 Belgija - Skyrybos Paskelbtas: Moderator , Įjungta: 4-8-2009 1. Kokiomis sąlygomis galima nutraukti santuoką? 2. Kokie būna santuokos nutraukimo pagrindai? 3. Kokios yra teisinės santuokos nutraukimo pasekmės asmeniniams sutuoktinių santykiams, turto padalijimui tarp sutuoktinių, nepilnamečiams sutuoktinių vaikams ir pareigai išlaikyti sutuoktinį? a) Asmeniniai santykiai. b) Turto padalijimas. c) Nepilnamečiai sutuoktinių vaikai. (Tėvų atsakomybė - Belgija) d) Pareiga mokėti išlaikymą sutuoktiniui. (Ieškiniai dėl išlaikymo - Belgija) 4. Kas yra gyvenimas skyrium (separacija)? 5. Kokie būna gyvenimo skyrium (separacijos) motyvai ? 6. Kokios yra gyvenimo skyrium (separacijos) teisinės pasekmės? 7. Kas yra santuokos pripažinimas negaliojančia? 8. Kokie būna santuokos pripažinimo negaliojančia pagrindai? 9. Kokios santuokos pripažinimo negaliojančia teisinės pasekmės? 10. Ar yra alternatyvių neteisminių būdų spręsti santuokos nutraukimo klausimus? 11. Kam turėčiau adresuoti prašymą dėl santuokos nutraukimo, gyvenimo skyrium (separacijos) ar santuokos pripažinimo negaliojančia? Kokie yra formalumai ir kokius dokumentus turėčiau pridėti prie prašymo? 12. Ar galiu gauti teisinę pagalbą teismo išlaidoms? 13. Ar galima apeliacine tvarka apskųsti sprendimą dėl santuokos nutraukimo, gyvenimo skyrium (separacijos) ar santuokos pripažinimo negaliojančia? 14. Ką turėčiau daryti, kad Belgijoje būtų pripažintas kitos Europos Sąjungos valstybės teismo sprendimas dėl santuokos nutraukimo, gyvenimo skyrium (separacijos) ar santuokos pripažinimo negaliojančia? 15. Į kokį teismą Belgijoje reikia kreiptis norint užginčyti kitos Europos Sąjungos valstybės teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo, gyvenimo skyrium (separacijos) ar santuokos pripažinimo negaliojančia pripažinimą? Kokia procedūra tokiais atvejais galioja? 16. Kokia teisė taikytina santuokos nutraukimo procesui, jei sutuoktiniai negyvena Belgijoje arba yra skirtingų valstybių piliečiai? 1. Kokiomis sąlygomis galima nutraukti santuoką? Pagal Belgijos teisę galimos dvi santuokos nutraukimo formos: santuokos nutraukimas dėl konkrečios priežasties ir santuokos nutraukimas bendru sutikimu. Santuoka dėl konkrečios priežasties nutraukiama, jei vienas iš sutuoktinių pažeidė kurią nors santuokinę pareigą, o kitas sutuoktinis gali tinkamai tai įrodyti. Baigtinis tokių pažeidimų sąrašas pateikiamas įstatyme. Santuokos nutraukimas dėl konkrečios priežasties gali būti grindžiamas daugiau nei dvejus metus trukusiu gyvenimu skyrium (separacija), kadangi ilgas gyvenimas skyrium laikomas negrįžtamo santuokos žlugimo įrodymu. Bendru sutikimu santuoka nutraukiama abiem sutuoktiniams ryžtingai ir oficialiai pareiškus valią nutraukti jųdviejų sąjungą. Sutuoktiniai turi būti ne jaunesni nei 20 metų amžiaus (Civilinio kodekso 275 straipsnis). Santuoką nutraukti bendru sutikimu galima tik tuomet, jei nuo jos sudarymo iki prašymo pateikimo yra praėję ne mažiau nei dveji metai (Civilinio kodekso 276 straipsnis). Kadangi santuokos nutraukimas keičia asmenų padėtį, tai yra viešosios tvarkos objektas. Todėl santuoką nutraukti galima tik teismo sprendimu. 2. Kokie būna santuokos nutraukimo pagrindai? Pagal Belgijos teisės aktus santuokos nutraukimo priežastys yra neištikimybė (Civilinio kodekso 229 straipsnis), piktnaudžiavimas, smurtas ir sunkus įžeidimas (231 straipsnis), faktinis gyvenimas skyrium (232 straipsnis). Teismų praktika pateikia išplėstinį sunkaus įžeidimo sąvokos aiškinimą, tačiau jis visuomet turi būti susijęs su abipusėmis sutuoktinių pareigomis. Nesvarbu, kokiu faktu remiamasi, jis turi atitikti šias keturias sąlygas, kad būtų laikomas tinkama priežastimi nutraukti santuoką: tai turi būti sunkus iš santuokos kylančių įsipareigojimų pažeidimas, pažeidimas turi būti tyčinis ir priskirtinas jį padariusiam sutuoktiniui, pažeidimas turi žeisti kitą sutuoktinį ir jis turi būti padarytas santuokos metu arba būti su ja susijęs. Faktiniu gyvenimu skyrium grindžiamą santuokos nutraukimą įstatymų leidėjai priskyrė santuokos nutraukimo dėl konkrečios priežasties atvejams. Jam nebūtinas abiejų sutuoktinių sutikimas. Vienas sutuoktinis gali jo pareikalauti iš kito sutuoktinio be prievolės įrodyti kokią nors šio kaltę. Teismas patikrina gyvenimo skyrium trukmę ir įsitikina, kad sutuoktinių sąjunga iširusi negrįžtamai – gyvenimas skyrium tėra matoma to forma. Sąjunga laikoma negrįžtamai iširusia, jei nebegalima tikėtis iš naujo pradėti bendrą gyvenimą. Santuoką nutraukti dėl faktinio gyvenimo skyrium leidžiama, jei dėl ištuokos smarkiai nepablogės materialinė santuokoje gimusių arba sutuoktinių įvaikintų nepilnamečių vaikų padėtis. Santuokos nutraukimas dėl faktinio gyvenimo skyrium (separacijos) galimas ir tuomet, jei separacijos priežastis – vieno iš sutuoktinių psichinė būsena. 3. Kokios yra teisinės santuokos nutraukimo pasekmės asmeniniams sutuoktinių santykiams, turto padalijimui tarp sutuoktinių, nepilnamečiams sutuoktinių vaikams ir pareigai išlaikyti sutuoktinį? a) Asmeniniai santykiai. b) Turto padalijimas. c) Nepilnamečiai sutuoktinių vaikai. (Tėvų atsakomybė - Belgija) d) Pareiga mokėti išlaikymą sutuoktiniui. (Ieškiniai dėl išlaikymo - Belgija) a) Asmeniniai santykiai. Ištuoka yra nutraukiamas santuokinis ryšys. Nebelieka jokio juridinio ryšio, grindžiamo sutuoktinio statusu. Todėl sutuoktinis nebegali naudotis buvusio sutuoktinio vardu. Esant ypatingoms sąlygoms, šios taisyklės išimtis gali būti padaryta prekiniam vardui. Buvę sutuoktiniai nebėra vienas kito paveldėtojai. Jie gali vėl tuoktis. b) Turto padalijimas. Kadangi bendra nuosavybė iširo, pradedamas jos dalijimas. Nustatant turto sudėtį, pagrindu imama padėtis prašymo nutraukti santuoką dieną. Kai santuoka nutraukiama dėl kieno nors kaltės, teisę naudotis santuokos sutartyje ir santuokos metu sutartomis sąlygomis išlaiko tik ištuoką gavęs sutuoktinis. Kai santuoka nutraukiama dėl faktinio gyvenimo skyrium, ištuoką gavęs sutuoktinis laikomas santuokos nutraukimo kaltininku, todėl jis netenka teisės naudotis sutuoktinio jam suteiktomis privilegijomis. Jei gyvenimo skyrium (separacijos) priežastis – vieno iš sutuoktinių psichinė būsena, abu išlaiko teisę į sutartines sąlygas. Santuokos nutraukimo bendru sutikimu atveju šalys iš anksto susitaria dėl savo teisių. Jos gali sudaryti sandėrį ir gali padaryti aprašą (Teismų kodekso 1287 straipsnis). Išankstinis susitarimas turi būti patvirtintas notaro, jei jame yra kalbama apie nekilnojamąjį turtą. c) Nepilnamečiai sutuoktinių vaikai. Santuokai nutrūkus ištuokos būdu, tėvų valdžią vykdo ir vaikų turtu rūpinasi tėvas ir motina kartu arba tas tėvų, kuriam tokia teisė buvo patikėta tinkamai įteisintu sutuoktinių susitarimu arba teismo pirmininko sprendimu, priimtu supaprastinto proceso metu (Civilinio kodekso 302 straipsnis). Kiekvienas sutuoktinis pagal išgales turi rūpintis savo vaikų prieglobsčiu, išlaikymu, priežiūra, mokymu ir lavinimu (Civilinio kodekso 203 straipsnis). Šis rūpinimasis paprastai vyksta mokant teismo nustatytas išlaikymo išmokas. Išlaikymas mokamas iki vaikų pilnametystės arba, jei jų išsilavinimas tuo metu dar nebaigtas, iki jis baigiamas. Laikini teismo sprendimai, priimti santuokos nutraukimo proceso metu, po nuosprendžio paskelbimo galioja tol, kol kompetentingas teismas priima kitokį sprendimą. Prieš santuokos nutraukimą bendru sutikimu sudarytuose susitarimuose šalys privalo išspręsti nepilnamečių vaikų globos ir jų turto valdymo vykstant ištuokos procesui ir jam pasibaigus klausimą Teismų kodekso 1288 straipsnio 2 dalis). Jos taip pat nusprendžia, kaip kiekvienas sutuoktinis prisidės prie vaikų tinkamos priežiūros, mokymo ir lavinimosi (Teismų kodekso 1288 straipsnio 3 dalis). d) Pareiga mokėti išlaikymą sutuoktiniui. Teismas gali nuspręsti priteisti ištuoką gavusiam sutuoktiniui išlaikymą iš kito sutuoktinio turto ir pajamų, kurio dydis turi būti toks, kad užtikrintų jam gyvenimo sąlygas, atitinkančias turėtąsias (Civilinio kodekso 301 straipsnis). Periodinė išlaikymo išmoka negali būti didesnė nei trečdalis ją mokančio sutuoktinio pajamų. Tai pinigų suma, kurios dydis teisėtai indeksuojamas pagal vartojimo kainų indeksą. Teismas gali suteikti teisę gauti išlaikymo išmokas pagal mokėjimo perleidimo sistemą. Periodines išmokas bet kuriuo metu galima pakeisti kapitalu. Santuokai nutrūkus dėl faktinio gyvenimo skyrium, ištuoką gavęs sutuoktinis laikomas kaltu dėl santuokos nutraukimo ir negali gauti išlaikymo išmokų (Civilinio kodekso 306 straipsnis). Tačiau jei jam pavyksta įrodyti, kad gyvenimo skyrium (separacijos) priežastis buvo kito sutuoktinio elgesys ir nusižengimai, ieškovas gali prisiteisti išlaikymą. Tokiu atveju pagal Civilinio kodekso 307 bis straipsnį yra numatyta, kad išlaikymo išmokos gali būti didesnės nei trečdalis jas mokančio sutuoktinio pajamų (contra: Arbitražo teismo sprendimai 48/2000 ir 163/2001).Santuoką nutraukus bendru sutikimu, šalys gali susitarti, kokio dydžio galimo išlaikymo išmokas vienas iš sutuoktinių mokės kitam santuokos nutraukimo proceso metu ir jam pasibaigus, kaip jos bus indeksuojamos ir perskaičiuojamos (Teismų kodekso 1288 straipsnio 4 dalis). Tai nėra privaloma. Taigi santuokos nutraukimo bendru sutikimu pasekmės iš esmės yra tokios pat, kaip ir santuokos nutraukimo dėl konkrečios priežasties atveju, tačiau be teisių praradimo ir civilinių sankcijų, nes santuoka nutraukiama ne dėl vieno ar kito sutuoktinio kaltės. 4. Kas yra gyvenimas skyrium (separacija)? Visais atvejais, kai sutuoktiniai teikia prašymą nutraukti santuoką dėl konkrečios priežasties, jie lygiai taip pat gali pateikti prašymą dėl gyvenimo skyrium (separacijos) (Teismų kodekso 1305 straipsnis). Kai sutuoktiniai santuoką gali nutraukti bendru sutikimu, jie taip pat gali kreiptis dėl gyvenimo skyrium (separacijos). Priežastys ir sąlygos yra visiškai tokios pat. Gyvenimas skyrium (separacija) yra paprastas santuokinio ryšio atpalaidavimas, išlaikant patį jo principą. Gyvenimas skyrium (separacija) panaikina tik pareigą gyventi kartu ir vienas kitam padėti. Ištikimybės pareiga ir pareiga vienam kitą remti išlieka. Dėl tokios mišrios padėties įstatymas numato galimybę sutuoktiniui, kurio nenaudai buvo paskelbtas gyvenimas skyrium, arba, jei gyvenimas skyrium paskirtas bendru sutikimu, kiekvienam sutuoktiniui po dvejų metų prašyti teismo sprendimą dėl gyvenimo skyrium pakeisti santuokos nutraukimu (Teismų kodekso 1309 ir 1310 straipsniai). 5. Kokie būna gyvenimo skyrium (separacijos) motyvai ? Gyvenimo skyrium (separacijos) motyvai yra tokie patys, kaip ir santuokos nutraukimo atveju. 6. Kokios yra gyvenimo skyrium (separacijos) teisinės pasekmės? Gyvenimas skyrium (separacija) nenutraukia santuokos ryšių. Jo metu išlieka ištikimybės ir išlaikymo pareiga. Turtas yra padalijamas (Civilinio kodekso 311 straipsnis). Taikomos tokios pat civilinės sankcijos, kaip ir santuokos nutraukimo atveju, pavyzdžiui, prarandama teisė naudotis santuokinėmis privilegijomis. Gyvenimo skyrium patvirtinimą gavusiam sutuoktiniui gali būti ne paskirta išlaikymo išmoka, bet jo naudai pritaikyta pareiga vienam kitą remti (Civilinio kodekso 213 straipsnis). Jei gyvenimas skyrium (separacija) baigiasi santuokos nutraukimu, sutuoktinis, kurio naudai buvo nustatytas gyvenimas skyrium, gali reikalauti santuokos nutraukimo atveju numatytos išlaikymo išmokos (Civilinio kodekso 301 straipsnis). Gyvenimo skyrium (separacijos) bendru sutikimu pasekmės yra tokios pat, kaip ir santuokos nutraukimo bendru sutikimu atveju, tačiau santuokinis ryšys nenutraukiamas. Taip pat išlieka ištikimybės pareiga ir pareiga vienam kitą remti (prireikus suderinta pagal išankstinius susitarimus). 7. Kas yra santuokos pripažinimas negaliojančia? Santuoka yra tokia svarbi šeimos ir visuomenės civilinės teisės institucija, kad įstatymų leidėjai yra nustatę labai griežtas sąlygas, pagal kurias turi būti užtikrinamas santuokinio ryšio galiojimas, ir ėmęsi visų reikalingų atsargumo priemonių, kad šių sąlygų būtų laikomasi. Prevencinės civilinio pobūdžio sankcijos turi neleisti sudaryti santuokos, kai akivaizdu, kad sąlygos, kuriomis santuoka yra laikoma galiojančia, nėra užtikrintos. Santuokos pripažinimas negaliojančia yra represinė civilinė sankcija, taikoma, kai santuoka buvo sudaryta pažeidžiant įstatymų nuostatas ir nepaisant prevencinės civilinės metrikacijos pareigūno patikros. Kadangi santuokos padariniai yra patys svarbiausi tiek asmenų būklės, tiek giminystės ryšių atžvilgiu, įstatymų leidėjai, kurdami santuokos pripažinimo negaliojančia sistemą, veikė ypač apdairiai. 8. Kokie būna santuokos pripažinimo negaliojančia pagrindai? Absoliučios santuokos pripažinimo negaliojančia priežastys yra nepilnametystė, kraujomaiša, bigamija, slaptumas ir civilinės metrikacijos pareigūno nekompetentingumas. Minimalus santuokinis ir vyro, ir moters amžius yra 18 metų. To reikalaujama manant, kad sutuoktiniai turi būti pasiekę tam tikros brandos amžių. Draudžiama santuoka tarp tiesiosios giminystės linijos protėvių ir palikuonių (Civilinio kodekso 161 straipsnis). Ši taisyklė galioja ir kraujo giminaičiams, ir įvaikiams bei įtėviams (Civilinio kodekso 363 ir 370 straipsniai). Draudimas taip pat galioja netiesioginės giminystės ryšiais susijusiems asmenims. Draudžiama santuoka tarp brolių ir seserų (Civilinio kodekso 162 straipsnis). Šis draudimas galioja taip pat tų pačių tėvų įvaikintiems vaikams (Civilinio kodekso 363 straipsnis). Draudžiama tuoktis dėdei su dukterėčia ir tetai su sūnėnu (Civilinio kodekso 163 straipsnis), tačiau dėl rimtų priežasčių šis draudimas gali būti panaikintas (Civilinio kodekso 164 straipsnis). Jei šių draudimų nepaisoma, santuoka yra pripažįstama negaliojančia (Civilinio kodekso 184 straipsnis). Tuoktis yra draudžiama asmeniui, jau susaistytam santuokiniais ryšiais, todėl tokia antroji santuoka yra negaliojanti (Civilinio kodekso 188 straipsnis). Santuokos viešumas yra esminė jos galiojimo sąlyga, todėl slapta santuoka, sudaryta nedalyvaujant sutuoktiniams ar liudininkams, yra negaliojanti. Kadangi šalių sutikimą tuoktis tinkamai įregistruoti gali tik civilinės metrikacijos pareigūnas, komunos tarybos nario nedalyvavimas yra santuokos pripažinimo negaliojančia pagrindas. Pagrindu santuoką pripažinti negaliojančia yra sutuoktinių arba vieno iš sutuoktinių laisvos valios nebuvimas arba klaidinga asmens tapatybė. Tokiu atveju santuoką pripažinti negaliojančia per tam tikrą nustatytą terminą gali reikalauti tik tas sutuoktinis, kuris neišreiškė savo tikrosios valios arba kuris buvo suklaidintas. 9. Kokios santuokos pripažinimo negaliojančia teisinės pasekmės? Pripažinus santuoką negaliojančia, ji yra panaikinama ir ateities, ir praeities požiūriu. Santuoka pripažįstama negaliojančia nuo jos sudarymo momento. Visos santuokos pasekmės išnyksta. Santuoka sukurtos teisės panaikinamos atgaline data. Santuoka laikoma niekad neegzistavusia. Santuokinės sutartys neturi jokių pasekmių. Kiekvienas sutuoktinis praranda paveldėjimo teises, kurias jis būtų įgijęs savo sutuoktinio atžvilgiu. Santuokai sudaryti padaryti dovanojimai netenka galios. Išlaikymo pareiga panaikinama ateityje, tačiau teisė atgauti jau išmokėtą išlaikymą nesuteikiama. Jei sutuoktiniai yra sąžiningi, t. y. jei jie galėjo nežinoti priežasties, dėl kurios jų santuoka yra negaliojanti, teismas gali nuspręsti, kad santuoka yra pripažįstama negaliojančia ateities atžvilgiu, tačiau jos pasekmės praeičiai išlieka. Jei tik vienas iš sutuoktinių yra sąžiningas, santuoka turi pasekmių tik jam. Vaiko, gimusio santuokos metu arba per 300 dienų po jos pripažinimo negaliojančia, tėvas yra jo motinos vyras (Civilinio kodekso 315 straipsnis). Pagal Civilinio kodekso 202 straipsnį santuokos pasekmės vaikams taip pat išlieka, net jei abu sutuoktiniai buvo nesąžiningi. 10. Ar yra alternatyvių neteisminių būdų spręsti santuokos nutraukimo klausimus? Pagal 2001 m. vasario 19 d. įstatymą dėl tarpininkavimo teismo procese šeimos bylose bylos šalys turi teisę prašyti teismo paskirti tarpininką (Teismų kodekso 734 bis – 734 sexies straipsniai). Teismas taip pat gali tai padaryti savo iniciatyva, tačiau privalo gauti šalių pritarimą. Kai tarpininko pastangomis yra sudaromas išsamus susitarimas, šalys apie tai informuoja teismą, kuris šį susitarimą patvirtina. Nesutardamos arba sutardamos tik iš dalies, šalys gali prašyti teismo tęsti tarpininkavimo šeimos reikaluose procedūrą tol, kol bus pasiektas susitarimas. Tarpininkais teismas gali paskirti advokatus, notarus ir asmenis, baigusius specialius tam reikalingus kursus. Tarpininko veiklai vykdyti šalių dalyvavimas teisme nereikalingas. Teismas tik raštu yra informuojamas apie tarpininkavimo rezultatus. Tarpininkavimas sudaro galimybę be teismo įsikišimo išspręsti problemas, susijusias su iš santuokos kylančiomis prievolėmis (Civilinio kodekso 203–211 straipsniai), su sutuoktinių tarpusavio teisėmis ir pareigomis (Civilinio kodekso 212–224 straipsniai), su santuokos nutraukimo pasekmėmis (Civilinio kodekso 295–307 bis straipsniai) ir su tėvų valdžia (Civilinio kodekso 371–387 bis straipsniai). Tačiau iš tikrųjų tarpininkavimas šeimos reikaluose nėra taikomas, nes tarpininkų skyrimo šeimos reikaluose kriterijai dar nėra patvirtinti karaliaus įsaku. Nutraukti santuoką kol kas gali tik teismas. 11. Kam turėčiau adresuoti prašymą dėl santuokos nutraukimo, gyvenimo skyrium (separacijos) ar santuokos pripažinimo negaliojančia? Kokie yra formalumai ir kokius dokumentus turėčiau pridėti prie prašymo? Vienintelis teismas, kompetentingas nagrinėti prašymą nutraukti santuoką ar nustatyti gyvenimą skyrium (separaciją) dėl konkrečios priežasties arba prašymą gyvenimą skyrium (separaciją) dėl konkrečios priežasties pakeisti santuokos nutraukimu, yra paskutinės sutuoktinių gyvenamosios vietos arba atsakovo gyvenamosios vietos teismas (Civilinio kodekso 628 straipsnis). Bendro sutikimo atvejams įstatymas nenustato teismingumo pagal teritoriją, todėl sutuoktiniai gali kreiptis į savo pasirinktą apygardos teismą (Teismų kodekso 1288 bis straipsnio 2 pastraipa). Prašymas pripažinti santuoką negaliojančia įprasta tvarka yra pateikiamas atsakovo gyvenamosios vietos teismui (Teismų kodekso 624 straipsnis). Kai santuoka nutraukiama dėl konkrečios priežasties, šaukime atvykti į apygardos teismą išsamiai išdėstomi pateikti faktai ir nurodoma vaikų tapatybė (Teismų kodekso 1254 straipsnis). Pareiškėjas privalo pateikti santuokos liudijimo nuorašą, vaikų gimimo liudijimų kopijas ir abiejų sutuoktinių pilietybę įrodančius dokumentus (ibidem). Jei vienas iš sutuoktinių nėra belgas, pareiškėjas taip pat turi nurodyti šio sutuoktinio nacionalinę teisę. Kai santuoka nutraukiama bendru sutikimu, prašymas pateikiamas pareiškimo forma. Be dokumentų, reikalaujamų nutraukiant santuoką dėl konkrečios priežasties, prie jo pridedami išankstiniai šalių sudaryti susitarimai ir prireikus – jų turto aprašas. 12. Ar galiu gauti teisinę pagalbą teismo išlaidoms? Taikomos bendrosios taisyklės. Žr. skyrių „Teisinė pagalba“. 13. Ar galima apeliacine tvarka apskųsti sprendimą dėl santuokos nutraukimo, gyvenimo skyrium (separacijos) ar santuokos pripažinimo negaliojančia? Pagal bendrąsias teisės normas bet kurį sprendimą šiose bylose galima apskųsti apeliacine tvarka. 14. Ką turėčiau daryti, kad Belgijoje būtų pripažintas kitos Europos Sąjungos valstybės teismo sprendimas dėl santuokos nutraukimo, gyvenimo skyrium (separacijos) ar santuokos pripažinimo negaliojančia? Užsienio valstybės teismo teisėtai priimtas sprendimas, susijęs su asmenų būkle, yra veiksmingas Belgijoje be atskiro exequatur sprendimo, išskyrus atvejus, kai juo remiamasi išduodant vykdomuosius dokumentus turtui arba asmenų atžvilgiu. Toks sprendimas Belgijoje laikomas galiojančiu atitinkamoje byloje, jei jame niekas neprieštarauja Belgijos viešajai tvarkai ir viešosios tvarkos taisyklėms, jei nebuvo pažeistos teisės į gynybą, jei užsienio valstybės teismo kompetencija nebuvo grindžiama vien atsakovo pilietybe, jei jis buvo pripažintas galiojančiu pagal tos šalies, kurioje jis buvo priimtas, teisę ir jei sprendimas buvo išsiųstas laikantis pagal tą pačią teisę nustatytų autentiškumo reikalavimų (Teismų kodekso 570 straipsnis). Todėl sutuoktinis, siekiantis, kad Belgijoje būtų pripažintas teismo sprendimas dėl santuokos nutraukimo, gyvenimo skyrium (separacijos) ar santuokos pripažinimo negaliojančia, atitinkamos komunos (t. y. komunos, kurioje buvo sudaryta santuoka arba kurioje gyvena vienas iš sutuoktinių) civilinės metrikacijos pareigūnui turi pateikti įtikinamus dokumentus. Kilus ginčui, byla yra sprendžiama teisme. Šiuo klausimu pažymėtinas 2000 m. gegužės 29 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1347/2000 (vadinamasis reglamentas „Briuselis II“) dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis abiejų sutuoktinių vaikams, pripažinimo bei vykdymo, ypač 14–20 straipsniai dėl pripažinimo. 15. Į kokį teismą Belgijoje reikia kreiptis norint užginčyti kitos Europos Sąjungos valstybės teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo, gyvenimo skyrium (separacijos) ar santuokos pripažinimo negaliojančia pripažinimą? Kokia procedūra tokiais atvejais galioja? Teismas, kaip pirmoji instancija nagrinėjantis prieštaravimus dėl Belgijoje pripažinto Europos Sąjungos valstybės teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo arba gyvenimo skyrium (separacijos), yra paskutinės sutuoktinių gyvenamosios vietos arba atsakovo gyvenamosios vietos teismas (Teismų kodekso 628 straipsnis). Sprendimai dėl santuokos pripažinimo negaliojančia yra teismingi atsakovo gyvenamosios vietos teismui (Teismų kodekso 624 straipsnis). 16. Kokia teisė taikytina santuokos nutraukimo procesui, jei sutuoktiniai negyvena Belgijoje arba yra skirtingų valstybių piliečiai? Belgijoje pradėtas santuokos nutraukimo procesas turi būti nagrinėjamas Belgijos teismuose Belgijos įstatymų nustatyta tvarka; ši tvarka visų pirma galioja nustatant teismo, kuris sprendžia kaip pirmoji instancija, teritorinę jurisdikciją. Kalbant apie esmines sąlygas, paprastai asmens būklė yra reglamentuojama pagal tos valstybės, kurios nacionalinis subjektas jis yra, teisę (Civilinio kodekso 3 straipsnio trečioji pastraipa). Sunkumų kyla, kai konkuruojantys įstatymai nurodo skirtingus sprendimus. 1960 m. birželio 27 d. įstatymas dėl galimybės santuoką nutraukti, kai nors vienas iš sutuoktinių yra užsienio valstybės pilietis, išsprendė kai kuriuos klausimus. Dar neišspręstiems klausimams taikomos minėto 3 straipsnio trečiosios pastraipos nuostatos. Taigi nutraukiant santuoką sutuoktinių, kurių vienas yra belgas, o kitas – užsienietis, galimybes nutraukti santuoką dėl konkrečios priežasties, santuokos nutraukimo priežastis ir sąlygas reglamentuoja Belgijos įstatymai (1960 m. birželio 27 d. įstatymo 2 ir 3 straipsniai). Esant tokiai pat situacijai, santuoką nutraukti bendru sutikimu galima Belgijos įstatymų nustatyta tvarka (1960 m. birželio 27 d. įstatymo 2 straipsnis), esmines sąlygas nustato Belgijos teisės aktai. Jei sutuoktiniai yra užsienio valstybių piliečiai, galimybę nutraukti santuoką dėl konkrečios priežasties nustato Belgijos teisė, jei tam neprieštarauja pareiškėjo valstybės nacionalinė teisė (1960 m. birželio 27 d. įstatymo 1 straipsnis). Santuokos nutraukimo priežastis nustato Belgijos teisės aktai (minėto įstatymo 3 straipsnis). Esant tokiai pat situacijai, galimybę nutraukti santuoką bendru sutikimu ir santuokos nutraukimo sąlygas reglamentuoja sutuoktinių nacionalinė teisė (Civilinio kodekso 3 straipsnio trečioji pastraipa). Straipsnis iš Belgija - Skyrybos : Leidiniai :TEISĖS GIDAS https://www.teisesgidas.lt Straipsnio URL: index.php?op=viewarticle&artid=129 |