|
Lietuvos Respublikos Prezidentas - valstybės vadovas. Prezidento rinkimai ir įgaliojimų laikas. Prezidento kompetencija. Lietuvos Respublikos Vyriausybės sudėtis ir formavimo tvarka.
Paskelbtas: Moderator
, Įjungta: 15-6-2009
LR Prezidentas – valstybės vadovas.
K. 77 str.: Prezidentas – v. vadovas. V. vadovas-aukšč. vykdomosios valdžios reiškėjas; yra asmuo ir kolegialus organas, turintis teisę oficialiai atstovauti šaliai tarpt. santykiuose bei spr. svarb. vidaus politikos kl. Beveik visose v. (išskyrus Šveicariją) v. vadovas yra vienasmenis. V. vadovas laikomas tautos vienybės simboliu; išreiškia ne atskirų politinių partijų, o visų visuomenės sluoksnių interesus. Šį postą dažniausiai užima žm., iki rinkimų buvę aktyvūs kurios nors partijos nariai; tapę v. vadovu jie pasidaro politiškai neutralūs ir nedalyvauja savo partijos organų veikloje. Term. “prezidentas” (lot.k.) – reiškia sėdintis priekyje. V. vadovas pirm. privalo laikytis K. ir kt. įst., o jo priesaika prieš tautą – viena iš prez. institucijos legitymumo elementų. Jis t.p. t.b. (savo galiose, kurios num. K.) suvereniteto garantu, šalies nepriklausomybės, teritorijos neliečiamumo garantu ir kt., t. laikytis etikos normų. K.86 str.: prez. g.b. pašalintas prieš laiką iš pareigų tik šiurkščiai pažeidęs K. arba sulaužęs priesaiką, t.p. paaiškėjus, kad padarytas nusikaltimas. Prez. pašalinimo kl. spr. seimas apkaltos proceso tvarka. Prez. dalyvaujant seimo nariams prisiekia tautai. Įst. numato atsakomybę už viešą prez. įžeidimą arba šmeižimą.
Prez. rinkimai ir įgaliojimų laikas.
Resp. prez. – renkamas v. vadovas, tuo jis skiriasi nuo monarcho, kuris šį postą paveldi. Prez. rinkimo forma turi t.t. politinę prasmę. Renkant jį tiesiogiai, pagal nusistovėjusias tradicijas, valdžią jam suteikia ne parl., o tauta. Tai turi įtakos kilus konfliktui tarp prez. ir parl. 1992 12 22 “LR Prez. rink. Įst.” : renka LR pil. 5m., remdamiesi visuotine, lygia ir tiesiogine rink. teise, slaptu balsavimu. Prez. renka be tarpininkų. Prez. g.b. renkamas LR pil. pagal kilmę, ne mažiau kaip 3 pask. m. gyvenęs L., jeigu jam iki rink. dienos suėję ne mažiau 40m. ir jeigu jis g.b. renk. Seimo nariu. Tas pats asmuo g.b. renk. Prez. ne daugiau kaip 2 k. iš eilės. Kandidatas į prez. turi surinkti 20 tūkst. rinkėjų parašų. Prez. rinkimų rengimo ir vykdymo išlaidas apmoka v. Respublikos miestų ir rajonų teritorijos dalinamos į apylinkes. Joje t. gyventi iki 5 tūkst. rink. Prez. rink. organizuoja ir vykdo: 1)resp. prez. rinkimų komisija (ją sud. Seimas); 2)miesto, rajono rink. komisijos (jas sud. RPRK); 3)apylinkių rink. komisijos (jas sud. miestų ir raj. R.k. Resp. prez. rinkimų komisija – aukšč. prez. rinkimų organizavimo institucija. Ji sud prez. rink. laikui ir netenka savo įgaliojimų, kai prez. prisiekia. Ši komisija negali aiškinti šio įst. nuostatų. Jos spr. g. apskųsti Vilniaus apyg. Teismui (Administrac. Teismai). Vilniaus ir Kauno m. g.b sudaroma daugiau kaip po 1 rinkimų komisiją. Kandidatais į prez. save g. iškelti pavieniai asmenys, t.p. g. kelti ir remti polit. part ir polit. organizacijos. Sumokamas 5 vidut. mėn. darbo užmokesčių užstatas, kuris surinkus 20 tūkst. parašų, grąžinamas. Kandidatams išduod. Pažymėjimas. Nuo oficialaus kandidatų sąrašo paskelbimo dienos pr. Prez. rink. kampanija. Kandid. t. teisę turėti patikėtinius, kurie g. atlikti kandidato pavedimus. Jie turi patikėtinio pažymėjimą, kurį išd. Prez. rink. komisija. Visos partijos, iškėlę kandid. ir patys kandid. turi teisę raštu paskirti stebėtojus į kiekv. rink. komisiją. Kandid. rink. kampanijos metu (ne ilgiau kaip 2 mėn.)jo prašymu g.b. atleistas nuo darbo ar tarnyb. Pareigų. Už šį laiką iš v. lėšų išmok. 2 vid. darbo užmokesčiai. kandid. negali būti suimtas, patr. baudž. atsak. be prez. rink. komisijos leidimo. Rink. agitaciją g. pr. Nuo tos dienos, kai pr. rink. kampanija, kurią skelbia rink. prez. komisija. Agitacija vykd. Įv. formomis, išskyrus tas, kurios pažeidžia K ar įst. Masinės inf. priem. Paskelbusios kompromituojančią medžiagą apie kandid., kandid. ar jo patikėtinio reikalavimu privalo ne vėliau kaip likus iki rink. 5 d. paskelbti kandidato ar jo patikėtinio atsakomąją nuomonę. Rink. agitacija draudžiama likus 24 h. iki rink. pradžios ir rink. dieną. Balsav. vyksta 7-21h. Išrinktu laikomas tas kandid., kuris tą kartą balsuojant ir dalyvaujant ne mažiau kaip pusei visų rinkėjų, gavo daugiau kaip pusę visų rink. dalyvavusių rink. balsų. Jeigu dalyv. mažiau kaip puse visų rink., išrinktu laikomas tas kandid., kuris gavo daugiausia, bet ne mažiau kaip 1/3 visų rinkėjų balsų. Jeigu 1 balsav. rate nė vienas kandid. nesurinko reikiamos balsų daugumos, po 2 sav. nuo rink. dienos reng. Pakartotinis balsavimas dėl 2 kandid., gavusių daugiausiai balsų 1 rate. Šiuo atveju išrinktu laikomas tas, kuris gaus daugiau balsų. Pakartotiniai rink. rengiami, kai 1-me balsavimo rate dalyvavo ne daugiau kaip 2 kandid. ir nė vienas negavo reikiamo balsų skaičiaus. Jie rengiami ne vėliau kaip per 3 mėn. po rink. rezultatų paskelbimo (ne vėliau kaip po 4 d. po rinkimų) ne vėliau kaip per 3 h. laimėjusiam įteikiamas LR prez. pažymėjimas. Išrinktas prez. pareigas pr. eiti rytojaus dieną pasibaigus prez. kadencijai, po to kai prisiekia. Išr. Prezidentu, asmuo t. sustabdyti savo veiklą polit. part. Ir polit. org. iki naujos prez. rink. kampanijos pradžios.
Prez. įgaliojimų nutrūkimas.
Įprastine tvarka prez. įgalioj. nutrūksta, kai pasibaigia laikas, kuriam jis b. išrinktas. Prieš laiką prez. įgalioj nutrūksa kai: 1)atsistatydina iš pareigų; 2)miršta; 3)Seimas pašalina iš pareigų apkaltos proc. tvarka; 4)įvyksta pirmalaikiai prez. rink. ( kai pagal K.58 str. Prez. skelbia pirmalaikius Seimo rink., naujai išrinktas Seimas 3/5 visų Seimo narių balsų dauguma per 30 d. nuo 1-osios posėdžio dienos g. paskelbti pirmalaikius prez. rinkimus)); 5)seimas, atsižvelgdamas į KT išvadą, 3/5 visų seimo narių balsų dauguma priima nut., kuriuo konstatuojama, kad prez. sveikatos būklė neleidžia jam eiti savo pareigų. Prez. pareigas laikinai eina Seimo pirm. Resp. prez. vardas juo buvusiam asmeniui išlieka iki gyvos galvos.
prez. kompetencija ir įgaliojimų rūšys.
Reali v. vadovo valdžia prikl. nuo v. valdymo formos , nuo K. prez. suteiktų įgaliojimų. Prez. institutas egzistuoja tik tose suvereniose šalyse, kurios pagal valdymo formą yra respublikos.. V. santvarka g.b. tiek federacinė, tiek unitarinė, bet v. režimas tik demokratinis. LR Prez. pagal k. 84 str.:
-pasirašo tarpt. sut;
-spr. pagr. užs. politikos kl.;
-seimo pritarimu skiria ir atleidžia ministrą pirm.;
-teikia Seimui kandidatūras į Akšč. Teismą
-Seimo pritarimu skiria ir atleidžia kariuomenės vadą ir saugumo tarnybos vadovą;
-skelbia nepaprastąją padėtį;
-pasirašo ir skelbia Seimo priimtus įst.
Išimtinės prez. teisės:
*skirti apyg. ir apyl. Teismų teisėjus ir jų pirm., keisti jų darbo vietas;
*suteikti aukšč. karinius laipsnius;
*daryti seime metinius pranešimus apie padėtį l.;
*skirti valstyb. apdovanojimus;
*teikti malonę nuteistiesiems;
*priimti užs. v. diplomatinių atstovų įgaliojamuosius ir atšaukiamuosius raštus; teikti aukšč. diplomatinius rangus ir specialius vardus.;
*priima vyriausybės grąžinamus įgaliojimus, išrinkus naują seimą ir paveda jai eiti pareigas, kol bus sud. nauja vyriausybė;
*priima vyriausybės atsistatydinimą.
Prez. seimo priimtą įst. ne vėliau kaip per 10d. po įteikimo arba pasirašo ir oficialiai paskelbia, arba motyvuotai grąžina seimui pakartotinai svarstyti. Jei to nepadaro – įst. pasirašo ir oficialiai paskelbia seimo pirm. pakartotinai seimo apsvarstytas įst. laikomas priimtu, jeigu b. priimtos prez. teikiamos pataisos ir papildymai, arba jeigu už įst. balsavo daugiau kaip ½, o už konstituc. Įst. – ne mažiau kaip 3/5 visų Seimo narių. Tokius įst. prez. privalo ne vėliau kaip per 3 d. pasirašyti ir nedelsiant oficialiai paskelbti. Referendumu priimtą įst. ar kt. aktą ne vėliau kaip per 5 d. privalo pasirašyti ir oficialiai paskelbti prez. Jei to prez. nepadaro, tai atlieka Seimo pirm. Prez. galios: 1)de fakto; 2)de jure;
Prez. įgaliojimai: 1)teisė paleisti parlamentą; 2)veto teisė; 3)nepaprastieji įgaliojimai (skelbia nepapr. padėtį, bet Seimas turi tai patvirtinti.
Prez. aktai, jų rūšys, priėmimo ypatumai. Kontrasignacija.
Prez., įgyvendindamas jam suteiktus įgaliojimus, leidžia aktus – dekretus. Jie registr. Prez. dekretų kn. ir jiems suteik. atitink. eilės numeris; skelbiami VŽ, laikr., per radiją ir TV. Dekretai įsigalioja kt. dieną po jų paskelbimo jeigu dekretuose nenurod. kt. jų įsigaliojimo data. Prez. dekretai yra dvejopo pob.:
*Prez. dekretai dėl diplomatinių atstovų užs. v. ir prie tarptaut. org. skyrimo ir atšaukimo, dėl aukšč. karinių laipsnių suteikimo ir dėl nepaprastosios padėties paskelbimo įgyja galią, kai juos pasirašo ministr.-pirm.
*Prez. dekretus dėl aukšč. diplomatinių rangų ie specialių vardų teikimo kontrasignuoja užs. reikalų ministras, o dėl pilietybės teikimo -–VR mministras.
Dekretai papr. yra individualūs aktai, nenorminio pob. ir šia prasme jie nėra KT šaltiniai.. Nepaisant to atskiruose Prez. dekr. g.b. visuotinai privalomų bendro pob. taisyklių (pvz. dekr. dėl nepapr. padėties paskelbimo.
Atsakomybė už konrasignuotą dekretą tenka jį pasirašiusiam ministr.-pim. arba ministrui. Kontrasignacija – kai kurių valstybių teisės nustatytas ministro pirmininko ar įgalioto ministro pasirašymas normatyviniame v. vadovo, ar parlamento akte, suteikiant tam aktui teisinę galią. Prez. savo rezidencijos, jį aptarnaujančių padalinių struktūros, etatų ir vidaus darbo organizavimo klausimais leidžia potvarkius.
Prez. aparatas.
Prez. įgaliojimų laikui su jį aptarnaujančių padalinių pareigūnais sudaroma terminuota darbo sut. Prez. įgalioj. nutrūkus, visais atvejais jį aptarnaujantys pareigūnai atsistatydina. Nereg. joks n.a. 3 patarėjai, vyr. referentai, referentai (A gr.); vyr. konsultantai, konsultantai (B gr.). Tą dieną, kai n. prez. pr. eiti pareigas, vyriausybė grąžina jam savo įgaliojimus.-1998 01 10 KT nut. kadrų inspektorius; atstovai spaudai, kanceliarijos vadovas. L. turime premjerinį- prezidentinį režimą:
1)prez. teikia ministr. pirm. kandidatūrą;
2)g. paleisti parlamentą ir skelbti pirmalaikius rink.;
3)turi veto teisę;
4)negali pakeisti parlamento pasitikėjimą turinčio kabineto (ar kurio nors jo nario).
LR Vyriausybė
1.LR sudėtis ir formavimo tvarka.
LRV sudaro ministras pirmininkas (MP) ir ministrai (M). MP skiria ir atleidžia prezidentas (P) Seimo (S) teikimu. M skiria ir atl. P MP teikimu. MP per 15 d. pateikia S prezidento patvirtintą Vyriausybę ir programą. Jei S nepritaria progr. MP kartu su Ministerijomis turi per 15 d. pateikti kitą. Įgaliojimai veikti tik kai S priima programą. Per 3 mėn. Po priėmimo LRV privalo rasti programos įvykdymui t.t. priemones. MP ir M prisiekia.
K. 91 str.: Vyr. sudaro Ministr. Pirm. ir ministrai. 92 str.: Ministrus skiria ir atleidžia prez. min.-pirm. teikimu. O jį patį skiria ir atleidžia prez. Seimo pritarimu. MP ne vėliau kaip per 15 d. nuo jo paskyrimo pristato Seimui savo sudarytą ir Prez. patvirt. Vyr. ir pateikia svarstyti jos programą. Jeigu Seimas motyvuotu nutarimu nepritaria šiai progr., MP ne vėliau kaip per 15 d. nuo nepritarimo d. pateikia svarstyti n. progr. Ministerijos bei kt. v. institucijos privalo prisidėti prie progr. rengimo. Vyr. gauna įgaliojimus veikti, kai Seimas posėdyje dalyv. narių balsų dauguma pritaria jos progr. Kai Seimas prit. Vyr. progr, vyr. privalo per 3 mėn. parengti ir patvirtinti konkrečias priemones šiai progr. įgyvendinti. Pradėdami eiti savo pareigas, MP ir ministrai prisiekia.
2.LVR kompetencija.
LRV įgyvendina aukščiausią vykdomąją valdžią Lietuvoje. Savo veiklą LRV vykdo pagal S priimtą programą.
1)Prižiūri konst. Tvarką; tvarko vid. Reikalus, valst. Saugumas, viešoji tvarka.
2)Vykdo įstatymus, S nutarimus, P dekretus
3)Koordin. M ir Vyr. Įst. veiklą
4)Valst. Biudž. Proj; vykdo valst. Biudž, teikia biudž. Įvykd. ataskaitas
5)Rengi ir teikia S svarstyti įstat. Proj.
6) Užsienio politika
7)teikia S siūlymus dėl ministerijų steigmo ir panaikinimo.
8)Organizuoja valdymą aukštesniuosiuose admin. Vienetuose; skiria jų valdininkus
9) Siūlo S įvesti tiesioginį valdymą.
10)turi teisę kreiptis į KT dėl įstatymų galiojimo.
11)Disponuoja valstybiniu turtu;
12)Sudaro komisijas bei komitetus.
13)Kitos K ir įst. Nust. Pareigos.
Vyr. įgyvendina vykdomąją valdžią L. Vyr. galias apibrėžia K. ir įst. Vyr. savo veiklą grindžia šiais principais: kolegialumo, demokratijos; teisėtumo; viešumo. Vyr. savo darbą org. remdamasi vyr. programa, kuriai yra pritaręs Seimas. Vyr.:
1)tvarko krašto reikalus, saugo LR teritorijos neliečiamybę, garantuoja v. saugumą ir vieš. Tvarką;
2)vykdo įst. ir Seimo nut. dėl įst. įgyvendinimo, t.p. prez. dekretus;
3)koordinuoja m-jų ir kt. vyr. įstaigų veiklą
4)rengia v. biudž.projektą ir teikia jį Seimui; vykdo v. biudž., teikia Seimui biudž įvykdymo apyskaitą;
5)rengia ir teikia Seimui svarstyti įst. projektus;
6)užmezga diplomatinius santykius ir palaiko ryšius su užs. v. ir tarpt. org.;
7)vykdo kt. pareigas, kurias Vyr. paveda K. ir kt. įst.
3.LRV įgaliojimų laikas. Įgaliojimų grąžinimas ir atstatydinimas.
LVR grąžina įgaliojimus:
1) Naujas prezid.
2) Naujas Seim.
3) Pasikeičia > nei 1/2 ministru = LVR turi gauti n. įgaliojimus iš S. Kai naujas P, jis teikia per 15 d. Seimui grąž. Įgaliojimus MP kand. Jei Seimas priima ir nesikeičia daugiau pusės ministrų lieka galioti sena programa.
LVR atsistatydina:
1) S 2 kartus iš eilės nepritaria naujai LVR programai;
2) S narių dauguma pareiškia nepasitikėjimą;
3) Kai MP atsistatydina ar miršta;
4) Naujo Seimo 1 posedis;
5) Kai pasik. > nei pusė M; ar negauna pritarimo iš S ar P po P rinkimų.
Įgaliojimai grąžinami kai MP ar M įteikia P raštišką pareiškimą. Interpeliacija penktadalis S narių gali pateikti projektą dėl nepasitikėjimo LRV, tačiau S balsų dauguma turi jį priimti.
Vyr. grąžina įgal.:
1)išrinkus prez. (tą dieną, kai jis pr.eiti pareigas);
2)n. Seimui susirinkus į 1-ąjį posėdį. Kai pasikeičia daugiau nei pusė ministrų, vyr. turi iš naujo gauti Seimo įgal. Kai vyr. gražina įgalioj. išrinkus prez., prez. per 15 d. teikia Seimui svarstyti įgaliojimus grąžinusios vyr. MP kandidatūrą. Kai Seimas pritaria MP kandidatūrai ir prez. paskiria MP, jei MP pateiktoje ir prez. patvirtintoje vyr. nepasikeitė daugiau nei pusė iki įgaliojimų grąžinimo dirbusių ministrų, vyr. iš naujo gauna įgalioj. veikti pagal Seimo anksčiau patvirtintą progr. Jeigu Seimas nepritaria MP kandidatūrai, vyr. privalo atsistatydinti. Vyr. privalo atsistatydinti šiais atvejais:
1)kai Seimas 2 kartus iš eilės nepritaria naujos vyr. programai;
2)kai Seimas visų Seimo narių balsų dauguma slaptu balsavimu pareiškia nepasitikėjimą vyr. ar MP;
3)kai MP atsistatydina arba miršta;
4)išrinkus n. seimą, kai jis susirenka į 1-ąjį posėdį;
5)kai pasikeitus daugiau nei pusei ministrų ar po prez. rink. MP negauna Seimo pakartotinio pritarimo.
Vyr. įgalioj. laik. grąžintais, kai MP ar Vyr. narys, pavaduojantis MP, įteikia prez. raštišką pareiškimą.
Vyr. gali atsistatydinti MP siūlymu, priimdama nutarimą. Atsistatydinimą priima prez. ir prireikus paveda jai toliau eiti pareigas. 1/5 Seimo narių gali pateikti nutarimo projektą dėl nepasitikėjimo vyr. (ar interpeliaciją MP ar ministrui), ir jeigu gautas atsakymas nepatenkina, seimas daugiau kaip pusės narių balsų dauguma gali pareikšti nepasitikėjimą vyr. (ar MP, ministrui). Pareiškus nepasitikėjimą, Vyr. (MP ar ministras) privalo tą pačią dieną atsistatydinti. Kai Seimas pareiškia nepasitik. MP, atsistatydina visa Vyr.
4.LRV narių garantijos.
M teisinė padėtis, imunitetas, garantijos. MP ir M:
1) Neliečiamybė. Negali būti suimtas be Seimo ar P sprendimo;
2) Socialinės garantijos (A kl. atlyg.; pasibaigus kadencijai išmokama 2 mėn. kompensacija. Atsistatydinus 1 mėn kompensacija MP)
M negali eiti jokių kitų pareigų, išsk. Seimo nario veikla ir kūrybinė veikla. MP gali turėti rezidencijją išlaikomą iš Vyr. Kanceliarijai biudžete skirtų lėšų.
MP ir ministrų garantijos: 1)neliečiamumo-jie negali būti patraukti baudž. atsakomybėn ar suimti, t.p. negali būti kitaip suvaržyta jų laisvė be išankstinio Seimo sutikimo, o tarp Seimo sesijų – prez. išankstinio sutikimo; 2)socialinės-atlyginimą moka Vyr. kanceliarija, jie yra A lygio valdininkai, MP g.turėti rezidenciją, g.b. sudaromi ministrų fondai. Pasibaigus jų kadencijai; perdavus pareigas išmok. 2 mėn. darbo užmok. (vid.) dydžio kompensacija, o atsistatydinus ar atleidus – 1-o vid. mėn. darbo užmok. dydžio išeitinė pašalpa. Jei nariai žūsta eidami tarnybą-2,5m. tarnyb. atlyg. kompensacija, t.p. laidojami v. lėšomis, jei b. sužaloti eidami tarnybą – nuo 1 iki 2,5m. tarnyb. atlyg. dydžio kompens.
Ministras turi teisę atsistatydinti, t.y. raštu apie tai pranešti MP ir prez. Atsistatydinimą priima prez. MP ir ministrai negali eiti jokių kt. renkamų ar skiriamų pareigų (išskyrus galimybę Seimo nariams eiti MP ar ministro pareigas), bet g. gauti užmok. už kūrybinę veiklą.
5.LRV santykia su S ir P.
LRV turi įstatymų iniciatyvos teisę. MP arba M per 3 dienas pasirašo P dekretą. MP arba M paklausus S ar P turi atsakyti. MP ir M turi teisę dalyvauti komisijų, frakcijų posėdžiuose ir pareikšti savo nuomonę. LVR turi teisę siūlyti P pirmalaikius S rinkimus jei S pareiškia nepasitenkinimą. Jei S negali paskirti per 10 d. P rinkimų tai jos skelbia LVR savo nutarimu ir perduoda tai įgyvendinti VRK.
Vyr. turi teisę teikti siūlymus Prez. paskelbti pirmalaikius Seimo rink., jeigu Seimas pareiškia tiesioginį nepasitikėjimą vyr. Jei K. 89 str. 1d. numatytais atvejais (Prez. mirus, atsistatydinus, pašalinus jį apkaltos proc.tvarka, sveikata neleidžia eiti pareigų) Seimas negali per 10 d. susirinkti ir paskelbti prez. rink., rink. skelbia Vyr., priimdama nutarimą. Nutarimas pavedamas vykdyti VRK. MP ar ministrai turi teisę Seimo statuto nustatyta tvarka dalyvauti Seimo, komitetų, komisijų, frakcijų posėdžiuose ir pareikšti savo nuomonę svarstomais kl. MP ar ministras, kuriam Seimo sesijoje pareikštas Seimo nario paklausimas, privalo atsakyti. MP ar ministras K. 85 str. Nurodytais atvejais ne vėliau kaip per 3 d. pasirašo Prez. dekretus. Atsakomybė už tokį dekreta tenka jį pasirašiusiam MP ar ministrui. Vyr. turi įst. leidybos iniciatyvos teisę Seime Vyr. turi teisę teikti siūlymą Seimui balsuoti dėl pasitikėjimo Vyr. Vyr. kompetencija:
1)saugo konstituc. Santvarką;
2)teikia Seimui siūlymus dėl m-jų steigimo ir panaik.;
3)steigia ir panaik. Vyr. įstaigas bei įstaigas prie m-jų;
4)kartu su Prez. vykdo užs. politiką;
5)įst. nustatyta tvarka org. valdymą aukštesniuose administr. vienetuose;
6)įst. numat. atvejais siūlo Seimui įvesti tiesioginį valdymą savivaldybės teritorijoje;
7)turi teisę kreiptis į KT su prašymu išaiškinti, ar įst. neprieštarauja K.
6.LRV veiklos organizavimas, jų rūšys, priėmimo tvarka.
Vyriausybė savo veikla grindžia:
1)Kolegialumo;
2)Demokratijos;
3)teisėtumo;
4)viešumo principais.
LVR atvakinga seimui ir prezidentui. LRV veiklos forma - posėdžiai, vieną kartą per savaitę. Tvarkomi tik klausimai kurių negali išspręsti ministrai arba pagal įst numatytą kompetenciją. Klausimus pateikia ministrai, depart vadovai ir kt preigunai. LRV aktai - nutarimai:
1)Nustatantys, keičiantys, naikinantys normas
2)Individualūs.
Nutarimai priimami narių balsų dauguma. Teisės aktų projektai svarstomi LRV turi būti apsvarstyti Teisingumo ministerijoje.
Vyr. darbo tvarką nust. Vyr. darbo reglamentas. V.valdymo reikalus spr. posėdžiuose visų Vyr. narių balsų dauguma. G. dalyv. ir kt. asmenys. Vyr. posėdž. priimami nutar. ir spr. visų Vyr. narių balsų dauguma. Nut. pasirašo MP ir atitink. srities ministras per 3 darbo d. nuo priėmimo. MP pagal savo kompetenc. Vyr. darbo org. ir personaliniais kl. leidžia potvarkius.
7.Ministerijos, kitos LRV įstaigos.
Lietuvos Respublikoje yra šios ministerijos:
Aplinkos ministerija
Energetikos ministerija
Finansų ministerija
Krašto apsaugos ministerija
Kultūros ministerija
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija
Susisiekimo ministerija
Sveikatos apsaugos ministerija
Švietimo ir mokslo ministerija
Teisingumo ministerija
Užsienio reikalų ministerija
Ūkio ministerija
Vidaus reikalų ministerija
Žemės ūkio ministerija
Ministerijas LRV siūlymu steigia ir panaikina Seimas, priimdamas įstatymą. Ministerija vykdo įstatymų pavestos srities valstybės valdymo funkcijas ir įgyvendina šioje srityje valstybės politiką. Ministerija – juridinis asmuo, veiklą grindžia Lietuvos Respublikos Konstitucija, įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Vyriausybės nutarimais. Vyr. nustato Ministerijos nuostatus. Ministerijos susideda iš departamentų, skyrių ir kitų padalinių. Ministerijos administracijai vadovauja sekretorius. Prie kiekvienos ministerijos sudaroma kolegija iš M, Sekr, ir kt narių.
Ministerijų funkcijoms nepriskirtiems klausimams spręsti Vyriausybė, nedidindama valstybės valdymui atitinkamų metų biudžete skirtų lėšų, gali steigti Vyriausybės įstaigas (departamentus, kontrolės ar apskaitos funkcijas vykdančias tarnybas, agentūras, inspekcijas ir kitas įstaigas). VĮ uždaviniai, funkcijos ir teisės nustatomos jos nuostatuose. VĮ vadovas yra pavaldus MP
|
|
1126: Svečiai
