 Belgija - Ieškiniai dėl išlaikymo Paskelbtas: Moderator , Įjungta: 4-8-2009 TURINIO LENTELE 1. Ką pagal Belgijos teisę aprėpia sąvokos „išlaikymas” ir „išlaikymo pareiga”? 1. 2. Iki kada vaikas turi teisę į išlaikymą? 2. 3. Kuriais atvejais taikoma Belgijos teisė? 3. 4. Jei ši teisė netaikoma, kokią teisę taikys Belgijos teismai? 4. 5. Ar norėdamas gauti išlaikymą ieškovas turi kreiptis į specialią instituciją, valdžios įstaigą ar teismą? 5. 6. Ar galima kreiptis į kompetentingą instituciją, valdžios įstaigą ar teismą vieno iš tėvų, giminaičio ar nepilnamečio vaiko vardu? 6. 7. Jei ieškovas nori kreiptis į teismą, kaip jam sužinoti, į kokį būtent teismą kreiptis? 7. 8. Ar ieškovui kreipiantis į teismą reikalingas tarpininkas (advokatas, speciali institucija, kita)? Jei ne, kokios procedūros jis turi imtis? 8. 9. Ar teismo procesas mokamas? Jei taip, kokia galėtų būti bendra išlaidų suma? Jei ieškovas neturi pakankamai lėšų, ar jis gali pasiekti, kad jo teismo proceso išlaidos būtų apmokėtos kaip teisinė pagalba? 9. 10. Kokios formos būna parama, kuri gali būti skirta teismo sprendimu? Jei tai išmoka, kaip bus nustatomas jos dydis? Kaip ji bus perskaičiuojama padidėjus pragyvenimo išlaidoms ar pasikeitus aplinkybėms? 10. 11. Kaip ir kam bus mokama išmoka? 11. 12. Jei asmuo, privalantis mokėti išmoką, savo noru jos nemoka, kokiomis priemonėmis galima jį priversti mokėti? 12. 13. Ar atitinkama institucija ar valdžios įstaiga gali padėti išieškoti išmoką? 13. 14. Ar jos gali pakeisti skolininką ir vietoj jo mokėti išmoką arba jos dalį? 14. 15. Ar ieškovas gali gauti pagalbą iš kurios nors Belgijos institucijos ar valdžios įstaigos? 15. 16. Jei taip, kaip vadinasi ši institucija ar valdžios įstaiga ir koks jos adresas? Kaip į jas kreiptis? 16. 17. Kokią pagalbą ši institucija ar valdžios įstaiga gali suteikti ieškovui? 17. 18. Ar ieškovas gali tiesiogiai kreiptis į atitinkamą Belgijos instituciją ar administraciją? 18. 19. Jei taip, kaip vadinasi ši institucija ar administracija ir koks jos adresas? Kaip į jas kreiptis? 19. 20. Kokią pagalbą ši institucija ar administracija gali suteikti ieškovui? 20. 1. Ką pagal Belgijos teisę aprėpia sąvokos „išlaikymas” ir „išlaikymo pareiga”? Išlaikymo pareigą galima apibrėžti kaip įstatymo asmeniui nustatytą pareigą teikti gyvenimui būtiną paramą kitam asmeniui, kuris jaučia nepriteklių ir su kuriuo jį sieja nustatytas šeimos ryšys. Išlaikymas aprėpia ne tik maistą, bet apskritai viską, kas būtina gyvenimui: rūbus, būstą, medicinos paslaugas ir pan. Kurie asmenys turi išlaikymo pareigą kito asmens atžvilgiu: Išlaikymo pareiga grindžiama giminystės arba santuokos ryšiu arba pakaitine pareiga, jei šis ryšys nutrūkęs. Pareiga egzistuoja tarp kai kurių giminaičių ir santuokinės giminystės ryšiais susijusių žmonių, sutuoktinių, registruotų partnerių. Tam tikra prasme ji grindžiama solidarumo pareiga, kuri kai kuriais atvejais gali būti svarbesnė. - tėvai savo vaikų atžvilgiu? Šiuo atveju yra dvi išlaikymo pareigos rūšys: * platesnė išlaikymo pareiga, kai tėvas ir motina proporcingai pagal išgales privalo rūpintis savo vaikų prieglobsčiu, išlaikymu, priežiūra, mokymu ir išsilavinimu. Jei išsilavinimas nėra iki galo įgytas, pareiga galioja ir vaikui sulaukus pilnametystės. Ši pareiga susijusi su tėvų valdžia, bet išlieka ir vaikui sulaukus pilnametystės ar tapus savarankiškam. Nepriklauso nuo tėvų išteklių ir vaiko reikmių. Ji yra platesnė ta prasme, kad, be vaiko išgyvenimo reikmių, aprėpia ir jo mokymą, lavinimąsi ir pan. (Civilinio kodekso 203 straipsnis). * išlaikymo pareiga, grindžiama tėvų ir vaikų giminystės ryšiu, priklausoma nuo vaiko reikmių ir tėvų išteklių (Civilinio kodekso 205, 207 ir 208 straipsniai). - vaikai savo tėvų atžvilgiu? Išlaikymo pareiga, galiojanti tėvams vaikų atžvilgiu (Civilinio kodekso 205 straipsnis), yra abipusė. Taigi vaikai privalo išlaikyti to reikalingus savo tėvą ir motiną. viršų - sutuoktiniai? Sutuoktinių tarpusavio išlaikymo pareiga grindžiama Civiliniame kodekse (Civilinio kodekso 213 ir 221 straipsniai) nustatyta pagalbos ir paramos pareiga bei pareiga prisidėti prie santuokos išlaidų padengimo. Šios pareigos, susijusios su sutuoktiniams taip pat nustatyta pareiga gyventi kartu, yra abipusės. Jei jos nevykdomos, galima kreiptis į teismą dėl jų vykdymo ekvivalento forma - alimentų ar pervedamų pinigų sumos – žr. 12 dalį (Civilinio kodekso 213, 221 ir 223 straipsniai). - išsiskyręs sutuoktinis buvusio sutuoktinio atžvilgiu? Pagal ištuokos pobūdį: santuokos nutraukimas dėl konkrečios priežasties ir santuokos nutraukimas bendru sutikimu: § Santuokos nutraukimas dėl konkrečios priežasties. Vykstant santuokos nutraukimo dėl konkrečios priežasties (neištikimybė, piktnaudžiavimas, smurtas ar sunkus įžeidimas, faktinis daugiau nei dvejus metus trukęs gyvenimas skyrium) procesui, kiekvienas sutuoktinių gali kreiptis į kompetentingą teismą su prašymu, nepriklausomai nuo kaltės, skirti laikinas priemones, išlaikymo išmoką (Teismų kodekso (Code judiciaire) 1280 straipsnis). Santuokai nutrūkus dėl neištikimybės, piktnaudžiavimo, smurto ar sunkaus įžeidimo, nukentėjęs sutuoktinis gali prašyti kompetentingo teismo priteisti išmoką, skirtą užtikrinti jo gyvenimo sąlygas, atitinkančias turėtąsias gyvenant kartu (Civilinio kodekso 301 straipsnis). Santuokai nutrūkus dėl ilgiau nei dvejus metus trukusio gyvenimo skyrium, ištuokos reikalaujantis sutuoktinis (ieškovas) laikomas atsakingu už išsiskyrimą. Tik sutuoktinis atsakovas gali reikalauti išlaikymo. Tačiau sutuoktinis ieškovas gali apgręžti jam keliamą prezumpciją (Civilinio kodekso 306 straipsnis). viršų § Santuokos nutraukimas bendru sutikimu. Sutuoktiniai, nusprendę nutraukti santuoką bendru sutikimu, santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje gali nustatyti arba nenustatyti galimą išmoką, kurią vienas sutuoktinių mokės kitam sutuoktiniui proceso metu ir po jo (Teismų kodekso 1288 straipsnis). - Kiti? Kuriais atvejais? Išlaikymo pareiga yra tarp tiesiosios – aukštutinės ir žemutinės – giminystės ryšiais susijusių asmenų (tėvai–vaikai, vaikai–tėvai, taip pat vaikaičiai–seneliai, ir atvirkščiai – Civilinio kodekso 205 ir 207 straipsniai). Dėl santuokinės giminystės ryšiais susijusių asmenų galimi du atvejai: * Esantis gyvas sutuoktinis turi pareigą su tam tikrais apribojimais mirusiojo sutuoktinio vaikų, kuriems jis nėra tėvas ar motina, atžvilgiu (Civilinio kodekso 203 straipsnio 2 dalis). * Žentai ir marčios turi pareigą savo uošvių ir uošvienių atžvilgiu, ir atvirkščiai. Ši pareiga baigiasi, kai uošvis arba anyta sudaro naują santuoką arba kai sutuoktinis, dėl kurio buvo atsiradęs šis ryšys, ir vaikai iš santuokos su juo yra mirę (Civilinio kodekso 206 straipsnis). Mirusio sutuoktinio paveldėtojai esant tam tikroms aplinkybėms privalo mokėti išlaikymą mirusiojo sutuoktiniui arba mirusiojo artimiems giminaičiams (Civilinio kodekso 205 bis straipsnis). Vaikas, kurio kilmė iš tėvo nenustatyta, gali reikalauti, kad vyras, kuris per juridiškai pagrįstą nėštumo pradžios laikotarpį lytiškai santykiavo su jo motina, jam mokėtų išlaikymo, mokymo ir lavinimo pašalpą (Civilinio kodekso 336 straipsnis). viršų Jei registruotos partnerystės ryšiais susiję asmenys nebesutaria, viena šalis gali kreiptis į taikos teisėją dėl išlaikymo priteisimo šiam nustatant laikinąsias priemones. Ta pati teisė taip pat galioja nustatant laikinąsias priemones nutrūkus registruotai partnerystei (Civilinio kodekso 1479 straipsnis). 2. Iki kada vaikas turi teisę į išlaikymą? Paprastai išlaikymo pareiga baigiasi, kai vaikas sulaukia pilnametystės arba yra emancipuotas. Tačiau ji gali būti pratęsta, jei vaikas dar mokosi (Civilinio kodekso 203 ir 336 straipsniai). 3. Kuriais atvejais taikoma Belgijos teisė? Belgija yra 1956 m. spalio 24 d. Hagos konvencijos dėl išlaikymo pareigos vaikams narė. Ši konvencija galioja tik ją pasirašiusiose valstybėse, ir pagal ją vaikų išlaikymo pareigas reglamentuoja išlaikymo pareigą turinčio asmens gyvenamosios vietos teisės aktai (1 straipsnis). Tačiau Belgija gali paskelbti, kad bus taikoma jos teisė, jei vaiko gyvenimas užsienyje yra vienintelis jo užsienietiškos kilmės įrodymas (2 straipsnis). Belgijos teisė taikytina, kai užsienyje gyvenantis vaikas belgas pareiškia ieškinį prieš Belgijoje gyvenantį tėvą belgą. Belgijos teisė taip pat taikytina, jei vaiko gyvenamosios vietos teisės aktai nesuteikia jam jokios teisės gauti išlaikymą (3 straipsnis). Išskyrus šioje konvencijoje numatytus atvejus, kitais atvejais taikytinos Belgijos tarptautinės privačios teisės nuostatos (Civilinio kodekso 3 straipsnio 1 arba 3 pastraipa). Arba Belgijos teisė taikytina visiems išlaikymo pareigą turintiems asmenims, esantiems Belgijos teritorijoje, arba išlaikymo pareigai taikytina teisė tos valstybės, kurios nacionaliniai subjektai yra suinteresuotosios šalys (nepažeidžiant tarptautinės viešosios tvarkos ir atsižvelgiant į sprendimo skubumą). viršų 4. Jei ši teisė netaikoma, kokią teisę taikys Belgijos teismai? Jei išlaikymo reikalaujantis asmuo ir išlaikymo pareigą turintis asmuo abu gyvena Belgijos teritorijoje: Pagal Belgijos tarptautinės privačios teisės normas kai kuriais atvejais gali būti taikoma užsienio valstybės teisė. Kitais atvejais taikytina Belgijos teisė. 5. Ar norėdamas gauti išlaikymą ieškovas turi kreiptis į specialią instituciją, valdžios įstaigą ar teismą? Išlaikymo pareigą turintis asmuo gali savo noru padėti teisę į išlaikymą turinčiam asmeniui. Jei taip nėra, ginčo, nesutarimo ar mokėjimo nutraukimo atveju būtinas teismo procesas. 6. Ar galima kreiptis į kompetentingą instituciją, valdžios įstaigą ar teismą vieno iš tėvų, giminaičio ar nepilnamečio vaiko vardu? Procesą pradeda teisę į išlaikymą turintis asmuo asmeniškai. Prašymą teismui teikia pats ieškovas arba jo advokatas (ypač – Teismų kodekso 1253 ter, 1254 ir 1320 straipsniai). Jei pats to padaryti negali, jo vardu veikia teisėtas jo atstovas (tėvas, motina, globėjas ir pan.). 7. Jei ieškovas nori kreiptis į teismą, kaip jam sužinoti, į kokį būtent teismą kreiptis? Sprendžiant ginčus dėl išlaikymo, bendroji kompetencija priklauso taikos teisėjui (Teismų kodekso 591 straipsnio 7 punktas), tačiau yra išimčių. Vaiko ieškinį prieš asmenį, lytiškai santykiavusį su jo motina per juridiškai pagrįstą nėštumo pradžios laikotarpį (Civilinio kodekso 336 straipsnis), nagrinėja pirmosios instancijos teismas (Civilinio kodekso 338 straipsnis). viršų Vykstant santuokos nutraukimo ar gyvenimo skyrium (separacijos) dėl konkrečios priežasties procesui, laikinąsias priemones dėl asmens išlaikymo ir sutuoktinių bei vaikų turto nustato pirmosios instancijos teismo pirmininkas, sprendimą priimantis supaprastinto skubos proceso tvarka (Teismų kodekso 1280 straipsnis). Santuokos nutraukimo proceso pradžios posėdyje teismas gali patvirtinti dalinį arba visišką sutuoktinių susitarimą dėl laikinųjų priemonių dėl jų išlaikymo ir (arba) dėl vaikų išlaikymo (Teismų kodekso 1258 straipsnio 2 dalis). Jei vėlesnių pakeitimų nėra, laikinosios priemonės dėl vaikų galioja ir po santuokos nutraukimo (Civilinio kodekso 302 straipsnis). Išlaikymo išmokos (-ų) po santuokos nutraukimo nustatymas (Civilinio kodekso 301, 306, 307 ir 307 bis straipsniai) yra taikos teisėjo arba teismo, nagrinėjančio prašymą dėl santuokos nutraukimo, kompetencija, priklausomai nuo ištuokos etapo. Paskelbus galutinį sprendimą dėl santuokos nutraukimo, sprendimus gali priimti tik taikos teisėjas. Santuokos nutraukimo bendru sutikimu arba gyvenimo skyrium (separacijos) bendru sutikimu atvejais šalys dėl vaikų išlaikymo ir galimo išlaikymo vienam iš sutuoktinių susitaria išankstiniame susitarime. Sprendimai dėl vaikams skiriamo išlaikymo pakeitimų yra taikos teisėjo kompetencija. Tačiau jaunimo reikalų teismas, kuriam leidžiama priimti arba keisti bet kurį sprendimą dėl tėvų valdžios (Civilinio kodekso 387 bis straipsnis), gali taip pat priimti sprendimą ir dėl vaikų išlaikymo. 8. Ar ieškovui kreipiantis į teismą reikalingas tarpininkas (advokatas, speciali institucija, kita)? Jei ne, kokios procedūros jis turi imtis? Žr. 6 klausimą. Priklausomai nuo bylos, prašymas pateikiamas per antstolį įteikiamo šaukimo arba skundo forma. Advokato dalyvavimas nėra privalomas. viršų 9. Ar teismo procesas mokamas? Jei taip, kokia galėtų būti bendra išlaidų suma? Jei ieškovas neturi pakankamai lėšų, ar jis gali pasiekti, kad jo teismo proceso išlaidos būtų apmokėtos kaip teisinė pagalba? Teismo procesas yra mokamas. Neįmanoma nustatyti visos išlaidų sumos, nes ji priklauso nuo pradėtos bylos pobūdžio, teismo išlaidų ir gynybos išlaidų, jei samdomas advokatas. Dėl teismo proceso išlaidų apmokėjimo kaip teisinės pagalbos taikomos bendrosios teisės normos (Žr. „Teisinė pagalba - Belgija”). 10. Kokios formos būna parama, kuri gali būti skirta teismo sprendimu? Jei tai išmoka, kaip bus nustatomas jos dydis? Kaip ji bus perskaičiuojama padidėjus pragyvenimo išlaidoms ar pasikeitus aplinkybėms? - Dėl paramos formos. Parama yra išlaikymo išmoka. Kai kuriais atvejais ši išmoka gali būti pakeista kapitalu (Civilinio kodekso 301 straipsnio 5 dalis). - Dėl paramos dydžio nustatymo ir indeksavimo. Nustatytų ribų nėra. Išlaikymas skiriamas atsižvelgiant į jo reikalaujančio asmens poreikius ir jį mokėti turinčio asmens turtą (Civilinio kodekso 208 ir 209 straipsniai). Tėvo ir motinos išlaikymo pareiga (Civilinio kodekso 203 straipsnis) nustatoma atsižvelgiant į jų galimybes ir ši pareiga turi aprėpti vaikų prieglobstį, išlaikymą, priežiūrą, mokymą ir lavinimą (kol šie baigia mokslus). Šis išlaikymas nustatyto dydžio mėnesinės išmokos forma mokamas tam iš tėvų, kuris prižiūri vaiką. Kiekvienas tėvų gali veikti savo vardu ir reikalauti kito prisidėti prie vaiko apgyvendinimo, išlaikymo ir kt. išlaidų apmokėjimo (Civilinio kodekso 203 bis straipsnis). viršų Išmokos, kurią moka asmuo, lytiškai santykiavęs su vaiko motina per juridiškai pagrįstą nėštumo pradžios laikotarpį, dydis nustatomas atsižvelgiant į vaiko poreikius ir išlaikymo pareigą turinčio asmens pajamas, galimybes ir socialinę padėtį (Civilinio kodekso 336 straipsnis). Išlaikymas po santuokos nutraukimo dėl konkrečios priežasties turi padėti jį gaunančiam asmeniui, atsižvelgiant į jo pajamas ir galimybes, užsitikrinti gyvenimo sąlygas, atitinkančias turėtąsias gyvenant kartu (Civilinio kodekso 301 straipsnio 1 dalis). Jis teisėtai indeksuojamas pagal vartojimo kainų indeksą (301 straipsnio 2 dalis). Išlaikymas negali viršyti trečdalio jį mokančio sutuoktinio pajamų. Dėl išlaikymo, skiriamo po santuokos nutraukimo dėl ilgiau nei dvejus metus trukusio faktinio gyvenimo skyrium, Civilinio kodekso 307 bis straipsnyje nustatyta, jog jis negali būti didesnis nei trečdalis išlaikymą mokančio asmens pajamų (contra, Arbitražo teismo sprendimai 48/2000 ir 163/2001). Santuoką nutraukus abipusiu sutarimu, sutuoktiniai numato išlaikymo, kuris bus mokamas vienam jų, dydį ir jo derinimą prie gyvenimo išlaidų pokyčių (Teismų kodekso 1288 straipsnio 4 dalis). Kaip apibrėžta 1 klausime, sutuoktinių tarpusavio išlaikymo pareiga grindžiama Civiliniame kodekse (Civilinio kodekso 213 ir 221 straipsniai) nustatyta pagalbos ir paramos pareiga bei pareiga prisidėti prie santuokos išlaidų padengimo. 11. Kaip ir kam bus mokama išmoka? Išmoka mokama teisę į išlaikymą turinčiam asmeniui arba jo atstovui. Ji mokama mėnesinės rentos forma. Tam tikrais atvejais gali būti pakeista kapitalu. viršų 12. Jei asmuo, privalantis mokėti išmoką, savo noru jos nemoka, kokiomis priemonėmis galima jį priversti mokėti? Vykdomąjį raštą turintis ieškovas gali pradėti išlaikymo mokėjimo priverstinio vykdymo procesą. Laikantis tam tikrų sąlygų galima pradėti skolininko, nevykdančio išlaikymą priteisusio sprendimo, kilnojamojo ar nekilnojamojo turto areštą (Teismų kodekso 1494 straipsnis). Taip pat gali būti nurodyta atlikti turto, esančio pas trečiuosius asmenis, pavyzdžiui, pas skolininko darbdavį, areštą (Teismų kodekso 1539 straipsnis). Galiausiai esant tam tikroms sąlygoms, teisę į išlaikymą turintis asmuo, dar neturintis vykdomojo rašto, gali reikalauti laikinojo arešto, kad užtikrintų savo teisę vėliau išsiieškoti alimentus (Teismų kodekso 1413 straipsnis). Galiausiai buvo sukurtas supaprastintas vykdymo mechanizmas. Tai mokėjimo perleidimas, arba teisę į išlaikymą turinčiam asmeniui suteikta teisė tiesiogiai gauti, iki tam tikros ribos, išlaikymo skolininko pajamas ar bet kurią kitą sumą, kurią jam moka trečiasis asmuo. Mokėjimo perleidimas taikomas teisėtoms sutuoktinių arba buvusių sutuoktinių tarpusavio išlaikymo pareigoms (Civilinio kodekso 220 straipsnio 3 dalis, 221, 223, 301 bis straipsniai, Teismų kodekso 1280 ir 1306 straipsniai), vaikų išlaikymo, mokymo ir lavinimo pareigoms (taip pat Civilinio kodekso 203 bis straipsnyje nurodytiems ieškiniams tarp tėvo ir motinos) bei išlaikymo pareigoms tarp artimų giminaičių ir palikuonių (Civilinio kodekso 203 ter straipsnis). viršų Galiausiai Baudžiamajame kodekse yra straipsnis dėl nesirūpinimo šeima (369 bis straipsnis), pagal kurį galima bausti kiekvieną, kuriam teismo galutiniu sprendimu priteista mokėti išlaikymą ir kuris tyčia daugiau nei du mėnesius jo nemoka. 13. Ar atitinkama institucija ar valdžios įstaiga gali padėti išieškoti išmoką? Jei teisę į išlaikymą turinčiam asmeniui nepavyks 12 punkte nurodytomis priemonėmis priversti mokėti išlaikymą, jis galės kreiptis į Išlaikymo išmokų tarnybą prie Viešosios federalinės finansų tarnybos (Service des créances alimentaires au sein du Service Public Fédéral Finances), kai ji bus įsteigta. Šiai tarnybai bus pavesta mokėti avansus už vieną ar kelis išlaikymo išmokų mokėjimo laikotarpius, o iš asmens, turinčio išlaikymo pareigą, gauti arba išieškoti sumokėtus avansus bei išlaikymo likutį ir įsiskolinimą. Kol kas teisę į išlaikymą turintis asmuo privalo kreiptis į Valstybinį socialinės paramos centrą (Centre Public d’Aide Sociale, CPAS), kuris skirs avansą už vieną ar kelis nustatytus ir vienas paskui kitą einančius išlaikymo laikotarpius (1976 m. liepos 8 d. pagrindinio įstatymo dėl CPAS 68 bis straipsnis). Tai taikoma tik vaikų išlaikymui, ir teisę į išlaikymą turintis vaikas privalo gyventi Belgijoje. 14. Ar jos gali pakeisti skolininką ir vietoj jo mokėti išmoką arba jos dalį? CPAS gali pakeisti skolininką ir vietoj jo mokėti išmoką arba jos dalį kaip socialinę paramą. Šios sumos bus išieškotos iš skolininko, nebent jis neturėtų finansinių galimybių jas sumokėti. viršų 15. Ar ieškovas gali gauti pagalbą iš kurios nors Belgijos institucijos ar valdžios įstaigos? Jei ieškovas yra Belgijoje, o atsakovas gyvena kitoje valstybėje, ieškovas, turintis teismo sprendimą, suteikiantį jam teisę gauti išlaikymą, gali gauti pagalbą iš šios Belgijos valdžios įstaigos: Service Public Fédéral Justice – Direction générale de la Législation et des Libertés et Droits fondamentaux: Ši įstaiga vadovaujasi 1956 m. birželio 20 d. Niujorko konvencija English - français dėl alimentų išieškojimo užsienyje, patvirtinta 1966 m. gegužės 6 d. įstatymu, ir veikia kaip Belgijos perduodančioji institucija. 16. Jei taip, kaip vadinasi ši institucija ar valdžios įstaiga ir koks jos adresas? Kaip į jas kreiptis? S.P.F. Justice Convention de New York Boulevard de Waterloo, 115 1000 Bruxelles Belgique Tel.: +32 (0)2/542.65.11 Faksas: +32 (0)2/542.70.06 17. Kokią pagalbą ši institucija ar valdžios įstaiga gali suteikti ieškovui? Jei ieškovas gyvena kitoje valstybėje, o išlaikymo pareigą turintis asmuo – Belgijoje, pagal Niujorko konvenciją tarpinė institucija (šiuo atveju Belgijos) ieškovo vardu imasi visų priemonių, kad būtų užtikrintas alimentų išieškojimas. Iš pradžių reikia nustatyti skolininko buvimo vietą ir pamėginti susitarti draugiškai, bendradarbiaujant su teismų institucijomis. Jei tokio susitarimo nepasiekiama arba jo nesilaikoma, tarpinė institucija pradeda ir ieškovo vardu tęsia (prireikus paprašiusi suteikti jam nemokamą teisinę pagalbą) bylą dėl išlaikymo bei užtikrina sprendimo vykdymą. 18. Ar ieškovas gali tiesiogiai kreiptis į atitinkamą Belgijos instituciją ar administraciją? Ieškovas, gyvenantis ne Belgijoje, turi kreiptis į centrinę savo šalies įstaigą, atsakingą už minėtos konvencijos vykdymą. Jis negali tiesiogiai kreiptis į Belgijos institucijas ar administracijos įstaigas. 19. Jei taip, kaip vadinasi ši institucija ar administracija ir koks jos adresas? Kaip į jas kreiptis? Ne, žr. 18 klausimą. 20. Kokią pagalbą ši institucija ar administracija gali suteikti ieškovui? Ne, žr. 18 klausimą. Straipsnis iš Belgija - Ieškiniai dėl išlaikymo : Leidiniai :TEISĖS GIDAS https://www.teisesgidas.lt Straipsnio URL: index.php?op=viewarticle&artid=128 |