 Sveikatos draudimas Paskelbtas: Aurelija_ , Įjungta: 29-8-2010 Aurelija Liutkevičiūtė Advokato padėjėja Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo sistemoje, kurią reglamentuoja Privalomojo sveikatos draudimo įstatymas (toliau – Įstatymas), sveikatos draudimas yra dviejų rūšių: privalomasis ir papildomasis (savanoriškasis). Privalomasis sveikatos draudimas (toliau – PSD) – tai valstybės nustatyta asmens sveikatos priežiūros ir ekonominių priemonių sistema, garantuojanti PSD draudžiamiems asmenims, įvykus draudiminiam įvykiui, sveikatos priežiūros paslaugų teikimą bei išlaidų už suteiktas paslaugas, vaistus ir medicinos pagalbos priemones kompensavimą. Šios išlaidos kompensuojamos iš PSD fondo biudžeto, kuris sudaro PSD finansų pagrindą, yra savarankiškas ir neįtrauktas į valstybės ir savivaldybių biudžetus. PSD vykdo PSD taryba, Valstybinė ligonių kasa (toliau- VLK), o apskrityse - teritorinės ligonių kasos (toliau- TLK). Papildomasis (savanoriškasis) sveikatos draudimas – tai papildomojo (savanoriškojo) sveikatos draudimo sutartyse nustatytos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, atlyginamos pagal šias sutartis po papildomojo sveikatos draudimo draudiminio įvykio. Toks draudiminis įvykis yra apdraustojo kreipimasis į sveikatos priežiūros įstaigą dėl papildomojo (savanoriškojo) sveikatos draudimo sutartyse numatytų ir gydytojo diagnozuotų sveikatos sutrikimų ir (ar) sveikatos būklių, sudarančių pagrindą teikti apdraustiesiems šiose sutartyse numatytų rūšių ir masto asmens sveikatos priežiūros paslaugas bei patarnavimus. Papildomojo (savanoriškojo) sveikatos draudimo institucijos yra draudimo įmonės, teisės aktų nustatyta tvarka gavusios leidimą (licenciją) šiai sveikatos draudimo veiklai. Neapdraustiems PSD užtikrinama tik būtinoji medicinos pagalba. Už kitas paslaugas, pagal nustatytus jų įkainius, tokie asmenys privalo mokėti patys. Jei gydymo įstaiga, nepatikrinusi asmens draustumo, suteikia tokias paslaugas ir nepaprašo už jas sumokėti, ji patiria nuostolių, nes ligonių kasos už PSD neapdraustiems asmenims suteiktas gydymo paslaugas (išskyrus būtinąją pagalbą) nemoka. Apsidraudęs PSD nemokamai asmuo gauna ne tik būtinąsias medicinos paslaugas, bet ir visas kitas Įstatymo jam garantuojamas sveikatos priežiūros paslaugas. Jeigu asmuo apsidraudęs tik savanorišku sveikatos draudimu, visos gydymo paslaugos, apmokamos iš PSD fondo biudžeto, jam negarantuojamos. Todėl, norint visapusiško paslaugų kompensavimo, privaloma apsidrausti ne tik savanorišku, bet ir privalomuoju sveikatos draudimu. PSD yra draudžiami nuolat Lietuvoje gyvenantys Lietuvos Respublikos (toliau – LR) piliečiai, užsieniečiai bei asmenys be pilietybės, kurie patys moka, arba už kuriuos yra mokamos PSD įmokos, taip pat laikinai LR gyvenantys ir teisėtai dirbantys kitų valstybių piliečiai bei asmenys be pilietybės, įskaitant jų šeimos narius. PSD draudžiami ir LR piliečiai, nuolat ar laikinai gyvenantys šalyse, su kuriomis Lietuva yra sudariusi tarptautines sutartis dėl PSD, tame tarpe - šių šalių piliečiai, nuolat ar laikinai gyvenantys Lietuvoje. Ką turėtų žinoti valstybės lėšomis draudžiamieji Asmenys, kurie PSD draudžiami valstybės lėšomis (jų grupės nustatytos Įstatyme), kreipdamiesi į TLK dėl įrašymo į draudžiamųjų PSD įskaitą, privalo pateikti ne tik asmens tapatybę patvirtinančiu dokumentus, bet ir kitus, sveikatos draudimą valstybės lėšomis įrodančius dokumentus (pvz. darbo biržoje užsiregistravusiems - ieškančiojo darbo pažymėjimą, vienam iš tėvų (įtėvių) auginant vaiką iki 8 metų, arba auginant du ir daugiau nepilnamečius vaikus – vaiko/vaikų gimimo liudijimus, neįgaliesiems – neįgaliojo pažymėjimą, gaunantiems socialinę pašalpą – pažymą apie socialinės pašalpos skyrimą ir pan.). Gaunantiems bet kurios rūšies pensiją ar šalpos kompensaciją, taip pat asmenims iki 18 metų, kreiptis į TLK dėl įrašymo į draudžiamųjų PSD įskaitą nereikia (duomenis apie juos į TLK informacinę duomenų sistemą perduoda Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba). Principai, kuriais grindžiamas LR Sveikatos draudimas LR Sveikatos draudimas grindžiamas visuotinumo ir solidarumo principais. Visuotinumo principas reiškia, kad PSD įmokų mokėjimo prievolė, kaip ir teisė į iš PSD biudžeto fondo apmokamas sveikatos priežiūros paslaugas, taikoma visiems ne tik Lietuvos Respublikos piliečiams ir užsieniečiams, nuolat gyvenantiems Lietuvoje, bet ir kitiems, teisėtai dirbantiems bei laikinai Lietuvoje gyvenantiem užsieniečiams. Solidarumo principas reiškia, kad asmuo prisideda prie sveikatos sektoriaus finansavimo pagal savo galimybes, tačiau tokio prisidėjimo „apimtys“ sveikatos priežiūros prieinamumui įtakos neturi. Todėl bet kokio dydžio ir bet kokios rūšies pajamų gaunančių asmenų PSD įmokos, kaip ir valstybės biudžeto lėšos, prisideda prie PSD lėšų kaupimo, apdraustų PSD sveikatos paslaugų apmokėjimo. Jeigu valstybė per visuotinumo ir solidarumo principais pagrįstą PSD sistemą nelaiduotų medicininės pagalbos, nebūtų teikiama ne tik būtinoji medicinos pagalba, bet visais ligos atvejais už teikiamas sveikatos priežiūros paslaugas asmuo turėtų mokėti pats. Pelno siekiančios draudimo kompanijos draudimo sutartis, su sunkiomis ligomis sergančiais asmenimis, mažai tikėtina jog sudarytų, todėl visa mokėjimo už sveikatos priežiūros paslaugas našta tektų patiems ligoniams. Vis gi, PSD ne visuomet garantuoja nemokamą medicinos paslaugų teikią. Atvejai, kai draustiems PSD gydymas mokamas: 1. savo iniciatyva pasirenkant brangiau kainuojančias paslaugas, medžiagas, procedūras, mokamas šių paslaugų, medžiagų, procedūrų faktinių kainų ir nemokamų paslaugų, medžiagų, procedūrų bazinių kainų skirtumas; 2. savo iniciatyva pasirenkant papildomas paslaugas ar procedūras, mokama šių paslaugų ar procedūrų kaina; 3. savo iniciatyva gydančiojo gydytojo rekomendavimu pasirenkant brangesnius vaistus ar medicinos pagalbos priemones, negu Lietuvos Respublikoje yra taikomi pagal nustatytas gydymo metodikas, mokamas gydytojo skiriamų ir apdraustojo pasirenkamų vaistų ar medicinos pagalbos priemonių kainų skirtumas (šis skirtumas gali būti mokamas ir iš papildomojo (savanoriškojo) sveikatos draudimo ar kitų lėšų). Prie mokamų paslaugų yra priskiriamos ir tokios paslaugos, kurios tiesiogiai nesusijusios su ligų bei susirgimų gydymu, t.y. hormoniniai tyrimai, sveikatos tikrinimas vykstant į užsienį, norint įsigyti civilinį ginklą, gauti vairuotojų ir aviatorių mėgėjų pažymėjimą, papildoma individuali ligonio priežiūra ir slauga, kosmetinės chirurgijos operacijos ir kosmetologijos procedūros, dantų protezavimas bei implantavimą ir kt. Mokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašas ir šių paslaugų kainos tvirtinamos sveikatos apsaugos ministro įsakymu. Už mokamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas moka patys pacientai arba už juos - kiti fiziniai ar juridiniai asmenys, taip pat - savanoriškojo sveikatos draudimo įstaigos. Sveikatos priežiūros paslaugos, jeigu jos nėra mokamų paslaugų sąraše ir nepriskiriamos būtinosios medicinos pagalbos paslaugoms, privalo būti apmokamos tik tuomet, kai: 1. pacientas yra neapdraustas PSD; 2. pacientas neturi pirminės sveikatos priežiūros gydytojo ar gydytojo specialisto siuntimo; 3. paciento pageidavimu teikiamos papildomos paslaugos; 4. paslaugos teikiamos Lietuvos nacionalinei sveikatos sistemai nepriklausančių įstaigų gydytojų siuntimu; 5. pacientas - užsienio pilietis (išimtis – tarptautinėmis sutartimis sulygti atvejai); 6. asmens sveikatos priežiūros įstaiga (toliau – ASPĮ) yra sunaudojusi lėšas, numatytas sutartyje su TLK, o apdraustasis, norėdamas gauti paslaugą skubos tvarka, sutinka pats už ją sumokėti. Sveikatos priežiūros vadovas privalo užtikrinti, kad pacientai būtų tinkamai informuoti ne tik apie mokamų paslaugų kainas ir jų teikimo tvarką, bet ir galimybę gauti iš PSD fondo biudžeto apmokamas paslaugas. Bet kuriuo atveju, pasirinkimas gauti mokamą paslaugą turi būti patvirtinamas paciento parašu paciento medicinos dokumentuose. Ginčų dėl PSD vykdymo nagrinėjimas Ginčus dėl PSD vykdymo tarp draudžiamųjų ir TLK nagrinėja TLK taikinimo komisija, tarp draudžiamųjų ir sveikatos priežiūros įstaigų - TLK. Nukentėjusios šalies prašymas nagrinėjamas ir sprendimas priimamas per 30 dienų nuo prašymo gavimo dienos, jeigu reikia papildomos informacijos ir tyrimo – 45 dienų bėgyje. Priimti sprendimai, tiek vienos, tiek kitos šalies iniciatyva, įstatymų nustatyta tvarka gali būti apskundžiami teismui. Privalomojo sveikatos draudimo galiojimas Kai asmuo tampa valstybės lėšomis draudžiamu asmeniu, įgyja darbuotojo, valstybės tarnautojo ar politiko statusą, ir už jį pradedamos mokėti PSD) įmokos – PSD įsigalioja sekančią dieną nuo pirmos įmokos už tokį asmenį sumokėjimo. Tuo tarpu savarankiškai pradėjusiems mokėti įmokas asmenims PSD įsigaliojimo tenka laukti tris kartus ilgiau. O tai reiškia, kad asmenų, kurie gauna autorinius atlyginimus, sporto veiklos, atlikėjų pajamas, vykdo individualią veiklą, ūkinių bendrijų narių, individualių įmonių savininkų, asmenų, besidraudžiančių savarankiškai, asmenų, gaunančių kitas GPM apmokestinamąsias pajamas bei ūkininkų PSD įsigalioja tik kitą mėnesį po tos dienos, kai 3 mėnesius iš eilės už juos buvo mokamos arba jie patys mokėjo PSD įmokas, arba nuo tos dienos, kai šie asmenys sumoka 3 minimaliųjų mėnesinių algų (toliau – MMA) dydžio įmoką. Derėtų žinoti, kad 3 MMA dydžio įmokos sumokėjimas neatleidžia nuo prievolės mokėti nustatyto dydžio įmokas. Nustojus mokėti PSD įmokas, iš PSD fondo biudžeto finansuojamas sveikatos priežiūros paslaugas, kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones, asmenys, už kuriuos buvo mokamos įmokos, ar kurie patys jas mokėjo, papildomai gauna dar vieną mėnesį. Ši garantija neatleidžia nuo prievolės mokėti už šį mėnesį PSD įmokos. Kadangi studentų ir moksleivių apdraustumo galiojimo terminas - vieni mokslo metai, t. y. nuo einamųjų mokslo metų rugsėjo 1 d. iki kitų mokslo metų spalio 1 d., mokyklas baigę moksleiviai ir bakalauro ar magistro diplomus įgiję studentai išlieka apdrausti PSD ne tik vasarą, bet iki tų metų spalio 1 d. VLK yra sudariusi duomenų teikimo sutartis su visomis Lietuvos aukštosiomis mokyklomis ir gauna duomenis apie jų dieniniuose skyriuose studijuojančiuosius. Kad ir kaip bebūtų gaila, bendrojo lavinimo, profesinės ir aukštesniosios mokyklos tokių duomenų neteikia. Iš to seka, kad moksleiviui, kuriam sukako 18 metų, sveikatos priežiūros įstaigose, sudariusiose sutartį su ligonių kasa, bus teikiamos nemokamos gydymo paslaugos tik tada, kai jis, atvykęs į TLK arba jos atstovą savivaldybėje pateikia asmens tapatybės patvirtinantį dokumentą, t.y. kortelę arba pasą, bei galiojantį moksleivio pažymėjimą (jo neturint - pažymą iš mokyklos). Toliau nesimokantys ir nedirbantys moksleiviai ar studijas baigusieji, valstybės lėšoms gali būti draudžiami tik jei įsiregistruoja darbo biržoje. Studentai, kurie yra išvykę studijuoti ne į Europos Sąjungos (toliau - ES), Europos ekonominės erdvės (toliau – EEE) valstybes nares (Islandiją, Norvegiją, Lichtenšteiną) ar Šveicariją, kaip ir ES šalyse besimokantys vyresni nei 18 metų moksleiviai, valstybės lėšomis nedraudžiami. PSD įmokos PSD įmokos, anksčiau buvusios sudėtine gyventojų pajamų mokesčio dalimi, nuo 2009 m. sausio 1 d. tapo savarankiškomis įmokomis, siejamos su konkrečiu gyventoju. Tai reiškia, kad neapdrausti jokioje draudžiamųjų asmenų kategorijoje ir neesantys apdraustųjų valstybės lėšomis sąraše, PSD įmokas gyventojai privalo mokėti savarankiškai. Pagal naująją tvarką, gyventojo metinė PSD įmokų prievolė privalo siekti ne mažiau kaip 864 Lt (kas mėnesį – po 72 Lt, t.y. 9 procentų nuo MMA). Už 2010 metus PSD įmokos mokamos įmokos kodu 1901. Esant poreikiui, jas galima susimokėti į priekį, tačiau ne daugiau kaip už einamuosius metus. Prievolė mokėti PSD įmokas ir teisė būti apdraustam siejama su faktine nuolatine gyvenamąja vieta Lietuvoje. Kadangi PSD įmokų mokėjimas yra siejamas su nuolatine gyvenamąja vieta, asmenys, kurie iš LR yra išvykę galutinai ir savo pilietines teises, pareigas bei socialinius interesus susieję su kita užsienio valstybe, tam, kad būtų atleisti nuo PSD įmokų mokėjimo, privalo deklaruoti savo gyvenamosios vietos pakeitimus. Gyvenamosios vietos deklaravimo veiksmus tiesiogiai ar elektroniniu būdu galima atlikti seniūnijoje, jeigu seniūnijos nėra, kitame savivaldybės padalinyje, o jau išvykus – konsulinėje įstaigoje. Toks gyvenamosios vietos pakeitimo deklaravimas galioja tik į ateitį. Ir nors išvykimo iš LR deklaravimas yra vienas iš esminių kriterijų, leidžiančių nustatyti, kad asmuo nebėra nuolat gyvenantis LR, vis gi, mokesčių tikslais, t.y. tam, kad asmeniui, faktiškai gyvenusiam užsienyje, nereikėtų mokėti PSD įmokų Lietuvoje, gyventojams, pateikiant mokesčių deklaracijos atitinkamą formą, yra sudaryta galimybė deklaruoti savo išvykimą ne tik į ateitį, bet ir „atgaline data“ (tačiau ne vėliau, kaip už 2005 metus). Tiems gyventojams, kurie nėra deklaravę išvykimo nei vienu iš aukščiau nurodytų būdų, tačiau yra ar buvo išvykę, PSD įmokų mokėjimo galima išvengti tik tuomet, jeigu jie atitinkamu LR nebuvimo laikotarpiu buvo apdrausti socialiniu (įskaitant sveikatos) draudimu ES, EEE valstybėse narėse ar Šveicarijoje, ir turi ar gali turėti tai patvirtinantį atitinkamos formos dokumentą. PSD įmokos, būdamos draudžiamųjų ir (arba) jų draudėjų mokamomis Įstatymo nustatyto dydžio įmokomis, užskaitomos už tą mėnesį, kurį yra gaunamos pajamos, ir mokamos nuo visų gaunamų pajamų, nepriklausomai, ar yra vienas, ar keli pajamų šaltiniai. Tais mėnesiais, kai nėra gaunamos jokios pajamos, asmuo privalo draustis savarankiškai ir sumokėti minimalią sveikatos draudimo įmoką (72 Lt/mėn.), išskyrus atvejus, kai jis draudžiamas valstybės lėšomis. Norėčiau atkreipti dėmesį, kad asmenys, kurie pagal Įstatymą yra draudžiami valstybės lėšomis, draudžiami jomis tik tuo atveju, jei neturi jokių apmokestinamų pajamų. Tai reiškia, kad jeigu asmuo iš savo veiklos gauna pajamų, tokios aplinkybės kaip pensinis amžius, neįgalumas, ar kitos lengvatinę padėtį lemiančios savybės, PSD įmokų mokėjimui įtakos neturi. Asmenys, gaunantys nepastovias pajamas ir kartu esantys valstybės draudžiamų asmenų sąraše, turi mokėti įmokas nuo gaunamų pajamų, tačiau neturi prievolės mokėti savarankiškai už mėnesius, kada jie pajamų negauna. Išvykstantiems iš Lietuvos Prieš išvykstant iš LR, PSD draustiesiems su savimi būtina pasiimti per 14 kalendorinių dienų nuo prašymo pateikimo išduodamą Europos sveikatos draudimo kortelę. Kortelės neturint, už būtinąją medicinos pagalbą tenka mokėtis pačiam (šių išlaidų kompensavimas galimas tik sugrįžus į Lietuvą). Norėčiau atkreipti dėmesį, kad kai kurios ES valstybinės sveikatos sistemos atlygina visas asmens sveikatos priežiūros išlaidas, kitos – tik dalį. Tokiu atveju likusias išlaidas tenka padengti pačiam ar, jeigu asmuo yra draudęsis papildomai, papildomo draudimo bendrovei. Bet kuriuo atveju, būtinosios pagalbos paslaugų mastą nustato gydantysis gydytojas. Tačiau tai, kad teisė į nemokamą būtinąją medicinos pagalbą privačių gydymo įstaigų, papildomų sveikatos priežiūros paslaugų bei transportavimo išlaidų – neapima, derėtų žinoti kiekvienam keliaujančiajam. Už šias paslaugas apdraustieji PSD privalo susimokėti patys. Tuo tarpu asmenys, pasinaudoję kortele po to, kai prarado apdraustojo PSD statusą, išlaidas, kurias TLK patyrė apmokėdama jiems suteiktas paslaugas, anksčiau ar vėliau - grąžinti turės. Atsakomybė už PSD įmokų nemokėjimą Pažeidus įmokų apskaičiavimo ir mokėjimo tvarką, draudėjams skiriamos baudos ir skaičiuojami delspinigiai. Dėl asmens sunkios ekonominės ir socialinės padėties, dėl ekonominių motyvų bei kitų svarbių priežasčių, remiantis Mokesčių administravimo įstatymo nuostatomis, mokesčių mokėtojai nuo priskaičiuotų delspinigių gali būti atleisti. Kadangi draudėjų tikrinimas vykdomas pasirinktinai, jeigu draudžiamajam per kalendorinį mėnesį suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kaina neviršija 100 bazinių socialinių išmokų (13000 Lt), tikrinti ar toks asmuo yra susimokėjęs PSD įmokas, Valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – VMI) ir (arba) Valstybinio socialinio draudimo fondo (toliau – VSD) administravimo įstaigos neprivalo. PSD įmokas administruoja, įmokų mokėtojus konsultuoja VMI teritoriniai skyriai arba VSD fondo administravimo įstaigos, taip pat TLK. Konkretus PSD įmokų administratorius priklauso nuo to, kuriai draudžiamų asmenų grupei gyventojas priklauso (pvz. dirbančiųjų, individualių įmonių savininkų ir ūkinių bendrijų tikrųjų narių, asmenų, kurie vykdo individualią veiklą, žemės valdytojų, kurių žemės ūkio valdos ar ūkio ekonominis dydis didesnis negu 14 EDV, PSD įmokas administruoja VSD įstaigos; tuo tarpu asmenų, kurie verčiasi individualia veikla įsigijus verslo liudijimą, žemės valdytojų, kurių žemės valdos ar ūkio dydis ne didesnis kaip 14 EDV, PSD įmokas administruoja VMI; kita vertus asmenų, kurie gauna pajamas pagal autorines sutartis, iš sportininko, atlikėjo veiklos, PSD įmokas gali administruoti tiek VMI, tiek VSD – kai kūrybine veikla užsiimantiems gyventojams autorinis atlyginimas nėra išmokamas kiekvieną mėnesį, jų mokamas PSD administruoja VMI, priešingu atveju – VSD). Norminė medžiaga Lietuvos Respublikos teisės aktai: 1. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas // Valstybės žinios. 2000. Nr. 74–2262. 2. Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymas // Valstybės žinios. 1996. Nr. 55-1287. 3. Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymas // Valstybės žinios. 1991. Nr. 17-447; 2004. Nr. 171-6295. 4. Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymas // Valstybės žinios. 1994. Nr. 63-1231. 5. Respublikos mokesčių administravimo įstatymas // Valstybės žinios. 2004. Nr. 63-2243. 6. Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymas // Valstybės žinios. 1998. Nr. 66-1910. 7. Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymas // Valstybės žinios. 2002. Nr. 73-3085. 8. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. liepos 30 d. įsakymas Nr. 357 „Dėl Mokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašo, kainų nustatymo ir jų indeksavimo tvarkos bei šių paslaugų teikimo ir apmokėjimo tvarkos“ // Valstybės žinios. 1999. Nr.67-2175. 9. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. liepos 9 d. įsakymas Nr. VA-135 „Dėl mokesčių deklaracijų pateikimo, jų pateikimo termino pratęsimo ir mokesčių mokėtojų laikino atleidimo nuo mokesčių deklaracijų ir (arba) kitų teisės aktuose nurodytų dokumentų pateikimo“ // Valstybės žinios. 2004. Nr. 109-4117; 2009. Nr. 39-1502. 10. VSDFV prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2010 m. sausio 8 d. įsakymas Nr. V-35„Dėl SAV pranešimo apie savarankiškai dirbančius asmenis pateikimo taisyklių patvirtinimo“// Valstybės žinios. 2010. Nr. 6-278. 11. Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2008 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. 1K-99 patvirtintas asmens įregistravimo (išregistravimo) į (iš) Lietuvos Respublikos draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registrą tvarkos aprašas. Europos Sąjungos teisės aktai: 1. 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo. 2. 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 987/2009, nustatantis reglamento (EB) Nr. 883/2004 įgyvendinimo tvarką. Internetiniai šaltiniai 1. Lietuvos Respublikos Seimas http://www.lrs.lt/ 2. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos http://www.vmi.lt/lt/ 3. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos http://www.sodra.lt/ 4. Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerija http://www.sam.lt/ 5. Valstybinė ligonių kasa prie sveikatos apsaugos ministerijos http://www.vlk.lt/vlk/lt/ Straipsnis iš Sveikatos draudimas : Leidiniai :TEISĖS GIDAS https://www.teisesgidas.lt Straipsnio URL: index.php?op=viewarticle&artid=247 |