Teisininkas Irmantas Jadzevičius
Advokatų profesinė bendrija „Bagdanskis iLAW“
info@ilawfirm.lt; www.ilawfirm.lt
Publikuota APB „Bagdanskis iLAW“ naujienlaiškyje „Darbo teisės naujienos“ 2011 m. rugsėjis. 

Praktikoje neretai pasitaiko atvejų, kai darbuotojui neteisingai apskaičiuojamas vidutinis darbo užmokestis atleidimo iš darbo atveju, kai skaičiuojamuoju laikotarpiu darbuotojas neturėjo uždarbio dėl priverstinės prastovos, tarpsezoninio laikotarpio, ligos, atostogų vaikui prižiūrėti, tėvystės atostogų, dirbanti moteris – dėl nėštumo bei gimdymo atostogų.
Specifinės situacijos kyla tada, kai darbuotojui sutartyje nustatytas 5 arba 6 darbo dienų per savaitę režimas, tačiau dėl įvairių priežasčių jo faktinis darbo laikas skiriasi nuo to, dėl kurio susitarta su darbdaviu. Esminė klaida, kurią padaro darbdavys, yra ta, kad apskaičiuojant vidutinį darbo užmokestį trijų pastarųjų mėnesių darbo užmokesčių suma dalijama iš 3. Tarkime, kad darbuotojas per tris pataruosius mėnesius gavo 6600 Lt darbo užmokesčio, tačiau kiekvieną mėnesį dirbo skirtingą dienų skaičių, iš viso 35 dienas. Dažnas darbdavys skaičiuoja, kad vidutinis tokio darbuotojo darbo užmokestis yra 2200 Lt (6600:3). Tačiau pagal Lietuvos Aukčiausiojo Teismo suformuotą praktiką civilinėje byloje Nr.3K-3-289/2011 šio darbuotojo vidutinis darbo užmokestis būtų 3997,68 Lt. Tokia klaida darbo teisinių santykių šalims padidina ilgesnio bylinėjimosi riziką. Tad kaip teisingai apskaičiuoti vidutinį darbo užmokestį tokiais atvejais?
Vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarka reglamentuojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 650 patvirtintame Darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos apraše (toliau – Aprašas).
Apskaičiuojant darbuotojo vidutinį darbo užmokestį, turi būti laikomasi šių nuostatų:
1. skaičiuojamas laikotarpis yra trys paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, einantys prieš tą mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis (Aprašo 6.1 punktas);
2. į darbuotojo vidutinį darbo užmokestį neįskaitomas apmokėjimas už laiką, kai jis dėl pateisinamų priežasčių teisės aktų, kolektyvinės ir darbo sutarčių numatytais atvejais nedirbo įmonėje (darbo užmokestis už kasmetines ir mokymosi atostogas, prastovas ne dėl darbuotojo kaltės, tarpsezoninius laikotarpius, darbo užmokestis, gautas iš kitos įmonės, kurios įpareigojimus vykdė darbuotojas, kitos numatytos išmokos) (Aprašo 5.1 punktas);
3. jeigu darbuotojas skaičiuojamuoju laikotarpiu dėl pateisinamos priežasties neturėjo įmonėje darbo užmokesčio, iš kurio pagal Aprašą turi būti apskaičiuojamas vidutinis darbo dienos (valandos) užmokestis, jis nustatomas iš skaičiuojamuoju laikotarpiu darbuotojui nustatytos mėnesinės algos (dalijant iš darbo dienų (valandų) skaičiaus pagal darbuotojo arba įmonės darbo (pamainos) grafiką) arba valandinio (dienos) tarifinio atlygio, o kai darbuotojui nenustatyti šie dydžiai – kolektyvinėje sutartyje nustatyta;
4. jeigu darbuotojas dėl priverstinės prastovos, tarpsezoninio laikotarpio, ligos, atostogų vaikui prižiūrėti, kol jam sueis 3 metai, tėvystės atostogų, dirbanti moteris – dėl nėštumo bei gimdymo atostogų skaičiuojamuoju laikotarpiu neturėjo uždarbio, vidutinis darbo užmokestis skaičiuojamas iš uždarbio, gauto paskutinius 3 mėnesius, einančius prieš priverstinės prastovos, tarpsezoninio laikotarpio, ligos, atostogų vaikui prižiūrėti, kol jam sueis 3 metai, tėvystės atostogų, ar nėštumo bei gimdymo atostogų pradžią;
5. apskaičiuojant darbuotojo vidutinį darbo užmokestį, pirmiausia turi būti apskaičiuojamas jo vidutinis darbo dienos užmokestis. Pagal Aprašo 6.2 punktą vidutinis darbo dienos užmokestis apskaičiuojamas taip: skaičiuojamojo laikotarpio darbo užmokestis dalijamas iš faktiškai dirbtų per tą laikotarpį dienų skaičiaus (įskaitant dirbtas poilsio ir švenčių dienas).

Pavyzdys: Darbuotojas per paskutiniuosius 3 mėnesius, einančius prieš priverstinės prastovos, tarpsezoninio laikotarpio, ligos, atostogų vaikui prižiūrėti, kol jam sueis 3 metai, tėvystės atostogų, ar nėštumo bei gimdymo atostogų pradžią, dirbo 35 dienas ir jam išmokėtas 6600 Lt darbo užmokestis. Skaičiuojant vidutinį darbo dienos užmokestį reikia padalinti faktiškai gautą darbuotojo atlyginimą 6600 Lt iš faktiškai dirbų darbo dienų, t.y. iš 35. Gauname, kad vidutinis darbo dienos užmokestis sudaro 188,57 Lt.

6. Vidutinis darbo užmokestis apskaičiuojamas dauginant vidutinį darbo dienos užmokestį iš metinio vidutinio mėnesio darbo dienų skaičiaus (pagal darbuotojo ar įmonės darbo (pamainos) grafiką). Metinius vidutinio mėnesio darbo dienų skaičius kasmet tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras.

Pavyzdys: Darykime prielaidą, kad ankstesnėje situacijoje minėto darbuotojo priverstinė pravaikštaus buvo 2010 m. Pagal socialinės apsaugos ir darbo ministro 2009 m. gruodžio 24 d. įsakymo „Dėl metinių darbo dienų koeficientų bei metinių vidutinių mėnesio darbo dienų ir valandų skaičių 2010 metais patvirtinimo“ 2.1.1 punktą 2010 m. metinis vidutinis mėnesio darbo dienų skaičius, esant penkių darbo dienų savaitei, buvo 21,2 darbo dienos.
Nors darbuotojo darbo sutartyje sulygta, kad darbuotojas dirbs 5 dienas per savaitę, tačiau faktiškai darbuotojas dirbo ne visą darbo laiką, todėl per 3 mėn. laikotarpį susidarė tik 35 darbo dienos. Kaip jau minėjome, vidutinis jo darbo dienos užmokestis yra 188,57 Lt.
Darbuotojas dirbo penkių darbo dienų per savaitę režimu, tačiau faktiškai per pastaruosius 3 mėn. išdirbo tik 35 dienas. Jo vidutinis mėnesinis darbo užmokestis 2009 m. apskaičiuojamas dauginant jo vidutinį darbo dienos užmokestį (188,57 Lt) iš vidutinio mėnesio darbo dienų skaičiaus 2009 m. (21,2), todėl šio darbuotojo vidutinis darbo užmokestis bus 3997,68 Lt (188,57 x 21,2).

Rekomendacijos parengtos pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 16 d. nutartį c. b. Nr.3K-3-289/2011 bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 650 patvirtintą Darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašą.