Administracinių teismų praktika 2006 Nr. 10
Paskelbtas: Moderator
, Įjungta: 15-5-2009
Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo svetainė www.lvat.lt
(parsisiųsti pdf bylą spausti čia)
ĮVADAS
I. OFICIALIOJI DALIS
1. Nutartys ir sprendimai
1.1. Dėl norminių administracinių aktų teisėtumo
1.1.1. Dėl Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2004 m. sausio 27 d. įsakymo Nr. 1K-11 „Dėl komisijos sudėties ir jos nuostatų patvirtinimo“ atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4 straipsniui ir Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 4 punktui Administracinė byla Nr. I1-02/2006 Procesinio sprendimo kategorija 17.1
1.1.2. Dėl Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 6 d. įsakymu Nr. 4-175 patvirtintų Alkoholinių gėrimų realizavimo juridinių asmenų, užsienio juridinių asmenų filialų ir atstovybių reprezentacinėms reikmėms taisyklių (2004 m. liepos 5 d. įsakymo Nr. 4-266 redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 7 daliai Administracinė byla Nr. I1-03/2006 Procesinio sprendimo kategorija 20
1.1.3. Dėl Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos 2002 m. lapkričio 14 d. nutarimu Nr. 129 patvirtinto Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos darbo reglamento 36 ir 96 punktų atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 20 straipsnio 6 daliai ir 26 straipsnio 4 daliai Administracinė byla Nr. I1-04/2006 Procesinio sprendimo kategorija 17.1
1.1.4. Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2005 m. balandžio 12 d. nutarimu Nr. 03-15 „Dėl gamtinių dujų kainų viršutinių ribų skaičiavimo metodikos patvirtinimo“ patvirtintos Gamtinių dujų kainų viršutinių ribų skaičiavimo metodikos 45 punkto atitikties Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.76 straipsniui, Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 daliai; dėl 58 punkto atitikties Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 3 straipsnio 3 daliai, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.76 straipsniui, Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 daliai; dėl 59 punkto atitikties Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.76 straipsniui, Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 daliai; dėl 62 punkto atitikties Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 15 straipsniui ir Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo 14 straipsniui; dėl 63 punkto atitikties Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 15 straipsniui ir Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo 14 straipsniui; dėl 64 punkto atitikties Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 15 straipsniui ir Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo 14 straipsniui Administracinė byla Nr. I-05/2006 Procesinio sprendimo kategorija 17.1.
1.2. Dėl administracinių teisės pažeidimų
1.2.1. Dėl draudimo taikyti atsakomybę už tvarkos, kuri aiškiai nenumatyta teisės norminiuose aktuose, pažeidimą Kai teisės norminiai aktai aiškios tvarkos, leidţiančios teisinių santykių subjektams aiškiai suvokti savo teises ir pareigas, dėl teisinio reglamentavimo spragų ar kitų prieţasčių nenustato, atsakomybė uţ tokios tvarkos paţeidimą negali būti taikoma. Teisiniai draudimai ar įpareigojimai, uţ kurių nesilaikymą gali būti taikoma grieţta atsakomybė, turi būti formuluojami nedviprasmiškai. Teisinis reglamentavimas turi būti perregimas, suvokiamas visiems teisinių santykių subjektams. Toks aiškinimas iš esmės atitinka bendrąjį baudţiamosios teisės principą nullum crimen, nulla poena sine lege (lot. – nėra nusikaltimo, nėra bausmės be įstatymo), Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją, kurioje teigiama, kad baudţiamoji teisė neturi būti plečiamai aiškinama kaltinamojo nenaudai, o nusikaltimas turi būti tiksliai apibrėţtas įstatyme. Pastarasis reikalavimas Europos Ţmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje laikomas įvykdytu, jei asmuo iš atitinkamos nuostatos teksto ir, jei reikalinga, teismų praktikoje pateikiamo jos aiškinimo, gali žinoti, kokie veiksmai ar neveikimas uţtrauks jam baudţiamąją atsakomybę. Administracinė byla Nr. N6-1313/2006 Procesinio sprendimo kategorija 34
1.2.2. Dėl Ryšių reguliavimo tarnybos išduodamo leidimo naudojant radiolokacinius greičio matuoklius Pagal Elektroninių ryšių įstatymo 1 ir 50 straipsnio nuostatas darytina išvada, kad radiolokacinio greičio matuoklio „Berkut“R panaudojimas (radijo daţnių naudojimo aspektu) patenka į Elektroninių ryšių įstatymo reguliavimo sferą. Remiantis Elektroninių ryšių įstatymo 50 straipsnio 2 dalimi, elektroninių ryšių ištekliai gali būti naudojami: 1) be atskiro leidimo, kai Ryšių reguliavimo tarnyba nustato, kad atitinkamus elektroninių ryšių išteklius galima naudoti be atskiro leidimo; 2) gavus Ryšių reguliavimo tarnybos leidimą naudoti elektroninių ryšių išteklius. Iš nurodytos teisės normos matyti, kad joje nurodytų leidimų būtinumo ir išdavimo klausimai priklauso išimtinai Ryšių reguliavimo tarnybos kompetencijai. Administracinė byla Nr. N3-1429/2006 Procesinio sprendimo kategorija 32
1.2.3. Dėl transporto priemonės eksploatavimo sąvokos turinio; dėl pareigos atlikti naudotų transporto priemonių techninę apžiūrą Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 21 straipsnio 1 dalis numato bendrą pareigą eksploatuoti transporto priemonę tik turint galiojantį valstybinės techninės apţiūros taloną, o Kelių eismo taisyklių 275 punkte numatytas draudimas eksploatuoti motorines transporto priemones ir jų priekabas, jeigu neatlikta jų valstybinė techninė apţiūra. Transporto priemonės eksploatavimas neprilyginamas transporto priemonės dalyvavimui eisme. Logiškai ir sistemiškai aiškinant transporto priemonės eksploatavimo sąvokos turinį, konstatuotina, kad tai – transporto priemonės nuolatinis naudojimas pagal paskirtį. Naudotų transporto priemonių techninė apţiūra turi būti atliekama prieš pirmą nuolatinį transporto priemonės įregistravimą Lietuvos Respublikoje, kaip tokio registravimo procedūros sudedamoji dalis. Minėtą išvadą pagrindţia žodţiai „registruojamų šalyje“, suponuojantys transporto priemonių nuolatinį naudojimą šalyje, taip pat valstybinės techninės apţiūros principas – jos periodiškumas. Administracinė byla Nr. N5-1357/2006 Procesinio sprendimo kategorija 32
1.2.4. Dėl vežėjo kaip administracinės atsakomybės subjekto Administracinėn atsakomybėn gali būti patrauktas tik fizinis asmuo. Administracinių teisės paţeidimų kodekse nėra įtvirtintas juridinio asmens administracinės atsakomybės institutas. Tokiais atvejais, kai administracinio teisės paţeidimo sankcijoje apsiribojama tik bendro pobūdţio administracinio teisės paţeidimo subjekto sąvoka (pavyzdţiui, veţėjas), iš kurios nėra visiškai aišku, kam kyla administracinė atsakomybė (fiziniam ar juridiniam asmeniui), įvykdţius dispozicijoje apibrėţtą veiką, administracinio teisės paţeidimo subjektą būtina identifikuoti Administracinių teisės paţeidimų kodekso ir kitų teisės aktų pagalba, reglamentuojančių nagrinėjamą visuomeninį santykį. Bet kokiu atveju, pagal galiojančią teisės normų sistemą uţ juridinio asmens padarytą ir įrodytą teisei priešingą veiką administracinio poveikio priemonės paprastai taikytinos juridinio asmens atstovui, kuriuo gali būti direktorius, valdytojas ar kitas asmuo, t. y. fizinis asmuo, einantis tarnybą, susijusią su organizaciniųtvarkymo arba administracinių-ūkinių pareigų vykdymu. Administracinė byla Nr. N17-1662/2006 Procesinio sprendimo kategorija 32
1.3.1.1. Dėl mokestinio ginčo sampratos Mokestiniu ginču laikytinas ne kiekvienas ginčas, kylantis tarp mokesčių mokėtojo ir mokesčių administratoriaus dėl sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo, o tik toks ginčas, kylantis tarp mokesčio mokėtojo ir mokesčių administratoriaus, kai sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo iš naujo apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis; taip pat dėl mokesčių administratoriaus sprendimo atsisakyti grąţinti mokesčio permoką. Administracinė byla Nr. A10 – 1142/2006 Procesinio sprendimo kategorija 9.8
1.3.1.2. Dėl gyventojo (jo sutuoktinio) veiklos kvalifikavimo individualia veikla Vertinant, ar gyventojo veikla gali būti kvalifikuojama kaip individuali veikla, būtina nustatyti veiklos savarankiškumo, versliškumo, tęstinumo poţymių ir tokios veiklos tikslo – ekonominės naudos siekimo – buvimą, o taip pat tokios veiklos priskirtinumą Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje išvardintoms veiklos rūšims. Individuali veikla, pasireiškianti sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto pirkimu-pardavimu, Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo prasme yra laikytina savarankiška abiejų sutuoktinių atţvilgiu. Administracinė byla Nr.A14–916/2006 Procesinio sprendimo kategorija 9.1
1.3.1.3. Dėl prievolės apskaičiuoti PVM už laiku neįvykdytą sandorį atsiradimo momento Vadovaujantis Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 14 straipsnio 4 dalimi, prievolė apskaičiuoti PVM nuo gauto visiško ar dalinio atlygio uţ dar neįvykdytą sandorį neatsiranda tik tuo atveju, kai sandoryje nustatomos tokios sąlygos, kurios uţtikrina sandorio įvykdymą per nustatytą terminą. Vien tik termino, kuris trumpesnis nei 12 mėnesių nurodymas sandoryje, nėra pakankamas, kad būtų uţtikrintas sandorio įvykdymas per šį terminą, jeigu sandoryje nustatytos netinkamos sąlygos arba nenustatytos kitos sąlygos, kurių visuma uţtikrintų sandorio įvykdymą per šį terminą. Šalys, atsiţvelgdamos į sandorio objekto ypatumus, turi numatyti visas tikėtinas kliūtis sandoriui įvykdyti ir jame nustatyti tokias sąlygas, kurios uţtikrintų sandorio įvykdymą per nustatytą terminą. Administracinė byla Nr. A6-1782/2006 Procesinio sprendimo kategorija 9.3; 9.5; 9.6
1.3.1.4. Dėl daugiabučio namo savininkų bendrijos veiklos apmokestinimo Gyventojų mokesčio uţ komunalines paslaugas ir gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo patalpų eksploatavimo išlaidų apskaičiavimas, gyventojų konsultavimas jiems rūpimais klausimais ir paţymų išdavimas, parengimas ir pateikimas gyventojams pranešimų apie apskaičiuotus mokesčius uţ komunalines paslaugas ir patalpų eksploatavimą, tarpininkavimo tarp komunalinių ar kitų paslaugų įmonių ir gyvenamųjų namų statybos bendrijos narių paslaugos yra PVM objektas ir apmokestinamos, esant Pridėtinės vertės mokesčio įstatyme įtvirtintoms sąlygoms, 18 procentų mokesčio tarifu. Administracinė byla Nr.A7-1313/2006 Procesinio sprendimo kategorija 9.3
Dėl muitinės veiklos teisinių santykių
1.3.2.1. Dėl išorinio tranzito procedūros pripažinimo užbaigta Išorinio tranzito procedūra gali būti pripaţinta uţbaigta tik esant įrodymams, atitinkantiems Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas, 365 straipsnyje nustatytus poţymius, bei patvirtinantiems, kad tranzitu gabenamos prekės buvo pateiktos paskirties įstaigai arba trečiosios šalies muitinės įstaigai. Administracinė byla Nr.A14-1819/2006 Procesinio sprendimo kategorija 10.8.2.
Bylos, kylančios iš konkurencijos teisinių santykių
1.3.3.1. Dėl viešojo administravimo subjektams suteikiamos diskrecijos ir teismo kontrolės santykio Tai, kad viešojo administravimo subjektas turi didelę diskreciją atitinkamos rinkos apibrėţimo srityje, nereiškia, jog jis bet kuriuo atveju neturi pagrįsti savo išvadų svariais išsamaus ir kruopštaus tyrimo metu surinktais argumentais, ar kad nereikalaujama pateikti išsamių sprendimo priėmimo prieţasčių, atskleidţiančių konkrečius loginius apmastymus, grindţiančius jo sprendimą. Viešojo administravimo subjektas privalo atidţiai ištirti atitinkamą rinką, paremti savo vertinimą argumentais, kurie nėra aiškiai nereikšmingi ir kurie pagrindţia jais remiantis padarytas išvadas, kurie atspindi faktines aplinkybes tokias, kokios jos iš tikrųjų yra, bei kurių pakanka pagrindimui, ir atsiţvelgti į visus svarbius veiksnius. Tai, kad viešojo administravimo subjektas turi ekonominių klausimų vertinimo laisvę, nereiškia, jog teismas turi susilaikyti nuo viešojo administravimo subjekto atliekamos teisinės ekonominių duomenų kvalifikacijos kontrolės. Administracinio teismo kompetencija apima tikrinimą, ar viešojo administravimo institucija nepaţeidė jai suteiktos diskrecijos išorinių ribų. Teismas, tikrindamas, ar viešojo administravimo subjektas laikėsi rinkos tyrimo procedūros, privalo patikrinti ne tik tai, ar buvo laikytasi formalių procedūrinių reikalavimų, pavyzdţiui, ar laikytasi derinimo tvarkos, bet ir tai, ar viešojo administravimo subjektas kruopščiai ir nešališkai ištyrė visas svarbias aplinkybes, ar pakankamai motyvavo savo sprendimą. Administracinė byla Nr. A7-2203/2006 Procesinio sprendimo kategorija 7.6
Dėl nuosavybės teisių atkūrimo
1.3.4.1. Dėl termino paduoti prašymą atkurti nuosavybės teises atnaujinimo Subjektinei teisei – atkurti nuosavybę į išlikusį nekilnojamąjį turtą – atsirasti yra būtina įstatyme numatytų prielaidų egzistavimo bei atitinkamų sąlygų įvykdymo sistema. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas numato galimybę atnaujinti terminą atlikti tuos veiksmus, kurie yra susiję su įstatyme numatytų sąlygų, būtinų asmens subjektinei teisei atsirasti, įvykdymu ir nenumato galimybių atnaujinti terminą atlikti tuos veiksmus, kurie yra susiję su įstatyme nustatytų prielaidų egzistavimu. Pilietybę patvirtinančio dokumento pateikimas iki 2001 m. gruodţio 31 d., arba nepateikimas kartu su prašymu atkurti nuosavybės teises, negali būti tapatinamas su asmens faktiniu buvimu Lietuvos Respublikos piliečiu iki nurodytos datos, nes piliečio pasas ar kitas jį atstojantis dokumentas tik įrodo juridinę reikšmę turintį faktą – asmens subjektinę teisę į pilietybę – tačiau jos nesukuria bei nepanaikina. Tais atvejais, kai asmuo, būdamas nustatyta tvarka pripaţintas Lietuvos Respublikos piliečiu iki 2001 m. gruodţio 31 d., ir kai iki šios datos kartu su prašymu atkurti nuosavybės teises nepateikia Lietuvos Respublikos piliečio paso ar kito jį atstojančio dokumento, jis subjektiškumo poţymių, leidţiančių atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą nepraranda, o terminas pateikti pasą ar kitą jį atstojantį dokumentą gali būti atnaujintas Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka ir sąlygomis. Administracinė byla Nr. A8 – 1403/2006 Procesinio sprendimo kategorija 11.9
Bylos dėl žemės teisinių santykių
1.3.5.1. Dėl žemės sklypų mainų sutarties su visuomenės poreikiams paimamos žemės sklypo savininkais sudarymo Galimybės sudaryti su visuomenės poreikiams paimamos žemės sklypo savininkais žemės sklypų mainų sutartį nagrinėjimo stadijoje nėra privaloma tartis tik dėl jau suformuotų ir įregistruotų sklypų, į kuriuos gali būti mainomi visuomenės poreikiams paimami žemės sklypai. Šios stadijos paskirtis – išsiaiškinti žemės savininko pageidavimus dėl atlyginimo uţ paimamą žemę būdo ir, šiam pageidaujant gauti lygiavertį žemės sklypą, dėl galimos sklypo vietos. Į šiuos pageidavimus atsiţvelgiama, rengiant žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektą. Ţemės reformos neuţbaigtumas netrukdo projektuoti naujus sklypus laisvoje valstybinėje žemėje. Kliūtimi svarstyti galimybę sudaryti žemės sklypų mainų sutartis negali būti aplinkybė, kad pareiškėjai nesutiko su jų sklypų įvertinimu. Įstatymo nustatyta tvarka neišsiaiškinus galimybės sudaryti žemės mainų sutartis, negali būti priimtas sprendimas pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą. Ţemės savininkai atlyginimo uţ paimamą žemę būdą gali rinktis ne tik iki priimant sprendimą pradėti ţemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, bet ir rengiant žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektą. Administracinė byla Nr. A2 – 1489/2006 Procesinio sprendimo kategorija 4
Dėl statybos teisinių santykių
1.3.6.1. Dėl statybos leidimo teisinio statuso Statybos leidimas – specialia tvarka kompetentingo subjekto išduodamas dokumentas, suteikiantis teisę atlikti jame nurodytus statybos darbus. Statybos leidimui negali būti prilyginami (negali jo atstoti) jokie kiti viešojo administravimo subjektų priimami administraciniai aktai. Administracinė byla Nr. A5-1265/2006 Procesinio sprendimo kategorija 13.2
1.3.6.2. Dėl statybos leidimo pakeitimų neteisėtumo Statybos leidimas yra vientisas teises suteikiantis ir pareigas nustatantis teisės aktas, todėl jo neteisėtumo konstatavimas bet kuriuo iš pagrindų reiškia jo negaliojimą visa apimtimi kartu su pakeitimais, padarytais po jo išdavimo. Administracinė byla Nr. A7-1698/2006 Procesinio sprendimo kategorija 13.2
Dėl socialinės apsaugos
1.3.7.1. Dėl atsakovo bylose dėl senatvės pensijų Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 7, 40, 44 straipsniai apibrėţia šios rūšies pensijų mokėjimo teisinių santykių šalis ir šių santykių turinį. Iš nurodytų teisės normų turinio akivaizdu, kad uţ teisės gauti senatvės pensiją tikrą ar tariamą paţeidimą atsakinga valstybės institucija yra Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos skyrius. Valstybė yra atskiras teisės subjektas, juridinis asmuo, turintis savarankišką teisinį statusą; pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnį valstybės valdţią Lietuvoje vykdo Seimas, Respublikos Prezidentas ir Vyriausybė, Teismas. Tiek pati valstybė, tiek atskiros jos institucijos turi savarankišką teisinį statusą, gali įgyti teises ir pareigas ir būti teisinio santykio šalimi. Valstybės ir atskirų jos institucijų kaip teisės subjektų sutapatinimas negalimas nei materialine, nei procesine prasme. Neišmokėta valstybinio socialinio draudimo senatvės pensijos dalis turi būti atlyginama iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudţeto, ir nėra įstatyminio pagrindo šią finansinę naštą perkelti valstybės biudţetui. Administracinė byla Nr. A14-2166/2006 Procesinio sprendimo kategorija 6.3.1
Dėl tarnybos santykių
1.3.8.1. Dėl vidaus tarnybos pareigūno stažo skaičiavimo Aiškinant stojimo į tarnybą sąvokos turinį, sprendţiama dėl laiko, pagal kurį apskaičiuojami procentiniai priedai uţ ištarnautus pareigūnu metus, bei tarnybos laiko valstybinei pareigūno pensijai skirti. Todėl garantijų valstybės pareigūnams taikymas sietinas ne su noro stoti tarnybon pareiškimu, o su paskyrimu į pareigas. Stojimas į tarnybą yra pareigūno statuso įgijimo momentas, todėl Vidaus tarnybos statuto 37 straipsnio 1 dalies 9 punkte vartojamas terminas „priimti į vidaus tarnybą“ savo turiniu tapatus terminui „stoti į tarnybą“. Administracinė byla Nr. A7-1491/2006 Procesinio sprendimo kategorija 6.7
Dėl Vyriausios tarnybinės etikos komisijos sprendimų
1.3.9.1. Dėl Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos kompetencijos vertinti asmenų, nebedirbančių valstybinėje tarnyboje, veiksmus Vienas iš Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo tikslų yra siekis uţkirsti kelią atsirasti bei plisti korupcijai valstybinėje tarnyboje. Vyriausioji tarnybinės etikos komisija yra speciali institucija, kuri turi vykdyti Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatas, todėl minėto tikslo siekimas yra ir Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos uţduotis. Konkrečių asmenų veiksmų įvertinimas viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimų atitikimo poţiūriu gali turėti prevencinį poveikį minėtam tikslui pasiekti. Tačiau toks poveikis yra Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos konkrečių, Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 23 straipsnio 6 dalyje išvardintų veiksmų rezultatas, o ne jos kompetencijos dalis. Vyriausioji tarnybinės etikos komisija gali svarstyti bei įvertinti privačių ir visuomenės viešųjų interesų suderinimo poţiūriu tik asmenis, kurie svarstymo metu priklauso Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatytai asmenų grupei, t. y. valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų grupei. Administracinė byla Nr. A11–1935/2006 Procesinio sprendimo kategorija 19
Kitos ginčo administracinės bylos
1.3.10.1. Dėl bendruomenių teisės kreiptis į teismą ginant viešąjį interesą aplinkosaugos srityje pagal Orhuso konvenciją Visuomeninių organizacijų teisė, kreiptis į teismus ginant viešąjį interesą aplinkosaugos srityje, yra reglamentuota Orhuso konvencijos 9 straipsnio 2 dalyje, pagal kurią visuomeninės organizacijos, padedančios spręsti aplinkosaugos problemas ir veikiančios pagal nacionalinių įstatymų reikalavimus, turi teisę kreiptis į administracinį teismą ginant viešąjį interesą aplinkosaugos srityje, jeigu tai gali turėti didelį poveikį aplinkai. Galinčių turėti didelį poveikį aplinkai veiklos rūšių sąrašas pateiktas Orhuso konvencijos I priede ir tik dėl šiame veiklos rūšių sąraše išvardintų veiklos rūšių visuomeninė organizacija gali kreiptis į teismą, gindama viešąjį interesą aplinkosaugos srityje. Administracinė byla Nr. A10- 1775/2006 Procesinio sprendimo kategorija 13.2
1.3.10.2. Dėl viešo konsultavimosi metu gautų pastabų įvertinimo Ryšių reguliavimo tarnyba turi įvertinti ūkio subjekto, kurio atţvilgiu priimamas sprendimas, pastabas, gautas viešo konsultavimosi procedūros metu. Ji turi diskrecijos teisę spręsti, kokia forma turi būti įvertintos viešo konsultavimosi metu gautos pastabos, tačiau įgyvendindama šią diskrecijos teisę, Ryšių reguliavimo tarnyba negali sukurti tokios situacijos, kad kilus ginčui ji negalėtų pateikti teismui jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad gautos pastabos buvo įvertintos prieš priimant galutinį sprendimą. Administracinė byla Nr. A6-2202/2006 Procesinio sprendimo kategorija 25
1.3.10.3. Dėl teisės akto, kuriuo objektas įrašomas į Kultūros vertybių registrą, teisinio statuso Teisės aktas, kuriuo objektas įrašomas į Kultūros vertybių registrą, yra individualus teisės aktas, skelbtinas „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“. Akto priskirtinumą norminiams ar individualiems teisės aktams lemia ne panaudota paskelbimo tvarka, o akto turinys. Administracinė byla Nr. A7-2282/2006 Procesinio sprendimo kategorija 25
Administracinių bylų teisena
1.3.1.1.1. Dėl ribų nustatymo atnaujintame procese Faktinės bylos aplinkybės, nagrinėjant Administracinių bylų teisenos įstatymo 153 straipsnio 2 dalies 10 punkto pagrindu atnaujintą administracinę bylą, analizuojamos tiek, kiek tai būtina nustatyti, ar teisingai pritaikytos materialinės teisės normos. Atnaujinus procesą administracinėje byloje Administracinių bylų teisenos įstatymo 153 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, būtina įvertinti, ar Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendime konstatuoti Konvencijos paţeidimai turi įtakos byloje priimtų administracinių teismų procesinių sprendimų pagrįstumui ir teisėtumui. Administracinių bylų, kuriose procesas atnaujintas, nagrinėjimo ypatumai neatima iš teismo, nagrinėjančio atnaujintą bylą, pareigos įvertinti byloje jau priimto procesinio sprendimo ar procesinių sprendimų atitiktį esminiams administracinių bylų teiseną reglamentuojančių teisės normų reikalavimams. Administracinė byla Nr. A5-1198/2006 Procesinio sprendimo kategorija 42.2; 66.2
LIETUVOS VYRIAUSIOJO ADMINISTRACINIO TEISMO TEISMŲ PRAKTIKOS DEPARTAMENTO PARENGTA AKTUALIŲ 2006 M. LIEPOS – 2007 M. SAUSIO MĖN. EUROPOS BENDRIJŲ TEISINGUMO TEISMO PRIIMTŲ SPRENDIMŲ APŽVALGA
1. TEISĖS AKTŲ DERINIMAS / LYGINAMOJI REKLAMA
2006 m. rugsėjo 19 d. preliminarus nutarimas byloje Lidl Belgium GmbH & Co KG prieš Etablissementen Franz Colruyt NV
(C-356/04) [Didžioji kolegija]
Europos Bendrijų Teisingumo Teismui buvo pateikti klausimai dėl 1984 m. rugsėjo 10 d. Tarybos direktyvos 84/450/EEB dėl valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų dėl klaidinančios reklamos suderinimo (OL L 205, 17 p.), iš dalies pakeistos 1997 m. spalio 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 97/55/EB (OL L 290, 18 p., toliau – ir Direktyva), 3 a straipsnio 1 dalies a, b ir c punktų išaiškinimo.
APMOKESTINIMAS
2007 m. sausio 18 d. preliminarus nutarimas byloje
Maciej Brzezi�ski prieš Dyrektor Izby Celnej w Warszawie (C-313/05)
Europos Bendrijų Teisingumo Teismui pateiktas prašymas priimti preliminarų nutarimą susijęs su EB sutarties 25, 28 ir 90 straipsnių bei 1992 m. vasario 25 d. Europos Tarybos direktyvos 92/12/EEB dėl bendros tvarkos, susijusios su akcizais apmokestinamais produktais, ir jų laikymu, judėjimu ir kontrole (OL L 76, 1 p.), 3 straipsnio 1 ir 3 dalių išaiškinimu.
SOCIALINĖ APSAUGA
2006 m. liepos 11 d. preliminarus nutarimas byloje Sonia Chacón Navas prieš Eurest Colectividades SA (C-13/05) Europos Bendrijų Teisingumo Teismui buvo pateikti klausimai dėl 2000 m. lapkričio 27 d. Europos Tarybos direktyvos 2000/78/EB, nustatančios vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje
bendruosius pagrindus (toliau – ir Direktyva 2000/78/EB) (OL L 303, 16 p.), kiek tai susiję su diskriminacija dėl negalios, ir dėl galimos diskriminacijos dėl ligos.
SPECIALIOSIOS TEISĖJŲ KOLEGIJOS NUTARČIŲ DĖL TEISMINGUMO APŽVALGA
(2006 metų liepos - gruodžio mėn.)
1. Bylos, nagrinėtinos administraciniuose teismuose
1.1 Dėl viešojo administravimo subjektų veiksmų teisėtumo ir pagrįstumo
1.2 Dėl viešojo administravimo subjektų veiksmais (neveikimu) padarytos žalos (nuostolių) atlyginimo
1.3 Dėl teritorijų planavimo
1.4 Dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir su juo susijusių klausimų sprendimo
1.5 Dėl rinkliavų mokėjimo teisinių santykių
2. Bylos, nagrinėtinos bendrosios kompetencijos teismuose
2.1 Dėl sutartinių teisinių santykių
2.2 Dėl turtinių teisinių santykių
2.3 Dėl registrų veiklos teisinių santykių
2.4 Dėl šeimos teisinių santykių
2.5 Dėl paslaugų teikimo teisinių santykių
|
5774: Svečiai
