinio teisėtumo sąvoka, jo užtikrinimo būdai ir formos.
Konst yra ne tiek įstatymas kiek teisiniu pavidalu suformuluota idėja. Konst esmė yra kaip tik tame, kad joje glūdi vyriausioji pagrindinė valstybės teisė. Konst neapibrėžtas sritis užpildo istatymai. Joks įstatymas priešingas Konstitucijai neturi galios, o tai yra konstitucinės prielaidos konstitucinei priežiūrai atsirasti. Konst. Valstybei būdinga teisės aktų hierarchija. Konst teisėtumas užtikrinamas konstitucinės priežiūros pagalba. . Konstitucinės priežiūros būtinumą sąlygoja visų pirma teisės normų hierarchiškumas, kuris savo ruožtu yra valdžios institucijų hierarchijos pasekmė.
Valdžios aktų teisėtumas gali būti konstitucinis ir įstatyminis. Mykolas Riomeris išskiria tris konstitucinės (teisėtumo) kontrolės metodai:
1)Tarnybinė hierarchinė priežiūra, kontrolę atlieka aukščiau stovinti instancija;
2) Atsitiktinė teismo kontrolė pasižymi tuo, kad tirdamas bylą teismas suradęs neteisėtą ar nekonstitucingą valdžios aktą netaiko jo sprendžiamai bylai, tarsi jo visai nebūtų. Tačiau teismas nekonstitucingo akto nenaikina.
3) Tikslios teismo kontrolės atveju sudaromi tam tikri teismo organai, kurių funkcionalinio veikimo metodas valdžios teisinių aktų atžvilgiu yra toks pat, kaip civiliniame ir baudžiamajame teisme valdinių darbų atžvilgiu.
2.Konstitucinės priežiūros sąvoka, sistema, būdai ir formos.
Konstitucinės priežiūros pagrindas - trys pagrindinės teorijos:
Organinė teorija – pagrįsta tuo, kad konstitucija yra aukščiausias valdžios aktas, todėl žemesni pagal hierarchiją aktai negali jai prieštarauti;
Institucinė teorija – pagal ją konstitucija nustato veiklos sferas valdžios organams. Visuotinio susitarimo teorija – kuri sako, kad konstitucija nustato taisykles valdantiems ir valdomiems, ir svarbiausiai įtvirtina žmogaus ir piliečio teises, o konstitucinės priežiūros uždavinys garantuoti konstitucijos vykdymą.
Konstitucinė priežiūra, tirdama valdžios aktų konstitucingumą ir interpretuodama konstitucines normas, siekia vieno – teisės ir teisės viršenybės principo užtikrinimo. Dvi pagrindinės konst. Priež. Sistemos:
1) Decentralizuota - konst priež atlieka teismai;
2) Centralizuota - viena centrinė konst priež instancija.
Būdai ir formos: Konst priež gali būti: išankstinė ir paskesnioji; vidinė (atlieka pats t.n. leidžiantis organas) ir išorinė (kitas spec. organas); pagal teis. pasekmes - privaloma ir konsultacinė; pagal aktų tikrinimą - privaloma ir pareikštinė; pagal forma - abstrakti ir konkreti (tikrinamas aktas susijęs su konkr.byla); laiko atžvilgiu - Ex tunc (akto prip.nekonst.turi atbulinį taikymą) ir Ex nunc.
3.Konstitucinio teismo uždaviniai, jo santykiai su kitomis valstybės institucijomis.
KT yra savarankiškas ir nepriklausomas teismas, kuris sprendžia ar teisės aktai neprieštarauja konst.ir garantuoja jos viršenybę LR teisės sistemoje.KT vienintelė instancija LR kuriai leidžiama interpretuoti K. KT sprendimai - galutiniai ir neapskundžiami. P.kreiptis į KT gali:
1)dėl LRV aktų atitikimo;
2)dėl išvados dėl S.rinkimų ir dėl tarpt.sut.
Seimas kreiptis į KT gali:
1)dėl įstatymo ar kito Seimo priimto akto atitikimo;
2) Dėl prez.aktų;
3) Dėl LRV aktų;
4) Dėl išvados visais atv.
Dėl teisės aktų atitikimo 1/5 S narių; dėl išvadų Seimo dauguma.
LRV kreiptis į KT gali dėl: 1)dėl įstatymo ar kito Seimo priimto akto atitikimo.
Teismai kreiptis į KT gali:
1)dėl įstatymo ar kito Seimo priimto akto atitikimo;
2) Dėl Prez. aktų;
3) Dėl LRV aktų.
4.Konstitucinio teismo teisėjų skyrimo tvarka ir statusas.
KT sudaro 9 teisėjai, skiriami devyneriems metams ir tik vienai kadencijai (2 kad. - jei pareigas ėjo < 6m. + 3m. pertrauka).KT kas 3m.atnaujinamas 1/3.Kandidatai: nepriekaištinga reputacija, LR pilietis, 10m. teisinio arba moksl.ped. teis.spec.darbo stažas. Kandidatus siūlo Prez., S. Pirm. ir AT pirm. Kandidatūros S. turi būti pateiktos prieš 3 mėn. iki kadencijos pb. KT skiria Seim. KT teisėjai eidami savo pareigas yra nepriklausomi, negali užimti kitų pareigų, išskyrus pedagoginę ar kūrybinę veiklą; negali dalyvauti partijų veikl., būti atst. teisme.
5.Konstitucinės priežiūros apimtis ir vykdymo būdai.
Pagal nagrinėjimo apimtį skiriamos dvi pagrindinės konstitucinės priežiūros rūšys: dalinė ir pilna konstitucinė priežiūra. Pilna konstitucinė priežiūra apima visą konst. Reg. visuomeninių santykių sferą. Dalinė - tik tam tikrą siaurą dalį (pvz. Žmogaus teises irt.t.)
Pagal turinio apimtį konst priež. gali būti formali ir materiali. Formalia konstitucine priežiūra laikoma konstitucinių sąlygų bei reikalavimų, susijusių su akto išleidimu kontrolė ( ar valstybės instancija išleidusi aktą buvo kompetetinga to akto išleidimui, ar buvo laikytasi procesinių normų, ar akto forma atitinka reikalavimus). Materiali konstitucinė priežiūra tiria akto teksto atitikimą konstitucijai.
Pagal vykdymą konstitucinė priežiūra gali būti privaloma ir pareikštinė. Privalomos konstitucinės priežiūros atveju, bet koks įstatyminis aktas paprastai praeina išankstinę konstitucinę priežiūrą. Pareikštinės konstitucinės priežiūros atveju aktų konstitucingumas tikrinamas tik tada, kai kas nors abejoja jo konstitucingumu.
Vykdymo laiko atžvilgiu skiriamos dvi pagrindinės konstitucinės priežiūros rūšys: Ex tunc ir Ex nunc. Pirmoji forma – ex tunc – pasižymi tuo, kad akto pripažinimas nekonstitucingu turi atbulinę galią. Nekonstitucingu pripažintas aktas pripažįstamas negaliojančio nuo pat jo įsigaliojimo momento. Tai reiškia, kad turi būti atstatyti visi iki tol buvę santykiai, o taip pat atlyginta dėl to akto vykdymo kilusi žąla. Tačiau kartais šios procedūros būna labai komplikuotos ir net, jeigu aktas galioja ilgą laiką, neįmanomos. Taigi praktikoje dažniau naudojama antroji konstitucinės priežiūros forma – Ex nunc. Pagal ją konstitucinės priežiūros instancijų sprendimai dėl aktų nekonstitucingumo galioja tik ateičiai. Visi iki to laiko, dėl akto nekonstitucingumo, susidarę santykiai išlieka.
|
|
6311: Svečiai
