1. Gediminas Mesonis "Tomáš Garrigue Masaryk ir Mykolas Romeris: dvi asmenybės, du požiūriai į valstybę ir konstituciją"
Anotacija. Straipsnyje analizuojama XX a. pradžios Europos dviejų iškilių asmenybių – ryškių mokslininkų Tomašo Garrigue’o Masaryko (1850–1937) ir Mykolo Romerio (1880–1945) pasaulėžiūrų panašumai ir skirtumai.
Pirmiausia analizuojamos asmeninės, istorinės ir geopolitinės realijos, formavusios T. G. Masaryko ir M. Romerio pasaulėžiūros nuostatas. Konstatuojama, kad nors tai skirtingos, labai nevienodo likimo asmenybės, tačiau jas vienija akademinio palikimo gausa, jo aktualumas ir reikšmingumas tų laikų ir šiandienos sociumui. Parodoma, kad nepaisant skirtingų M. Romerio ir T. G. Masaryko valstybės valdžios institucijose (T. G. Masarykas buvo Čekoslovakijos Respublikos Prezidentas) ar mokslo įstaigose (M. Romeris buvo Vytauto Didžiojo universiteto rektorius) užimamų pozicijų, juos kaip mokslininkus – profesorius nuolat domino panašios – tautos, valstybės, istorijos, konstitucinės sąrangos, suvereniteto problemos.
Straipsnyje analizuojama T. G. Masaryko ir M. Romerio požiūriai į valstybės kaip tautos kūrybos rezultatą, į teisinės valstybės sampratos, konstitucijos, jos turinio bei valstybės raidos perspektyvas. Parodoma, jog M. Romerio teisinė ir T. G. Masaryko demokratinė, humanistinė valstybė yra ta pati – ideali visuomenės gyvavimo forma, kurios jie abu siekė savo veikla ir reikšmingu moksliniu palikimu. Straipsnis aktualizuojamas pabrėžiant, kad demokratinės ir teisinės valstybės tikslai negali būtu prieštaringi, kad pagarba konstitucijai – tautos valios aktui ir yra demokratinės valstybės ir pilietinės visuomenės pagrindas.

2. Egidijus Jarašiūnas "Oficialios konstitucinės doktrinos koregavimo problemos"
Anotacija. Straipsnyje nagrinėjama Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje sukurta konstitucinių nuostatų reinterpretavimo, kai oficiali konstitucinė doktrina yra koreguojama, doktrina. Toks oficialios konstitucinės doktrinos koregavimas būdingas daugelio šalių konstitucinės kontrolės institucijų praktikai. Oficiali konstitucinė doktrina formuojama laipsniškai, nuolatos atskleidžiant naujus jos aspektus, ją papildant. Tam tikromis aplinkybėmis konstitucinės kontrolės institucijos koreguoja ankstesnį konstitucijos nuostatų aiškinimą, jį tikslina. Oficialios konstitucinės doktrinos korekcijos visais atvejais turi būti objektyviai būtinos, konstituciškai pagrindžiamos ir pateisinamos. Jų negali lemti atsitiktiniai veiksniai. Konstitucinis Teismas, siekdamas išvengti savivalės ir užtikrinti nuoseklią konstitucinės sistemos plėtotę, 2006 m. kovo 28 d. nutarime suformulavo aiškius kriterijus, pagal kuriuos galima vertinti oficialios konstitucinės doktrinos koregavimo būtinumą.

3. Milda Vainiutė "Šveicarijos konfederacijos parlamento konstitucinis statusas"
Anotacija. Straipsnyje analizuojama Šveicarijos Konfederacijos parlamento teisinė padėtis pagal šiuo metu šalyje galiojančią 1999 m. balandžio 18 d. referendume priimtą Konstituciją, įsigaliojusią 2000 m. sausio 1 d. Trumpai apžvelgus konstitucionalizmo raidą šalyje, pirmiausia aptariami pagrindiniai Konstitucijoje įtvirtinti valstybinės santvarkos ir politinės visuomenės pamatus grindžiantys principai, be abejo, lemiantys ir parlamento statusą šalyje, konstatuojant, kad Šveicarija yra demokratinė, federalinė, socialinė ir teisinė valstybė. Remiantis Konstitucijoje implicitiškai įtvirtintu valdžių padalijimo principu, atskleidžiama parlamento vieta valstybės valdžią įgyvendinančių institucijų sistemoje, akcentuojant jo viršenybę kitų institucijų atžvilgiu. Aptarus palamento – Federalinio susirinkimo – struktūrą, apžvelgiami jį sudarančių rūmų – Nacionalinės tarybos ir Kantonų tarybos – ypatumai. Toliau straipsnyje apžvelgiami parlamento įgaliojimai, pagrindiniai jo veiklos
principai bei narių teisinio statuso esminiai bruožai.

4. Elena Vaitiekienė "Meksikos konstitucijos ypatumai"
Anotacija. Iš visų Lotynų Amerikos šalių konstitucijų ryškiausiai išsiskiria Argentinos ir Jungtinių Meksikos Valstijų (toliau – Meksikos) konstitucijos. Liberalioji Argentinos konstitucija, priimta 1853 m. gegužės 1 d. , yra viena seniausių ir stabiliausių, tuo tarpu radikalioji Meksikos konstitucija, priimta 1917 m. vasario 5 d. , yra viena nestabiliausių (joje yra apie 500 pakeitimų) ir prieštaringiausių konstitucijų pasaulyje.
Ši konstitucija buvo priimta Meksikos revoliucijos (1910–1921) laikotarpiu. Joje bandyta derinti skirtingus radikaliųjų, liberaliųjų ir konservatyviųjų politinių jėgų interesus, idėjinius įsitikinimus ir siekius. Konstitucija buvo rengiama vadovaujantis 1857 m. konstitucijos reformos principais, iš esmės nekeičiant valstybės sutvarkymo ir valdymo pagrindų, bet papildant ją nuostatomis, įtvirtinančiomis radikalius socialinius ekonominius pertvarkymus. Pagal savo socialinį turinį 1917 m. Meksikos konstitucija yra laikoma pirmąja socialistine konstitucija ir Sovietų Sąjungos konstitucijos pirmtake.
Straipsnyje aptariamos Meksikos konstitucingumo ištakos ir raidos ypatumai, konstitucijoje įtvirtintas valstybės sutvarkymo modelis, valstybės valdžios institucijų
sistema, valstybės valdžios institucijų sudarymo tvarka, jų įgaliojimai bei tarpusavio santykiai.

5. Vytautas Sinkevičius "Šiurkštus Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo pažeidimas – pagrindas nutrūkti Seimo nario įgaliojimams"
Anotacija. Remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau Konstitucija) 63 straipsniu šiurkštus Lietuvos Respublikos Seimo (toliau Seimas) rinkimų įstatymo pažeidimas yra vienas iš pagrindų, kad gali nutrūkti Seimo nario įgaliojimai.Konstitucijoje nėra atskleista, kas yra šiurkštus rinkimų įstatymo pažeidimas. Tai nustatyti yra įstatymų leidėjo diskrecija. Apibrėždamas, kas yra šiurkštus Seimo rinkimų įstatymo pažeidimas, įstatymų leidėjas yra saistomas Konstitucijos normų ir principų. Straipsnyje analizuojama, kaip šiurkštus Seimo rinkimų įstatymo pažeidimas yra apibūdinamas Seimo rinkimų įstatyme. Atskleidžiamos Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau Konstitucinis Teismas) ir Seimo funkcijos, susijusios su šiurkštaus Seimo rinkimų įstatymo pažeidimo konstatavimu. Parodoma, kad Seimo nario mandato netekimo ir Seimo nario įgaliojimų nutrūkimo institutai nesutampa, jog kiekvieno jų skirtingas, tik jam būdingas turinys. Kritiškai vertinamos Seimo rinkimų įstatymo nuostatos, kuriose šie skirtingi institutai sutapatinami. Konstatuojama, kad Seimo rinkimų įstatyme ir Konstitucinio Teismo įstatyme įtvirtinto teisinio reguliavimo nepakanka, kad būtų galima užtikrinti, jog Seimo nariais bus išrinkti ir visus Tautos atstovų įgaliojimus įgis tik asmenys, atitinkantys Konstitucijoje nurodytus reikalavimus. Pateikiami pasiūlymai, kaip galima būtų užpildyti teisinio reguliavimo vakuumą.

6. Indrė Pukanasytė "Kai kurie teisės į laisvus rinkimus interpretavimo europos žmogaus teisių teismo jurisprudencijoje aspektai"
Anotacija. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Pirmojo protokolo, kurį Lietuvos Respublikos Seimas ratifikavo 1995 m. gruodžio 7 d. įstatymu, 3 straipsnyje „Teisė į laisvus rinkimus“ nustatyta: „Aukštosios Susitariančios Šalys įsipareigoja pagrįstais terminais organizuoti laisvus rinkimus, slaptai balsuojant, sudarydamos tokias sąlygas, kurios garantuotų žmonių nuomonės išraiškos laisvę renkant įstatymų leidybos institucijas“. Šis protokolas yra Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalis, tačiau tik Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisdikcija apima jo aiškinimo bei taikymo klausimus. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą yra konstatavęs, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija, kaip teisės aiškinimo šaltinis, yra svarbi ir Lietuvos teisės aiškinimui bei taikymui.
Straipsnyje analizuojama Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija, susijusi su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Pirmojo protokolo 3 straipsnio aiškinimu ir taikymu, turint tikslą atskleisti, kokius svarbiausius principus, susijusius su šio protokolo 3 straipsnio aiškinimu, savo jurisprudencijoje yra suformulavęs Europos Žmogaus Teisių Teismas. Pirmajame straipsnio skyriuje nagrinėjama, kaip rinkimų teisės nuostatos yra įtvirtintos, kokia jų reikšmė Konvencijos sistemoje, kokios asmens teisės yra įtvirtintos minėto protokolo 3 straipsnyje – daroma išvada, kad jame yra nustatyta ne tik valstybių Konvencijos dalyvių pozityvi pareiga organizuoti demokratinius rinkimus, bet taip pat garantuotos teisė balsuoti (teisė rinkti) ir teisė iškelti savo kandidatūrą rinkimuose (teisė būti išrinktam). Antrajame straipsnio skyriuje analizuojama, kokioms rinkimų rūšims yra taikomas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Pirmojo protokolo 3 straipsnis. Trečiame ir ketvirtame skyriuose detaliau analizuojami kai kurie Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimai, susiję su aktyviąja (teisė rinkti) ir pasyviąja (teisė būti išrinktam) rinkimų teisėmis.

7. Kristina Miliauskaitė, Gintaras Šapoka "Pilietinė visuomenė kaip teisinės valstybės egzistavimo garantas: lietuvos patirtis 1918–1940 metais"
Anotacija. Straipsnyje remiantis Nepriklausomos Lietuvos 1918–1940 m. doktrina, tuo laikotarpiu kurtais teisinės valstybės ir įsivaizduojamos pilietinės visuomenės modeliais nagrinėjamas pilietinės visuomenės ir teisinės valstybės ryšys ir tarpusavio sąveika. Pirmoje straipsnio dalyje aptariama teisinės valstybės samprata daugiausia dėmesio skiriant Mykolo Romerio tyrinėjimams. Antroje dalyje remiantis M. Romerio ir Antano Maceinos darbais nagrinėjamas tuo metu kurtos pilietinės visuomenės modelis. Konstatuojama, kad 1918–1940 m. Lietuvos socialinėje doktrinoje iš esmės buvo nustatyta teisinės valstybės ir pilietinės visuomenės tarpusavio sąveika, tačiau trečiame XX a. dešimtmetyje įvykę politiniai pokyčiai šalyje turėjo neigiamų pasekmių pilietinės visuomenės formavimuisi, o kartu tapo kliūtimi įgyvendinti teisinės valstybės idėją.

8. Hans Paul Prümm "Reducing irrationality of legal methodology by realistic description of interpretative tools and teaching the causes of irrationality in legal education"
Annotation. Lawyers pretend as if the process of application of laws, as well as its outcome, could be an analytic-deductive derivation; especially law students learn that legal decision-making is primarily a logic process. But we know that application of laws depends on analytic-logical as well as on voluntaristic (wilful) elements. Exact relations between these components are unknown and will be unknown. At most German law schools students as the most important imperative tool learn the so called “Auslegung” through the use of theoretical instruments, which do not reflect the interpretation of law practice. These mentioned causes result in irrationality of legal decision-making. In order to achieve more rationality in the process and result of legal decision-making, the contribution makes four suggestions regarding legal methodology and legal education. These proposals consist of few long-term pragmatic approaches to more rationality of legal decision-making.

9. Julija Kiršienė, Natalja Leonova "Qualification of pre-contractual liability and the value of lost opportunity as a form of losses"
Annotation. The article examines the problem of compensation for the value of lost opportunity at the pre-contractual stage. It has been determined that such measure of recovery depends on the nature of pre-contractual liability. However, although the Supreme Court of Lithuania recognizes the possibility for the aggrieved party of pre-contractual negotiations to recover the value of lost opportunity, the motivation of the Supreme Court’s decisions is too incoherent. Moreover, Lithuanian courts have not yet adopted any methods of awarding and calculation of the damages. The conclusion of the analysis is that in cases of breach of the general obligation of good faith in pre-contractual negotiations, the Supreme Court of Lithuania allows the recovery of lost opportunity, i.e. awards delictual damages. The same motivation applies even in certain cases where there is a possibility of broadening the scope of pre-contractual liability by applying contractual damages.
The article provides a general description of doctrine culpa in contrahendo, setting forth the basic elements of the doctrine, introduces the practical significance of this doctrine for the pre-contractual stage. Further, the Principles of International Commercial Contracts are broadly discussed. Finally, it provides a comprehensive analysis of the nature of the pre-contractual liability and determines the lost opportunity calculation principles.

10. Salvija Kavalnė, Rimvydas Norkus "Kai kurios finansinio užstato realizavimo skolininko bankroto procese problemos"
Anotacija. Straipsnio tikslas – išanalizuoti finansinio užstato realizavimo skolininko – finansinio užstato davėjo bankroto procese ypatumus. Straipsnyje analizuojama galimybė dvišaliuose finansinio užtikrinimo susitarimuose be nuosavybės teisės perdavimo, kuriems taikomas Finansinio užtikrinimo susitarimų įstatymas, susitarti dėl sąlygų, pagal kurias finansinio užstato turėtojas skolininkui iškėlus bankroto bylą galėtų vienašališkai realizuoti finansinį užstatą vienu iš pasirinktų būdų: parduodamas arba perimdamas savo nuosavybėn ir įskaitydamas jo vertę arba užstato verte padengdamas atitinkamus finansinius įsipareigojimus. Kreditoriaus teisė pačiam realizuoti turtą, perduotą prievolės įvykdymui užtikrinti, bei teisė perimti įkeistą turtą nuosavybėn yra naujovė Lietuvos bankroto teisėje. Kol nebuvo įsigaliojęs Finansinio užtikrinimo susitarimų įstatymas, Lietuvos bankroto teisės normos tik labai ribota apimtimi suteikdavo galimybę perduoti įkeistą turtą kreditoriaus nuosavybėn (tik jei bankroto administratoriui nepavykdavo parduoti turto Įmonių bankroto įstatymo 33 str. nustatyta tvarka). Draudimas įskaityti reikalavimus po to, kai skolininkui iškelta bankroto byla, nors įsakmiai neįtvirtintas Įmonių bankroto įstatyme, tačiau taikomas remiantis susiformavusia teismų praktika.
Straipsnyje pateikiama finansinio užtikrinimo susitarimų ir finansinio užstato samprata, tiriami finansinio užstato realizavimo finansinio užstato davėjo bankroto procese ypatumai, gilinamasi į problemas, susijusias su perėmimo nuosavybėn mechanizmu ir tinkamu finansinio užstato vertės nustatymu. Straipsnyje daroma išvada, kad Finansinio užtikrinimo susitarimų įstatyme nėra įtvirtintas efektyvus finansinio užstato davėjo, finansinio užstato turėtojo ir kitų kreditorių pareigų, teisių ir interesų pusiausvyros užtikrinimo mechanizmas, pateikiami siūlymai dėl tokio mechanizmo įtvirtinimo bei gairės dėl kai kurių abstrakčių teisės normų, reglamentuojančių finansinio užstato realizavimą skolininko bankroto procese, aiškinimo.

11. Danguolė Klimkevičiūtė "Plačiai žinomų prekių ženklų teisinės apsaugos ribos: teisinio reguliavimo problemos"
Anotacija. Plačiai žinomo prekių ženklo apsauga yra išimtis, palyginti su pagrindinių prekių ženklų teisinės apsaugos teritoriniu, registracijos bei specifikacijos principais. Plačiai žinomas prekių ženklas saugomas ir tuomet, kai toje valstybėje, kurioje prašoma apsaugos, jis nėra registruotas tos valstybės nacionalinių teisės aktų nustatyta tvarka. Plačiai žinomas prekių ženklas gali būti saugomas net ir tuomet, kai prekės ir (arba) paslaugos, kurios yra žymimos kitu prekių ženklu, nėra panašios į tas, kurioms naudojamas arba yra registruotas plačiai žinomas prekių ženklas (jeigu vis dėlto tas ženklas yra taip pat ir įregistruotas).
Tarptautinių, Europos Sąjungos bei Lietuvos nacionalinės teisės aktų nuostatos dėl plačiai žinomų prekių ženklų teisinės apsaugos ribų nėra analogiškos, iš dalies jos netgi yra prieštaringos. Europos Sąjungos teisės bei Lietuvos nacionalinės teisės aktuose numatoma dar viena prekių ženklų kategorija. Jie taip pat gali būti saugomi nepanašioms prekėms ir (arba) paslaugoms. Tai prekių ženklai, turintys reputaciją. Tarptautinėje teisėje tokia prekių ženklų kategorija nėra numatyta. Vienareikšmio atsakymo, koks yra plačiai žinomų prekių ženklų ir ženklų, turinčių reputaciją, skirtumas ir koks jų santykis, nenurodoma nei doktrinoje, nei teismų praktikoje.
Straipsnyje pateikiama tarptautinių, Europos Sąjungos bei nacionalinių teisės aktų nuostatų dėl plačiai žinomų prekių ženklų teisinės apsaugos ribų analizė, pabrėžiant teisinio reguliavimo neatitikimus, lemiančius iš dalies užprogramuotą koncepcinio pobūdžio plačiai žinomų prekių ženklų apsaugos ir šios apsaugos ribų problematiką. Straipsnyje taip pat analizuojama, koks yra plačiai žinomų prekių ženklų ir ženklų, turinčių reputaciją, santykis. Autorė taip pat pateikia siūlymus, kaip galėtų būti sprendžiamos dėl netinkamo teisinio reguliavimo kylančios problemos siekiant išvengti neapibrėžtų, neprognozuojamų teisinių situacijų, nes tai reikštų, kad nepaisoma galimų atsakovų – kitų prekių ženklų savininkų ar naudotojų – teisėtų interesų.

12. João Sérgio Ribeiro "Outline of article 5 of the oecd model convention"
Annotation. The article “Outline of article 5 of the OECD model Convention” is written on a relevant topic, which is important because the object of analysis has many meanings. The author analyzes the concept of permanent establishment, provided for in Article 5 of the Organization for Economic Co-operation and Development Model Convention with respect to taxes on income and on capital. The main goal of the article is to discuss the institute of permanent establishment and to help understand it better. The author does not seek to provide a thorough analysis of the content of Article 5, but rather, to concentrate on its main aspects. Even though the study of permanent establishment, provided in this article, related only to the context of the Convention, it can also be useful while analysing the concept of permanent establishment under the US Model Income Tax Convention and the 2001 UN Model Convention.

13. Lyra Jakulevičienė, Laurynas Biekša "Prieglobsčio prašytojų priėmimo sąlygų direktyvos perkėlimo į lietuvos teisę ir įgyvendinimo problemos"
Anotacija. 2005 m. vasario 6 d. pasibaigė 2003 m. sausio 27 d. Tarybos direktyvos Nr. 2003/9/EB, nustatančios minimalias normas dėl prieglobsčio prašytojų priėmimo (toliau – Priėmimo sąlygų direktyva) perkėlimo į nacionalinę teisę terminas. Šis straipsnis yra antrasis iš straipsnių ciklo apie Europos Sąjungos prieglobsčio direktyvų perkėlimo į Lietuvos teisę ir įgyvendinimo problemas , kuriame analizuojama Priėmimo sąlygų direktyvos perkėlimo į Lietuvos teisę padėtis, direktyvos nuostatų įtaka Lietuvos prieglobsčio teisės raidai ir atkreipiamas dėmesys į vis dar neperkeltas arba netinkamai perkeltas direktyvos nuostatas bei praktines problemas, kurios gali kilti taikant šią direktyvą. Straipsnis gali būti naudingas direktyvos nuostatas taikančioms ir priėmimo sąlygas prieglobsčio prašytojams užtikrinančioms valstybės institucijoms bei įstatymų leidėjui, siekiant garantuoti visišką direktyvos nuostatų perkėlimą į nacionalinę teisę bei tobulinti dabartinę teisinę bazę Lietuvoje.

14. Matti Tolvanen "Trust, business ethics and crime prevention – corporate criminal liability in Finland"
Summary. According to the Finnish Penal Code a corporation may be sentenced to a corporate fine if a person who is part of its statutory organ or other management or who exercises actual decision-making authority therein 1) has been an accomplice in an offence or allowed the commission of the offence, or 2) if the care and diligence necessary for the prevention of the offence has not been observed in the operations of the corporation. Criminal liability of legal persons is based on the intentional or negligent acts of individuals who are in a certain relationship with the corporation. The Finnish legal doctrine clearly rejects the identification theory according to which an individual is considered as acting not for a company but as a company. According to Finnish scholarly writings, the acts of an individual offender could be attributed to the legal person under certain conditions not as acts of the legal person but as acts of the individual for the company. Nonetheless, Finnish law does not abandon the fault requirement. In this respect, Finnish law differs from the traditional common law theory of vicarious liability. From the policy point of view the central mechanism is not deterrence but trust. By punishing the corporation, the state tries to tell citizens that no one can violate law without consequences. Social life is crucially based on mutual trust. If someone betrays that trust, a sanctioning system is needed. The punishment demonstrates that anyone acting against the common rules has to pay for this action. The courts have imposed rather modest corporation fines. It is perhaps reasonable to ask what the criminal policy effects of such very lenient sanctions could be. If the fines are low, one could reasonably describe them as little more than “a public morality tax”. This may also contribute to the marginalisation of offences where corporate liability is applied. The use of alternative sanctions (corporate probation, community service) when punishing corporations in Finland has not been discussed so far.

15. Raimundas Jurka "Diskusiniai liudytojo intereso egzistavimo baudžiamajame procese aspektai"
Anotacija. Straipsnyje analizuojamas liudytojo intereso baudžiamajame procese egzistavimo klausimas, glaudžiai susijęs su šio intereso ištakomis ir liudytojo interesų pobūdžiu. Autorius pirmiausia kelia klausimą, ar apskritai baudžiamajame procese liudytojas gali būti kuo nors suinteresuotas, jeigu taip – ar tai yra natūralu, ar vis dėlto tai neatitinka liudytojo teisinės padėties procese idėjos, jog šis proceso subjektas turi būti neutralus. Liudytojo vaidmens baudžiamojoje byloje, jo teisinio statuso analizė rodo, kad vis dėlto šis subjektas turi siekį ginti savo padėtį, t. y. procesines teises bei pareigas, todėl nekalbėjimas apie liudytojo  interesus prilygtų liudytojo, kaip įrodinėjimo priemonės, o ne tikslo baudžiamajame procese vertinimui. Liudytojo suinteresuotumą savo teisine padėtimi byloje, o kartais ir bylos baigtimi gali lemti jo statuso ypatumai, bylos faktinės aplinkybės, šio subjekto santykiai su kitais procese dalyvaujančiais subjektais.