Civiliniai teisiniai santykiai, jų turinys, forma, bruožai ir rūšys. Civilinio teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ir pasibaigimo pagrindai. Civilinio teisinio santykio objektai ir subjektai. Civilinio teisinio reglamentavimo dalyko ir metodo samprata. Civilinio teisinio reglamentavimo metodo pagrindiniai požymiai. : Leidiniai :TEISĖS GIDAS
Sveiki atvykę!!!


Civiliniai teisiniai santykiai, jų turinys, forma, bruožai ir rūšys. Civilinio teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ir pasibaigimo pagrindai. Civilinio teisinio santykio objektai ir subjektai. Civilinio teisinio reglamentavimo dalyko ir metodo samprata. Civilinio teisinio reglamentavimo metodo pagrindiniai požymiai.
Paskelbtas: Moderator , Įjungta: 19-8-2014

 Civilinis teisinis santykis - civilinės teisės normų reguliuojamas (reglamentuojamas), teisės norminį elgesio pagrindą turintis visuomeninis santykis.
 Civilinis teisinis santykis- tai toks visuomeninis santykis, kurio  dalyviai turi civilinės teisės normų nustatytas ar jų leidžiamas  subjektines teises ir pareigas. Civilinis teisinis santykis yra valinis   santykis. Valia pasireiškia pirmiausiai pačia teisės norma, reguliuojančia  tą visuomeninį santykį.
Civ.t.santykis susideda iš trijų elementų:
  1) subjektų
 2) turinio
  3) objekto
 Civilinės teisės normos reguliuoja asmenų turtinius santykius, su turtiniais santykiais susijusius asmeninius neturtinius santykius, taip pat šeimos santykius, o įstatymo numatytais atvejais - ir kitokius asmeninius neturtinius santykius. Civilinės teisės normos reguliuoja darbo santykius bei turtinius santykius,  atsirandančius valstybės institucijoms atliekant valdžios funkcijas (pavyzdžiui, mokesčių santykius), tačiau tik tokia apimtimi, kiek šių santykių nereglamentuoja atitinkami įstatymai.
 Civiliniais teisiniais santykiais nelaikomi visuomeniniai santykiai, reglamentuojami  kitų teisės šakų normų (baudžiamosios, administracinės, darbo teisės ir kt.).(CK1.1 str.)
  Bendri civilinių santykių bruožai:
  1) tai yra visuomeninis santykis, sureguliuotas civ.t normų.
  2) civilinis santykis reiškia konkretų ryšį tarp jo dalyvių ir yra valinis visuomeninis santykis.
  3) subjektinių teisių, atsiradusių iš civilinio santykio, įgyvendinimą užtikrina  valstybės prievarta.

  Be bendrų bruožų yra dar ir specifiniai bruožai:
  1) Civilinis teisinis santykis yra ryšys tarp lygių ir viena kitai nepavaldžių šalių.
  2) Civilinio santykio dalyviams atsiranda tarpusavio subjektinių civilinių teisių ir pareigų. Tai reiškia, kad vieno dalyvio subjektinės  teisės atitinka kito dalyvio subjektinę civilinę teisinę pareigą.
  3) Civilinio santykiais įgyvendinami jų subjektų turtinai ir asmeniniai neturtiniai interesai
  4) Civilinio santykio įgyvendinimo formos yra nuosavybės teisės perleidimas,  prievolinių santykių sudarymas, nesutartinių prievolinių santykių atsiradimas.
  5) Civiliniai santykiai reguliuoja ekonominius santykius, nuosavybės valdymo, naudojimo ir disponavimo ja srityje, taip pat prekių mainų, vartojimo paskirstymo, civilinės apyvartos srityje.

 Fiziniai ir juridiniai asmenys, norėdami patenkinti savo poreikius ir interesus atlieka tam tikrus veiksmus ir jie dalyvauja įvairiuose visuomeniniuose santykiuose, kuriuos reguliuoja teisės normomis. Faktiškai tokius veiksmus vadiname visuomeniniais, o jeigu tie santykiai yra reguliuojami teisės normomis, tai tokie santykiai tampa teisiniais santykiais. Tuo tarpu civiliniais teisiniais santykiais dažnai vadinama civilinės teisės normomis sureguliuotas faktinis visuomeninis santykis, kurio dalyviai turi subjektines civilines teises bei pareigas. Dar kitaip civilinius teisinius santykius galima būtų apibrėžti kaip civilinės teisės normų pagrindu dėl materialinių ir nematerialinių gėrybių atsirandantį teisinį santykį, kurio dalyviai turi teisinę autonomiją bei turtinį atskyrimą bei dalyvauja jame kaip lygiateisiai teisių ir pareigų subjektai. Civiliniams teisiniams santykiams būdingi bendrų teisinių santykių bruožai:
  · civilinis teisinis santykis – visuomeninis santykis, t.y. santykis tarp žmonių, jų kolektyvų, organizacijų, turinčių teisinį subjektiškumą
· civilinis teisinis santykis atsiranda teisės normų pagrindu ir yra teisės – tai  civilinės teisės normomis sureguliuoti faktiniai turtiniai santykiai, kurių vienas objektas (kreditorius) turi teisę reikalauti iš kito subjekto (skolininko), kad šis  perduotų jam tam tikrą turtą, atliktų tam tikrus darbus, suteiktų paslaugas ar sumokėtų pinigus, susilaikytų nuo tam tikrų veiksmų atlikimo, o skolininkas privalo įvykdyti savo pareigą
 Neturtiniai:
1. asmeniniai neturtiniai nesusiję su turtiniais
2. asmeniniai neturtiniai susiję su turtiniais
3. organizaciniai teisiniai santykiai
  Civilinio teisinio santykio subjektu gali būti kiekvienas asmuo – fizinis ar  juridinis, kuriam civilinės teisės normos suteikia galimybę būti civilinių teisių ir pareigų turėtoju, jeigu teisės normos leidžia tam asmeniui turėti civilinį teisinį subjektiškumą.

  Fiziniai asmenys – individai, turintys civilinės teisės subjektiškumą. Pagal pilietybę jie gali būti skirstomi į Lietuvos piliečius, užsieniečius bei asmenis be pilietybės. Asmuo be pilietybės – asmuo netekęs pilietybės ir neįgijęs kitos.
  Juridiniai asmenys – organizacijos, kurios turi atskirą turtą, savo vardu gali įgyti turtines bei asmenines neturtines teises bei pareigas, būti ieškovais bei atsakovais teisme arba trečiųjų teisme. Įstatymų nustatytais atvejais civilinės  teisės santykiuose gali dalyvauti ir valstybė bei savivaldos institucijos.
  Valstybės bei savivaldos institucijos, kaip civilinių teisinių subjektų, veiklą reglamentuoja ne tik civilinės teisės normos, bet ir viešosios bei kitos normos.
  Civilinių teisinių santykių objektas yra ta gėrybė, kuri reikalinga teisės  subjektui savo poreikiams bei interesams tenkinti ir yra reali jų tenkinimo priemonė. Dažniausiai atsiranda  keturios civilinių teisinių objektų rūšys:
  1) kūrybinės veiklos rezultatai
  2) daiktai
  3) veiksmų rezultatai
  4) asmeninės neturtinės gėrybės

  Civilinio teisinio santykio (CTS) subjektai
  CTS subjektasi (dalyviais) laikomi asmenys, kuriems šiame santykyje  priklauso  subjektinės teisės ir pareigos, t.y tokie asmenys, kuriems civilinės teisės normos  suteikia galimybę būti civilinių teisių ir pareigų subjektais. Tokie subjektai yra fiziniai asmenys ir juridiniai, o kai kuriais atvejais- valstybė, savivaldybės.
  Kiekvieną CTS sudaro dvi šalys: šalis kuriai priklauso subjektinė civilinė teisė, ir šalis, kuriai priklauso tą teisę atitinkanti pareiga.  Tiek vienoje tiek kitoje šalyje, gali būti vienas du ir daugiau asmenų. Daugelyje CTS subjektines teises ir  pareigas turi abi šalys, pvz., teisiniuose santykiuose, atsirandančiuose iš pirkimo- pardavimo, nuomos, rangos ir kai kurių kitų sutarčių.

Civilinio teisinio santykio  objektas
  CTS objektas yra tai, į ką nukreiptos šios santykio turinį sudarančios  subjektinė civilinė teisė ir pareiga. Tokie objektai gali būti 1) pinigai 2) daiktai 3) vertybiniai popieriai 4) kitas turtas bei turtinės teisės 5) veiksmai, pvz., daikto pagaminimas ar taisymas, remontas, daiktų pervežimas  6) intelektinės veiklos rezultatai, pvz., meno mokslo ar literatūros kūriniai, moksliniai atradimai, išradimai 7) informacija 8) asmeninės neturtinės vertybės, kuriomis laikomos neturinčios materialinio turinio vertybės, neatskiriami susijusios su asmenybe (piliečių bei juridinių asmenų garbė ir orumas) Nuosavybės teisinių santykių objektai yra daiktai. Prievoliniųteisinių santykių objektai yra veiksmai (arba susilaikymas nuo veiskmų).
Daiktai šiuose santykiuose gali būti tik kaip jų dalykas.
  Daiktas, kaip CTS objektas, yra materialinio pasaulio dalykas, galintis patenkinti  tam tikrus materialinius ar kultūrinius žmogaus  poreikius. Daiktais laikomi tiek natūralios būklės gamotos dalykai- miškas,  gyvulys ir pan., tiek žmogaus darbu  sukurti dalykai, pvz., pastatai,  transporto priemonės, baldai ir kt.

 Civilinės teisės reglamentavimo dalykas ir metodas
Teisė – socialinė norma. Skiriasi nuo moralinės normos tuo, kad teisė yra užtikrinama prievartiniais mechanizmas. Teisės normos reguliuoja tam tikrus visuomeninius santykius tarp visuomenės narių. Civilinė teisės reglamentavimo  dalykas – visuomeniniai santykiai, kuriuos reguliuoja civilinės teisės šaka.
  Civilinio kodekso (civilinės teisės šaltinis, pagrindinis civilinės teisės įstatymas) 1 str. rašoma, kad civilinės teisės kodeksas reguliuoja turtinius santykius ir su jais susijusius asmeninius neturtinius santykius, susiklosčiusius tarp fizinių asmenų, juridinių asmenų ir organizacijų, neturinčių juridinio asmens teisių. Įstatymo numatytais atvejais minėtas kodeksas reguliuoja ir kitus asmeninius neturtinius santykius.
  Turtinius santykius taip pat reguliuoja viešosios ir kitos privatinės teisės šakos.  Pagrindinis civilinės teisės reguliavimo dalykas – turtiniai santykiai. Turtiniams  santykiams, pagrįstiems administraciniu vienos šalies pavaldumu kitai, mokesčių,socialinio draudimo, šeimos santykiams šio kodekso taisyklės netaikomos. Tam yra šeimos, vandens, miškų, darbo ir kiti įstatymai bei kodeksai.
  Turtiniai santykiai – tai tokie visuomeniniai santykiai, kurie atsiranda dėl turto.  Jų objektas – turtas. Turtiniams santykiams, kuriuos reguliuoja civilinė teisė. Būdinga prekinė-piniginė išraiška. Civilinė teisė taip pat reguliuoja ir kai kuriuos neatlygintinus santykius, pvz. civilinės teisės normomis reguliuojamas dovanojimo institutas.
  Kita santykių grupė, kuriuos reguliuoja civilinė teisė, yra neturtiniai santykiai, nesusiję su turtiniais. Tai tokie visuomeniniai santykiai, kurie atsiranda dėl nematerialių gėrybių, neatskiriamų nuo žmogaus arba žmonių kolektyvo. Tokios gėrybės praktiškai apibūdina asmenybę. Joms priskiriama garbė, orumas, vardas, pavardė,juridinio asmens pavadinimas. Šios vertybės neatsiejamos nuo asmens.Kita santykių grupė – neturtiniai santykiai, susiję su turtiniais. Tai santykiai, kurie atsiranda dėl dvasinės kūrybos produktų – mokslo, meno, literatūros kūrinių sukūrimo ir  naudojimo. Asmeninių neturtinių santykių susijusių su turtiniais vien iš pagrindinių savybių – turi objektyvia forma išreikštą objektą.
Civilinės teisės reguliavimo metodas – tai sistema teisinių priemonių, būdų, kuriais  civilinė teisė veikia reguliuojamus santykius, nukreipia juos visuomenei  pageidaujama kryptimi. Teisės normos paprastai arba leidžia tam tikrą veiksmą ar  elgesį, arba draudžia, arba įpareigoja atlikti tam tikrus veiksmus.
  Metodą sudaro 3 elementai:
  1. Leidimas
  2. Įsakymas
  3. Draudimas
  Atsižvelgiant į 3 elementų proporciją ar derinį reguliuojant  konkrečius visuomeninius santykius ir išskiriami atskirų teisės šakų reguliavimo metodai. T.y. kuris iš tų teisės elementų yra dominuojantis tokiais būdais, tokia  sistema ir reguliuojami teisiniai santykiai. Kadangi civilinėje teisėje dominuoja leidimo elementas, o baudžiamojoje – įsakymo arba draudimo elementas, todėl ir  skiriame atskiras teisės šakas, atskirų teisės šakų reguliavimo metodus.
  Galime išskirti tokius civilinės teisės reguliavimo metodo požymius:
  · civilinių teisinių santykių dalyvių lygybė. Pasireiškia tuo, kad sueidami į civilinį teisinį santykį, jo dalyviai nepavaldūs vienas kitam ir nepriklausomi
  · šalys arba civilinės teisinių santykių dalyviai turi iniciatyvos teisę formuojant  visuomeninius santykius
  · civilinio teisinio santykio dalyviai turi dispovitiškumą. Jis pasireiškia tuo, kad civilinė teisė nėra reglamentuota, kad turi pasielgti taip ir ne kitaip. T.y. dalyviai turi pasirinkimo variantą.
· Turtinė subjektinių civilinių teisių pažeidėjo atsakomybė
· Taikoma ieškininė pažeistų ir ginčijamų teisių gynimo tvarka. Jeigu kažkuris visuomeninių santykių dalyvis mano, kad jo teisės pažeistos, jis kreipiasi į tretįjį asmenį (pvz. teismą), kad išspręstų ginčą.


Straipsnis iš Civiliniai teisiniai santykiai, jų turinys, forma, bruožai ir rūšys. Civilinio teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ir pasibaigimo pagrindai. Civilinio teisinio santykio objektai ir subjektai. Civilinio teisinio reglamentavimo dalyko ir metodo samprata. Civilinio teisinio reglamentavimo metodo pagrindiniai požymiai. : Leidiniai :TEISĖS GIDAS
http://www.teisesgidas.lt

Straipsnio URL:
index.php?op=viewarticle&artid=303