 Belgija- Teismo sprendimų vykdymas Paskelbtas: Moderator , Įjungta: 4-8-2009 visas šiame dokumente nurodytas teisines nuostatas galima rasti tinklalapio Federale Overheidsdienst Justitie Deutsch - français - Nederlands skyriuje „geconsolideerde wetgeving“ 1. Kas yra teismo sprendimo vykdymas civilinėse ir komercinėse bylose? 2. Kokiomis sąlygomis priimamas vykdomasis dokumentas ir sprendimas? 2.1. Procedūra 2.2. Esminės sąlygos 3. Koks yra vykdymo priemonių tikslas ir pobūdis? 3.1. Kokios rūšies turtui gali būti taikomas vykdymas? 3.2. Koks yra vykdymo priemonių poveikis? 3.3. Koks yra šių priemonių galiojimo terminas? 4. Ar yra galimybė apskųsti tokią priemonę suteikiantį sprendimą? 4. 1. Kas yra teismo sprendimo vykdymas civilinėse ir komercinėse bylose? Jeigu skolininkas savanoriškai nesilaiko teisinio sprendimo, ieškovas su teismų pagalba gali priversti jo laikytis; tai žinoma kaip priverstinis vykdymas. Tam reikalingas vykdomasis dokumentas (Teismų kodekso 1386 straipsnis), nes priverstinio vykdymo metu įsibraunama į skolininko asmeninę teisinę sritį. Toks dokumentas paprastai yra teismo sprendimas arba notarinis aktas. Gerbiant skolininko privatumą, tam tikrais atvejais dokumentas negali būti įvykdytas (Teismų kodekso 1387 str.). Dokumentą vykdo antstolis. Priverstinis vykdymas paprastai taikomas pinigams atgauti, tačiau jis gali būti taikomas siekiant priversti atlikti tam tikrus veiksmus. Kitas svarbus aspektas – baudos mokėjimas (Teismų kodekso 1385a straipsnis). Tai priemonė, kuria daromas spaudimas kaltam asmeniui, siekiant paskatinti laikytis teisinio sprendimo. Tačiau tam tikrais atvejais baudos mokėjimas negali būti taikomas: kai asmeniui paskiriama bausmė sumokėti tam tikrą pinigų sumą arba laikytis darbo sutarties ir kai tai nesuderinama su žmogaus orumu. Baudos mokėjimas vykdomas remiantis tai nustatančiu dokumentu, ir dėl to jokie kiti dokumentai nėra reikalingi. Kai asmeniui paskiriama bausmė sumokėti tam tikrą pinigų sumą, tai reikalavimo vykdymas nukreipiamas į skolininko turtą ir tai vadinama areštu. Yra skirtumas tarp areštuojamo turto rūšies (kilnojamasis ar nekilnojamasis)1 ir arešto pobūdžio (prevencinis areštas ir areštas teismo sprendimo vykdymo metu). Prevencinio arešto imamasi skubiose bylose, kuriose svarbu pateikti turtą saugoti teismui: situacija įšaldoma siekiant užtikrinti bet kokius tolesnius vykdymo veiksmus. Areštuoto turto savininkas negali kontroliuoti turto, jo parduoti ar atiduoti. Kai skolininko turtas areštuojamas teismo sprendimo vykdymo metu, jis yra parduodamas, o pajamos perduodamos ieškovui. Ieškovas areštuoto turto atžvilgiu neturi jokių teisių, išskyrus teisę į pajamas, gautas pardavus turtą. Be įprasto prevencinio arešto ir kilnojamojo ar nekilnojamojo turto arešto teismo sprendimo vykdymo metu, esama ir specialių laivų arešto taisyklių (Teismų kodekso 1467–1480 ir 1545–1559 straipsniai), arešto atvejai esant suklastojimui (1481–1488 straipsniai), turto areštas siekiant atgauti skolą (Teismų kodekso 1461 straipsnis), areštas siekiant atgauti neteisėtai valdomą turtą (Teismų kodekso 1462–1466 straipsniai) ir nenuimto vaisių ir javų derliaus areštas (Teismų kodekso 1529–1538 straipsniai). Likusioje šio dokumento dalyje bus apžvelgiamas įprastas areštas. 2. Kokiomis sąlygomis priimamas vykdomasis dokumentas ir sprendimas? 2.1. Procedūra 2.1.1. Prevencinis areštas Prevenciniam areštui reikalaujama gauti areštų teisėjo leidimą (Teismų kodekso 1413 straipsnis). Prašymas išduoti leidimą turi būti pateikiamas ex parte (Teismų kodekso 1417 straipsnis). Tas pats prašymas negali būti naudojamas kilnojamojo ir nekilnojamojo turto areštui. Nekilnojamojo turto areštui kiekvieną kartą būtinas atskiras prašymas. Areštų teisėjas sprendimą priima ne vėliau kaip per aštuonias dienas nuo prašymo pateikimo (Teismų kodekso 1418 straipsnis). Teisėjas gali nuspręsti atsisakyti išduoti leidimą arba išduoti ieškovui jį visiškai ar iš dalies patenkinęs. Areštų teisėjo sprendimas turi būti įteikiamas skolininkui. Sprendimas perduodamas antstoliui, kuris tuomet imasi reikalingų įteikimo veiksmų. Yra viena svarbi šios taisyklės išimtis, kada areštų teisėjo leidimo nereikalaujama: kiekvienas teismo sprendimas yra leidimas skirti prevencinį areštą atsižvelgiant į jame nurodytas bausmes (Teismų kodekso 1414 straipsnis). Tai taip pat turi būti ypatingos skubos klausimas. Sprendimas paprasčiausiai turi būti perduodamas antstoliui, kuris imsis reikalingų veiksmų turto areštui atlikti. Prevencinis areštas gali būti pakeistas vykdomuoju areštu (Teismų kodekso 1489–1493 straipsniai). 2.1.2. Areštas teismo sprendimo vykdymo metu A. Bendrosios nuostatos Ši arešto rūšis gali būti vykdoma remiantis vykdomuoju dokumentu (Teismų kodekso 1494 straipsnis). Sprendimai2 ir aktai3 gali būti vykdomi tik jeigu prie pateikiamo patvirtinto nuorašo4 arba originalo5 pridedama įstatyminė formuluotė, kurią nustato karališkasis dekretas6 . Teismo sprendimas atsakovui pateikiamas iš anksto (Teismų kodekso 1495 straipsnis). Jeigu vykdomasis dokumentas yra sprendimas, išankstinis įteikimas yra privalomas bet kokiu atveju, kad skolininkas būtų informuotas. Tačiau jeigu vykdomasis dokumentas yra aktas, pranešti nebūtina, nes skolininkas apie tokį dokumentą jau žino. Peržiūros ar apeliacijos terminai prasideda įteikus sprendimą. Apeliacijos terminai gali sustabdyti areštą teismo sprendimo vykdymo metu (bet ne prevencinį areštą) tais atvejais, kai šaliai paskiriama bausmė sumokėti tam tikrą pinigų sumą. Laikinas vykdymas (sprendimas, kuris yra laikinai vykdytinas) yra įprastos peržiūros ar apeliacijos procedūrų sustabdymo poveikio išimtis. Antrasis etapas ieškovui bandant priversti parduoti atsakovo turtą yra mokėjimo pavedimas (Teismų kodekso 1499 straipsnis). Tai pirmasis vykdymo veiksmas ir paskutinis įspėjimas skolininkui, kuris šiame etape vis dar gali išvengti savo turto arešto. Priėmus mokėjimo pavedimą, nustatomi laukimo terminai: viena diena kilnojamojo turto areštui (Teismų kodekso 1499 straipsnis) ir 15 dienų nekilnojamojo turto areštui. Pavedimas privalo būti įteiktas skolininkui, ir tai yra pranešimas apie įsipareigojimų nevykdymą ir reikalavimą sumokėti. Priverstinis vykdymas gali būti taikomas, jei norima atgauti tik tokią sumą, kokia nurodyta mokėjimo pavedime. Pasibaigus laukimo terminams, turtas gali būti areštuojamas. Tai atliekama remiantis antstolio įsakymu. Vykdymas atliekamas tarpininkaujant kompetentingam pareigūnui. Šis pareigūnas laikomas ieškovo atstovu; jo funkcijos nustatytos įstatymuose ir jo veiklą prižiūri teismas7 . Jis pagal sutartį atsakingas ieškovui ir turi nesutartinę atsakomybę trečiosioms šalims (pagal įstatymą ir remiantis įsipareigojimo rūpestingai elgtis kito asmens ar jo turto atžvilgiu pagrindais). Per 24 valandas nuo veiksmų atlikimo antstolis išsiunčia pranešimą pirmosios instancijos teismo, kuriam atliktas areštas teismingas, sekretoriui (Teismų kodekso 1390 straipsnis). Pranešimas yra privalomas areštuojant tiek kilnojamąjį, tiek ir nekilnojamąjį turtą. Neįmanoma atlikti arešto teismo sprendimo vykdymo ar pajamų dalijimo procedūrų metu, iš pradžių neatsižvelgus į pranešimus apie areštą (Teismų kodekso 1391 straipsnis). Ši taisyklė buvo nustatyta siekiant užkirsti kelią nereikalingiems areštams ir padidinti bendrą areštų svarbą. B. Areštas teismo sprendimo vykdymo metu: kilnojamasis turtas Šiuo atveju reikalingas mokėjimo pavedimas, kuriam skolininkas turi teisę prieštarauti. Areštas vykdomas remiantis antstolio įsakymu ir pirmojoje instancijoje yra kaip prevencinė priemonė: turtas nėra paimamas ir jo savininkas bei panaudojimas nepasikeičia. Yra galimybė areštuoti turtą kitoje vietoje nei skolininko namai ir trečiosios šalies patalpose. Kilnojamojo turto areštas nėra apribotas tik viena procedūra, tačiau atsižvelgiant į išlaidas, faktiškai nėra naudos areštuoti tą patį turtą antrą kartą. Kai kalbama apie už skolininko parduotą turtą gautų pajamų padalijimą, arešto nevykdę ieškovai taip pat bus įtraukti (Teismo kodekso 1627 straipsnis). Bus sudaryta oficiali arešto ataskaita. Areštuotas turtas bus parduotas ne anksčiau kaip po vieno mėnesio po oficialios arešto ataskaitos kopijos įteikimo ar pranešimo apie ją. Šiuo atidėjimu norima suteikti skolininkui paskutinę galimybę apsisaugoti nuo turto pardavimo. Apie pardavimą turi būti pranešama viešai, naudojant skelbimus ir pranešimus laikraščiuose. Pardavimas vyksta aukcione arba viešoje prekyvietėje, nebent reikalaujama tai atlikti kitoje, labiau tinkamoje vietoje. Pardavimą atlieka antstolis, kuris rašo viešą ataskaitą ir surenka pardavimo pajamas. Tuomet per 15 dienų antstolis proporcingai padalija pajamas (Teismų kodekso 1627 straipsnis). Ši procedūra paprastai atliekama draugiškai, o jeigu jos nesilaikoma, klausimas perduodamas areštų teisėjui. C. Areštas teismo sprendimo vykdymo metu: nekilnojamasis turtas (Teismų kodekso 1560 straipsnis) Vykdymas prasideda įteikus mokėjimo pavedimą. Areštas atliekamas ne anksčiau kaip po 15 dienų ir ne vėliau kaip po šešių mėnesių, kuriems praėjus pavedimas netenka teisinės galios. Įsakymas dėl arešto turi būti per 15 dienų įrašomas hipotekos registre8 ir įteikiamas per šešis mėnesius. Įsakymo užregistravimas lemia tai, kad turtas tampa neprieinamas ir tai galioja ne ilgiau kaip šešis mėnesius. Įsakymo neužregistravus, areštas tampa negaliojantis. Nekilnojamojo turto arešto atvejais, skirtingai nei kilnojamojo turto arešto atvejais, taikomas tik vieno arešto principas (areštuotas turtas negali būti areštuojamas antrą kartą). Paskutinis žingsnis – tai prašymo paskirti notarą, kuris tvarkys turto pardavimą ir sukvies kreditorius, pateikimas areštų teisėjui. Skolininkas gali pateikti pareiškimą dėl prieštaravimo paskirto notaro ir areštų teisėjo veiksmams. Kitas turto pardavimo taisykles aiškiai nustato įstatymas (žr. Teismų kodekso 1582 ir tolesnius straipsnius). Pardavimas paprastai būna viešas, tačiau teisėjo iniciatyva arba arešto prašiusio ieškovo reikalavimu gali būti rengiamas uždaras pardavimas. Pardavimo pajamos tuomet dalijamos tarp įvairių kreditorių pagal sutartą prioritetinę tvarką (sukvietimo eiliškumas) (žr. Teismų kodekso 1639–1654 straipsnius). Ginčai dėl kreditorių sukvietimo eiliškumo perduodami spręsti areštų teisėjui. 2.1.3. Pinigų sumų ir turto, kurie iš kitų asmenų priklauso skolininkui, areštavimas Tai yra reikalavimų, kuriuos skolininkas turi trečiosioms šalims, areštavimas (pvz., uždarbio, kuris priklauso skolininkui iš darbdavio, areštavimas). Taigi ši trečioji šalis ieškovo, kuris prašė arešto, atžvilgiu yra antrinis skolininkas. Pinigų sumų ir turto, kurie iš kitų asmenų priklauso skolininkui, areštavimas (belg. beslag onder derden) nėra tas pats, kas skolininkui priklausančio turto areštavimas, – tai yra turto, esančio trečiosios šalies žinioje, areštavimas (belg. beslag bij derden). Kreditoriaus reikalavimas skolininkui, kuriam taikomas areštas, yra arešto pagrindas. Areštuotas reikalavimas yra toks, kurį areštuotojas turi trečiosios šalies/antrinio skolininko atžvilgiu. Išsamias pinigų sumų ir turto, kurie iš kitų asmenų priklauso skolininkui, areštavimo taisykles galima rasti Teismų kodekso 1445–1640 straipsniuose (prevencinis areštas) ir 1539–1544 straipsniuose – dėl arešto teismo sprendimo vykdymo metu. 2.1.4. Išlaidos Reikia atkreipti dėmesį į tai, kad arešto bylose, be teisinių išlaidų, yra ir išlaidos antstoliui. Antstolio pareigūno paslaugų išlaidas nustato 1976 m. lapkričio 30 d. karališkasis dekretas, kuriame nurodomas atlygis antstoliams už jų atliekamus veiksmus civilinėse bei komercinėse bylose ir tam tikrų priemokų dydžiai (žr. Federale Overheidsdienst Justitie Deutsch - français - Nederlands). 2.2. Esminės sąlygos A. Prevencinis areštas Kiekvienas ieškovas, kurio ieškinys turi tam tikrus ypatumus, gali naudotis prevenciniu areštu, nepaisant areštuotino turto vertės ir ieškinio dydžio (žr. Teismų kodekso 1413 straipsnį). Pirmoji šios rūšies arešto prielaida yra skubumas: skolininko mokumui turi grėsti pavojus, taip pat turi būti manoma, kad vėliau parduoti turtą bus rizikinga. Sprendimą, ar šios sąlygos tenkinamos, priima teismas, remdamasis objektyviais kriterijais. Turi būti skubumas ne tik tuo metu, kai atliekamas areštas, bet ir tuo metu, kai vertinamas poreikis tęsti areštą. Esama keleto šios sąlygos išimčių: areštas suklastojimo atvejais, skolų dėl valiutinių vekselių areštas ir užsienio teismo sprendimo vykdymas. Antroji prevencinio arešto sąlyga yra ta, kad ieškovas privalo turėti reikalavimą. Jeigu reikalavimas yra privalomas, jis turi atitikti tam tikras sąlygas (Teismų kodekso 1415 straipsnis): jis turi būti galutinis (ne sąlyginis), apmokėtinas (taikomas ir garantijoms dėl būsimų reikalavimų) ir pastovus (suma nustatyta arba ją galima nustatyti). Kita vertus, reikalavimo pobūdis ir suma nėra svarbūs. Areštų teisėjas nusprendžia, ar šios sąlygos yra tenkinamos, tačiau teismas, vėliau nagrinėdamas bylą, nebus saistomas šio sprendimo. Trečia, ieškovas, siekdamas pasinaudoti prevenciniu areštu, turi būti kompetentingas tai daryti. Tai yra kontrolės veiksmas (ne naudojimo), kurį prireikus atlieka teisinis atstovas. Reikalaujama areštų teisėjo leidimo, nebent ieškovas jau yra gavęs teismo sprendimą (žr. pirmiau). Tačiau to nereikalaujama pinigų sumų ir turto, kurie iš kitų asmenų priklauso skolininkui, areštui ar turto areštui siekiant atgauti skolą, ar ieškovams, kurie jau yra gavę teismo sprendimą (Teismų kodekso 1414 straipsnis: bet koks teismo sprendimas yra vykdomojo dokumento pagrindas). Notariniai aktai taip pat yra vykdomojo dokumento pagrindas. B. Areštas teismo sprendimo vykdymo metu Čia taip pat reikalaujama vykdomojo dokumento (Teismų kodekso 1494 straipsnis). Tai gali būti teismo sprendimas, autentiškas dokumentas, mokestinių institucijų vykdymo įsakas, užsienio teismo sprendimas, kurį raštiškai pripažino užsienio šalies konsulas, ir t. t. Ieškinys turi būti išdėstomas tam tikrus kriterijus atitinkančiame dokumente. Kalbant apie prevencinį areštą, ieškinys turi būti neabejotinas, pastovus ir apmokėtinas. Teismų kodekso 1494 straipsnio antrojoje pastraipoje teigiama, kad arešto atlikimas siekiant atgauti pajamų atlyginimą dėl dalinių įmokų apima ir būsimas įmokas, nes jos taip pat priklauso mokėjimams. Dokumentas taip pat turi būti galiojantis. Areštų teisėjas nelaikys dokumento galiojančiu, jeigu arešto reikalaujantis kreditorius nebėra ieškovas arba jeigu visas ieškinys arba jo dalis nebegalioja (nes suėjo senatis, ieškinys buvo apmokėtas ar kitaip išspręstas). 3. Koks yra vykdymo priemonių tikslas ir pobūdis? 3.1. Kokios rūšies turtui gali būti taikomas vykdymas? A. Bendrosios nuostatos Areštuoti galima tik skolininkui priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą. Trečiajai šaliai priklausantis turtas negali būti areštuojamas, nors nėra svarbu, kas turėjo skolininko turtą arešto metu. Todėl galima areštuoti trečiojo asmens žinioje esantį turtą, jeigu tai sankcionavo teismas (Teismų kodekso 1503 straipsnis). Ieškovas skolą paprastai atgauna tik iš dabartinio skolininko turto. Tik jeigu skolininkas nesąžiningai teigia esąs nemokus, galima areštuoti ankstesnį jo turtą. Būsimo turto areštas paprastai nėra galimas, išskyrus būsimus reikalavimus. Prevencinio arešto atveju areštuoto kilnojamojo turto pajamos lieka arešto prašiusio asmens žinioje. Kai areštas atliekamas teismo sprendimo vykdymo metu, pajamos taip pat areštuojamos ir jos priklauso arešto prašiusiam kreditoriui. Yra galimybė areštuoti nedalijamą turtą, tačiau priverstinis tokio turto pardavimas sustabdomas tol, kol turtas nepadalijamas (žr., pvz., Teismų kodekso 1561 straipsnį). Specialios taisyklės taikomos sutuoktiniams. B. Turtas, kurį galima areštuoti Turi būti galima areštuoti turtą. Tam tikras turtas negali būti areštuotas. Areštas netaikomas dėl įstatymų nuostatų arba dėl turto pobūdžio, arba dėl fakto, kad turtas tvirtai susijęs su skolininko asmeniu. Pavyzdžiui, negalima netaikyti turtui arešto dėl jo paskirties. Toliau nurodomų rūšių turtas negali būti areštuojamas: 1. Teismų kodekso 1408 straipsnyje nurodytas turtas. Šis apribojimas nustatytas siekiant užtikrinti tinkamas skolininko ir jo šeimos gyvenimo sąlygas. 2. Turtas, kuris neturi prekinės vertės ir dėl to yra nenaudingas ieškovui. 3. Turtas, kuris yra nenusavinamas dėl jo glaudaus ryšio su skolininko asmeniu. 4. Turtas, kurio negalima areštuoti pagal specialius teisės aktus (pvz., nepilnamečių pajamos ir uždarbis, nepaskelbtos knygos ir muzika, kalinių pajamos, uždirbtos dirbant kalėjime). 5. Atlyginimus (uždarbio areštas) ir panašius reikalavimus paprastai galima areštuoti, tačiau iki tam tikros ribos (žr. Teismų kodekso 1409, 1409a straipsnius ir 1410 straipsnio 1 dalį). Tai apima, pavyzdžiui, teismo priteistą alimentų mokėjimą nekaltam sutuoktiniui. Tam tikri mokėjimai, tokie kaip minimalios pragyvenimo pajamos, negali būti areštuojami (žr. Teismų kodekso 1410 straipsnio 2 dalį). Tačiau galimybės areštuoti apribojimai netaikomi ieškovams, kurie siekia atgauti išlaikymo skolą ir kurių reikalavimai turi pirmenybę (žr. Teismų kodekso 1412 straipsnį). Praeityje vyriausybė turėjo imunitetą vykdymo veiksmų atžvilgiu, dėl to vyriausybės turto nebuvo galima areštuoti. Teismų kodekso 1412a straipsniu dabar tai yra šiek tiek pakeista. Galioja specialios taisyklės, reguliuojančios laivų ir lėktuvų areštą (prevencinio arešto atveju žr. Teismų kodekso 1467–1480 straipsnius, o arešto teismo sprendimo vykdymo metu atveju žr. Teismų kodekso 1545–1559 straipsnius). NB: Neseniai Belgijoje buvo priimti teisės aktai dėl bankų sąskaitų: De wet betreffende de onvatbaarheid voor beslag en de onoverdraagbaarheid van de bedragen waarvan sprake is in de artikelen 1409, 1409 bis en 1410 van het Gerechtelijk Wetboek wanneer die bedragen op een zichtrekening gecrediteerd zijn Įstatyme dėl arešto negalimumo ir mokėjimų neperleidžiamumo remiamasi Teismų kodekso 1409, 1409a ir 1410 straipsniais, kai šie mokėjimai įrašomi į einamąją sąskaitą (paskelbtas 2004 m. liepos 2 d. Vyriausybės žiniose (Belgisch Staatsblad). Įstatymas dar neįsigaliojo, nes jam įgyvendinti reikia priimti karališkąjį dekretą (žr. įstatymo 5 straipsnį). Teisės aktai praplečia apribojimus ir išimtis, nustatytas atitinkamuose Teismų kodekso straipsniuose, ir apima sumas, įmokėtas į einamąsias sąskaitas. C. Kantonnement (dalinis susitarimas) Kai daiktas yra areštuojamas, areštas paprastai taikomas visam daiktui, net jeigu jo vertė viršija reikalavimo sumą. Tai akivaizdžiai nepalanku skolininkui, nes skolininkas negali naudotis daiktu. Siekiant sumažinti tokį poveikį, Belgijos įstatymų leidėjas numato dalinio susitarimo (belg. kantonnement) galimybę: skolininkas pateikia tam tikrą užstatą, ir jam suteikiama galimybė naudotis savo turtu (žr. Teismų kodekso 1403–1407 straipsniai). Tiek prevencinio arešto atveju, tiek arešto teismo sprendimo vykdymo metu atveju gali būti atliekamas dalinis apmokėjimas atsižvelgiant arba į reikalavimą, kuris buvo arešto priežastis, arba į patį arešto objektą. Pirmuoju atveju dalinis apmokėjimas pakeičia areštuotą nuosavybę, kuri tuomet grįžta skolininkui. Antruoju atveju, areštuotas daiktas paprasčiausiai perkeliamas. 3.2. Koks yra vykdymo priemonių poveikis? A. Areštas Nuo to laiko, kai daiktai yra areštuoti, skolininkas praranda teisę jais disponuoti. Tačiau areštas nesuteikia jo prašiusiam kreditoriui pirmumo teisės kitų kreditorių atžvilgiu. Teisės atėmimas reiškia, kad skolininkui neleidžiama parduoti, perleisti ar įkeisti areštuoto turto. Tačiau daiktai lieka skolininko žinioje. Paprastai tariant, pati situacija nepasikeičia, bet teisinė situacija yra skirtinga. Bauda už šio teisių atėmimo pažeidimą yra ta, kad veiksmai, kurių ėmėsi areštuotojas, neįpareigoja arešto prašiusio kreditoriaus. Tačiau šis teisių atėmimas yra santykinis tuo požiūriu, kad jis taikomas tik arešto prašiusio kreditoriaus naudai. Kiti ieškovai vis dar turi pateikti pakeitimus skolininko turto atžvilgiu. Tačiau jiems nėra sunkumų prisidėti prie jau suteikto arešto. Teisių atėmimas yra pirmasis žingsnis turto pardavimo procese. Turtą kontroliuoja teismas. Areštas teismo sprendimo vykdymo metu taip pat turi prevencinę funkciją pirmojoje instancijoje. B. Pinigų sumų ir turto, kurie iš kitų asmenų priklauso skolininkui, areštavimas Ši arešto forma panaikina bet kokią kontrolę visam areštuotam reikalavimui, nepaisant ieškinio, kuris buvo arešto pagrindas, vertės. Asmuo, kurio turtas aprašytas skoloms padengti, gali atlikti dalinį apmokėjimą (belg. kantonneren). Veiksmai, kurie kenkia ieškiniui, nėra vykdomi arešto prašiusio kreditoriaus atžvilgiu. Kai pinigų sumų ir turto, kurie iš kitų asmenų priklauso skolininkui, areštas yra atliktas, tolesni susitarimai tarp areštuotojo ir asmens, kurio turtas aprašytas skoloms padengti, negali būti sudaromi. 3.3. Koks yra šių priemonių galiojimo terminas? A. Prevencinis areštas Prevencinis areštas galioja trejus metus. Kilnojamojo turto arešto ir pinigų sumų bei turto, kurie iš kitų asmenų priklauso skolininkui, arešto atvejais trejų metų terminas prasideda nuo teismo nutarties arba įsakymo išdavimo dienos (Teismų kodekso 1425 ir 1458 straipsniai). Nekilnojamojo turto arešto atveju trejų metų terminas prasideda nuo jo įregistravimo hipotekos registre (Teismų kodekso 1436 straipsnis). Šis terminas gali būti pratęstas, jeigu tam yra pagrįstų priežasčių (Teismų kodekso 1426, 1459 ir 1437 straipsniai). B. Areštas teismo sprendimo vykdymo metu Arešto teismo sprendimo vykdymo metu atveju tik prieš areštą išduota teismo nutartis galioja maksimalų laiką. Šios rūšies areštui taikomas dešimties metų terminas kilnojamajam turtui (tai yra įprastas laikotarpis, nes netaikomos specialiosios nuostatos) ir šešių mėnesių terminas – nekilnojamajam turtui (Teismų kodekso 1567 straipsnis). Laivų areštui taikomas vienų metų terminas (Teismų kodekso 1549 straipsnis). 4. Ar yra galimybė apskųsti tokią priemonę suteikiantį sprendimą? A. Prevencinis areštas Jeigu areštų teisėjas atsisako išduoti leidimą prevenciniam areštui, pareiškėjas (t. y. ieškovas) gali Apeliaciniam teismui pateikti skundą dėl tokio sprendimo. Tai yra ex parte procedūra. Jeigu dėl skundo areštą leidžiama atlikti, skolininkas turi teisę pradėti trečiosios šalies procedūrą dėl tokio sprendimo (žr. Teismų kodekso 1419 straipsnį). Jeigu areštų teisėjas sankcionuoja prevencinį areštą, skolininkas arba kuri kita suinteresuota šalis gali pradėti trečiosios šalies procedūrą dėl tokio sprendimo. Galutinis terminas tai atlikti yra vienas mėnuo, ir procedūra pradedama sprendimą priėmusiame teisme. Tuomet teismas procesą grindžia rungimosi principu9 . Trečiosios šalies procedūra paprastai nesustabdo arešto vykdymo (žr. Teismų kodekso 1419 ir 1033 straipsnius). Kai prevencinis areštas gali būti paskiriamas be teismo leidimo, skolininkas gali jį apskųsti ir prašyti areštų teisėjo panaikinti areštą (Teismų kodekso 1420 straipsnis). Tai yra prieštaravimo areštui procedūra ir ji atliekama kaip tarpinė procedūra, o prireikus atliekama kartu su baudos mokėjimo nustatymu. Reikalavimo pagrindai gali būti lėtas bylos nagrinėjimas (1984 m. rugsėjo 14 d. Kasacinio teismo nutartis, Kasacinio teismo areštų biuletenis 1984–85, p. 87). Aplinkybėms pasikeitus, areštuotojas (sukviesdamas visas šalis atvykti pas areštų teisėją) arba arešto prašęs kreditorius (arba tarpininkas) (pasinaudodamas pareiškimu) gali kreiptis į areštų teisėją, kad šis padarytų arešto pakeitimus arba jį panaikintų. B. Areštas įgyvendinant teismo sprendimą Skolininkas gali pateikti pareiškimą, kuriuo prieštaraujama mokėjimo pavedimui, ir šitaip ginčyti jo galiojimą. Įstatymuose nenustatytas tokio pareiškimo pateikimo terminas ir pareiškimas nesustabdo arešto vykdymo. Prieštaravimo pagrindai yra procedūriniai pažeidimai ir reikalavimas pratęsti skolos grąžinimo terminą (jeigu vykdytinas yra notarinis aktas). Skolininkai gali pateikti areštų teisėjui pareiškimą, kuriuo prieštaraujama jų turto pardavimui, tačiau toks prieštaravimas taip pat nesustabdo arešto vykdymo. Arešto neprašę ieškovai gali ginčyti pardavimo kainą, bet ne patį pardavimą. Trečioji šalis, tvirtinanti, kad ji yra areštuotų daiktų savininkas, taip pat gali pateikti areštų teisėjui prieštaravimo pareiškimą (Teismų kodekso 1514 straipsnis). Šis pareiškimas sustabdo arešto vykdymą. Papildoma informacija 1 Atitinkamai kilnojamojo ir nekilnojamojo turto areštas. 2 Priimti teismo. 3 Paprastai priimti notaro. 4 Pirmasis nuorašas. Šalis, norinti, kad sprendimas būtų įvykdytas, gauna tik vieną patvirtintą nuorašą. Sumokėjus mokestį, jį išduoda registratūra. 5 Sprendimo arba akto originalas. Taikomas tik ypatingos skubos bylose. 6 1993 m. rugpjūčio 9 d. karališkasis dekretas, Belgisch Staatsblad (Valstybės žinios), (www.just.fgov.be Deutsch - français - Nederlands): ,,Aš, Albertas II, Belgijos karalius, Visiems čia esantiesiems ir tiems, kurie bus, tegul būna žinoma: Liepiu ir įsakau, kad visi antstoliai pareikalavus vykdytų šį sprendimą, nuosprendį, nutartį arba aktą; kad mūsų generalinis prokuroras ir valstybiniai kaltintojai pirmosios instancijos teismuose vykdys juos ir kad visi valstybinių institucijų vadovai ir pareigūnai įstatymo reikalavimu suteiks pagalbą; kai šis sprendimas, nuosprendis, nutartis arba aktas buvo pasirašytas ir užantspauduotas teismo arba notaro antspaudu.“ 7 Už veiksmus, susijusius su sprendimo arba akto vykdymu, antstolis yra atsakingas areštų teisėjui. Etikos klausimais jis yra atsakingas teisminio persekiojimo tarnybai ir regioniniam Antstolių rūmų padaliniui. 8 Turto buvimo vietos registras (Teismų kodekso 1565 straipsnis). Registras teikia informaciją apie nekilnojamąją nuosavybę, pvz., nuosavybės teisės, nekilnojamojo turto įkeitimas panaikinant nuosavybę. 9 T. y. byloje dalyvauja visos šalys. Straipsnis iš Belgija- Teismo sprendimų vykdymas : Leidiniai :TEISĖS GIDAS https://www.teisesgidas.lt Straipsnio URL: index.php?op=viewarticle&artid=130 |