 Belgija- Teisinė tvarka Paskelbtas: Moderator , Įjungta: 29-7-2009 1. Kokie yra teisės aktai arba „teisės šaltiniai“, nustatantys teisės normas? 2. Kokia yra bendrųjų teisės principų, papročių ir teismų praktikos teisinė padėtis? 3. Šių skirtingų teisės aktų hierarchija 4. Viršvalstybiniuose dokumentuose nustatytų teisės normų įsigaliojimo nacionalinėje teritorijoje ypatumai 5. Įvairios institucijos, kurios turi įgaliojimus priimti teisės normas 6. Šių teisės normų priėmimo procesas 7. Nacionalinių teisės normų įsigaliojimo tvarka 8. Prieštaravimų, kurie gali kilti valstybėse narėse tarp skirtingų teisinių šaltinių, sprendimo priemonės. 1. Kokie yra teisės aktai arba „teisės šaltiniai“, nustatantys teisės normas? Teisės šaltiniai yra tie šaltiniai, kuriais remdamiesi nustatome, kas yra teisė. Skiriami formalūs ir materialūs šaltiniai. Skirtingai nei formaliuose šaltiniuose, materialiuose šaltiniuose nėra faktinių teisės normų. Materialių šaltinių pavyzdžiai – sąžiningumas, teisingumas ir tinkamas elgesys.Yra penkios skirtingos formalių šaltinių kategorijos. Trys iš šių kategorijų yra privalomieji formalūs šaltiniai: įstatymai, paprotinė teisė ir bendrieji teisės principai. Kiti du – teismų praktika ir akademinė literatūra – nėra privalomi, jie tiktai yra įtikinami.Įstatymai išsamiau aptariami pagal toliau pateikiamą normų hierarchiją. Pagal apibrėžimą tai yra rašytinės normos, kurioms įstatymo galią suteikė valdžios institucija. Paprotinė teisė pagal apibrėžimą yra nerašytinė teisė, kuri apskritai veikia žmonių, ypač prekybininkų, papročiuose ir elgesyje. Bendrieji teisės principai išreiškia aukštesnes vertybes, kurias konkreti visuomenė siekia gerbti, tokias kaip visų piliečių lygybė, taikomų normų ir priemonių proporcingumas ir principas, kad valdžios institucijos turi veikti nepažeisdamos įstatymų. Dauguma šių principų yra įvardijami kaip teisės maksimos, tokios kaip non bis in idem baudžiamojoje teisėje ir lex posteriori derogat legi priori principas.Teismų praktika ir akademinė literatūra yra įtikinami teisės šaltiniai. Teismo sprendimas yra privalomas tik bylos šalims; Belgijoje nėra precedentų sistemos. Vieninteliai visuotinai privalomi yra Arbitražo teismo sprendimai (Konstitucinis Teismas). Kiti aukštesnieji teismai yra Valstybės taryba (Aukščiausiasis administracinis teismas) ir Kasacinis teismas (Aukščiausiasis Teismas, nagrinėjantis bendrąją teisę). 2. Kokia yra bendrųjų teisės principų, papročių ir teismų praktikos teisinė padėtis?Žr. 1 klausimą. 3. Šių skirtingų teisės aktų hierarchija Belgijoje gyvenantiems asmenims taikomos įvairių kategorijų teisės normos. Jiems taikomos ne tik Belgijos federalinių institucijų priimtos teisės normos, bet ir žemesnio lygio vienetų, tokių kaip provincijos ir vietos rajonai, priimtos normos (1). Belgija taip pat yra įvairių tarptautinių ir viršvalstybinių organizacijų, tokių kaip Jungtinės Tautos, Europos Sąjunga, Europos Taryba ir NATO, narė. Šių organizacijų priimtos taisyklės taip pat taikomos Belgijos valdžios institucijoms ir gyventojams.Ne visos įstatymus kuriančios institucijos griežtai atribojo savo jurisdikciją ir ne visų kategorijų taisyklės turi vienodą statusą, taigi gali atsirasti neatitikimų. Dėl to yra normų hierarchija – principas, pagal kurį žemesnio lygio normos niekuomet negali prieštarauti aukštesnio lygio normoms. Kalbant apie Belgijos vidaus teisę, Konstitucija yra aukščiausios galios norma. 1971 m. gegužės 27 d. sprendime Kasacinis teismas nutarė, kad teisės aktų hierarchijoje visi tarptautiniai ir viršvalstybiniai dokumentai yra aukštesnės teisinės galios nei bet kuris vidaus dokumentas, taip pat aukštesnės galios nei Konstitucija. Jeigu Europos reglamentas prieštarauja Konstitucijai, galioja reglamentas.Žemesnės galios nei Konstitucija yra trijų kategorijų normos: įstatymai, įgyvendinančios nuostatos ir pseudoįstatymai, įstatymai vyrauja įgyvendinančių nuostatų atžvilgiu. Pseudoįstatymai, kurie dažniausiai yra aplinkraščiai, įpareigoja tik valdžios institucijas, bet ne piliečius.Vidaus įstatyminiai aktai Belgijoje iš esmės yra dviejų lygiaverčių lygių: federalinio lygio (iš esmės nacionalinio lygio) ir sudedamųjų dalių lygio (bendruomenės ir regionai). Visi jie tarpusavyje yra nepriklausomi. Federaliniai įstatyminiai dokumentai yra žinomi kaip aktai ar įstatymai. Kai dokumentus priima trys bendruomenės – flamandiškai, prancūziškai ar vokiškai kalbančios bendruomenės – ir Flandrijos bei Valonijos regionai, jie vadinami dekretais. Dokumentai, kuriuos priėmė Sostinės Briuselio regionas, vadinami įsakais. Aktus įgyvendinantys dokumentai yra karališkieji arba ministrų dekretai, o dekretus ir įsakus įgyvendinantys dokumentai yra vyriausybės ir ministrų nutarimai.Be bendruomenių ir regionų, Belgijoje yra ir kitų teritorinių vienetų. Svarbiausi iš jų – provincijos ir vietos rajonai. Jie nėra nepriklausomi. Dokumentai, kuriuos jie priima, yra reglamentai ir sprendimai, ir jie neturi visiškų įstatymo galių (žr. Konstitucijos 159 straipsnį). 4. Viršvalstybiniuose dokumentuose nustatytų teisės normų įsigaliojimo nacionalinėje teritorijoje ypatumai Europos Sąjungos reglamentai yra tiesiogiai taikomi ir Belgijos įstatymai nėra tiesiogiai susiję su jų įgyvendinimu. Tačiau vidaus įstatymai yra reikalingi norint patvirtinti ir ratifikuoti tarptautines sutartis. Tam tikrose srityse visos Belgijos įstatymų leidybos institucijos turi patvirtinti ir ratifikuoti sutartis, kurios gali sietis su sudėtingomis ir daug laiko atimančiomis procedūromis. Vidaus įstatymai taip pat visada reikalingi įgyvendinant Europos Sąjungos direktyvas. 5. Įvairios institucijos, kurios turi įgaliojimus priimti teisės normas Iniciatyvos priimti federalinius įstatymus teisę turi vienas ar daugiau Atstovų Rūmų narių, vienas ar daugiau Senato narių ir karalius (praktikoje tai yra jo ministrai arba valstybės sekretorius). Šiaip ar taip, tai yra trys Belgijos įstatymų leidžiamosios valdžios sudedamosios dalys.Įstatymai yra grindžiami viena iš dviejų įstatymo projekto rūšių – asmenišku parlamento nario įstatymo projektu (wetsvoorstel/proposition de loi, pateikia Atstovų Rūmų arba Senato narys) arba vyriausybės įstatymo projektu (wetsontwerp/projet de loi, pateikia karalius). Federalinius įstatymus įgyvendinančius dokumentus parengia vykdomoji valdžia, kuriai vadovauja karalius. Įgaliojimai gali būti perduodami ministrui. Tai ir skiria karališkąjį ir ministro nutarimus.Dekretus ar įsakus pasiūlo arba jų projektus pateikia vienas ar daugiau atitinkamos tarybos narių arba valstybės administracinio teritorinio vieneto vyriausybė. Įgyvendinančius dokumentus išleidžia administracinio vieneto vyriausybė arba vienas iš jo ministrų. 6. Šių teisės normų priėmimo procesas Žr. 5 klausimą. 7. Nacionalinių teisės normų įsigaliojimo tvarka Federaliniai įstatymai įsigalioja, kai juos priima ir paskelbia karalius. Iš esmės įstatymai įsigalioja per dešimt dienų nuo jų paskelbimo Belgijos valstybės žiniose (Belgische Staatsblad/Moniteur belge), nebent yra nustatyta kita įsigaliojimo data (2).Administracinių teritorinių valstybės vienetų įstatymai – dekretai ir įsakai – įsigalioja ir juos paskelbia atitinkamo administracinio teritorinio vieneto vyriausybė. Jie įsigalioja per dešimt dienų nuo jų paskelbimo Belgijos valstybės žiniose (Belgische Staatsblad/Moniteur belge), nebent yra nustatyta kita įsigaliojimo data. 8. Prieštaravimų, kurie gali kilti valstybėse narėse tarp skirtingų teisinių šaltinių, sprendimo priemonės. Kai tinkamai priimti teisiniai dokumentai prieštarauja kitiems dokumentams, turi būti taikoma prieštaravimų sprendimo technika. Normų hierarchija reiškia, kad daugumos prieštaravimų galima išvengti, tačiau jeigu prieštaravimų vis dėlto atsiranda, jie turi būti išsprendžiami.Konstitucijos 142 straipsnis suteikia Arbitražo teismui išimtinę kompetenciją kontroliuoti įstatymų suderinamumą su valstybės, bendruomenių ir regionų įgaliojimus reglamentuojančiomis taisyklėmis. Šios taisyklės yra įtvirtintos Konstitucijoje ir Belgijos federacinės valstybės institucijas reformuojančiame įstatyme.Arbitražo teismas taip pat turi įgaliojimus priimti sprendimą, kai tvirtinama, kad įstatymas pažeidžia Konstitucijos II skyriuje (8–32 straipsniuose) užtikrinamas pagrindines teises ir laisves. Tai taikoma lygiateisiškumo principui (10 straipsnis) ir diskriminacijos draudimui (11 straipsnis). Arbitražo teismas taip pat gali kontroliuoti įstatymų suderinamumą su Konstitucijos 170 straipsniu (mokesčių įstatymų teisėtumas), 172 straipsniu (lygiateisiškumas mokesčių įstatymų atžvilgiu) ir 191 straipsniu (užsienio piliečių apsauga). Taip pat žr. Federale Overheidsdienst Justitie - - ir 1989 m. sausio 6 d. suvestinį įstatymą dėl Arbitražo teismo (geconsolideerde wetgeving/législation consolidée).Valstybės taryba (3), kurios veiklos pagrindas yra Konstitucijos 159 straipsnis, sprendžia visus įgyvendinančių dokumentų (įsakymų ir reglamentų) ir įstatyminių dokumentų prieštaravimus. Taip pat yra Parlamentinis kontrolės komitetas, kuris nagrinėja viešųjų ir privačių interesų konfliktus. Papildoma informacija (1) Žr. Federale Overheidsdienst Justitie  -  -  , suvestinis įstatymas, 1994 m. Konstitucija ir 1980 m. rugpjūčio 8 d. Specialus institucinės reformos įstatymas; taip pat žr. Federalinį interneto puslapį -  - - ir spausti nuorodą kairiojoje skiltyje ,,the state“ (valstybė).Flamandų bendruomenė ir Flamandų taryba (taip pat žinoma kaip Flandrijos parlamentas). Prancūzų bendruomenė ir Prancūzų bendruomenės taryba. Vokiškai kalbanti bendruomenė ir Vokiškai kalbančios bendruomenės taryba. Flandrijos regionas ir ta pati Flamandų taryba. Valonijos regionas ir Valonijos regiono taryba. Sostinės Briuselio regionas ir Sostinės Briuselio regiono taryba (organizuotas taip pat, kaip ir flamandų ir prancūzų bendruomenių komitetai bendruomenės reikalams). Bendruomenės turi įgaliojimus: 1 kultūros klausimais; 2 švietimo klausimais, išskyrus (…); 3 bendruomenių ir tarptautinių kooperacijų bendradarbiavimo klausimais, įskaitant ir teisę sudaryti sutartis 1 ir 2 punktuose paminėtose srityse. Flamandų ir prancūzų bendruomenių tarybos, kiekviena savo veiklos teritorijoje, išleidžia dekretus dėl personalo, kuriais yra sprendžiami bendruomenių bendradarbiavimo ir tarptautinio bendradarbiavimo, įskaitant įgaliojimus sudaryti sutartis, klausimai. Vokiškai kalbančios bendruomenės taryba turi panašius įgaliojimus. Regionų tarybos turi įgaliojimus planavimo panaudojant žemę, paminklų, kaimo, ekonomikos, žemės ūkio ir kitais klausimais. (2) Žr. Federale Overheidsdienst Justitie - - , suvestinis įstatymas, 1961 m. gegužės 31 d. Kalbų vartojimo įstatymuose, rengiant įstatymų bei reglamentų projektus, juos paskelbiant ir jiems įsigaliojant įstatymas.(3) Žr. Federale Overheidsdienst Justitie - - , suvestinis įstatymas, 1973 m. sausio 12 d. suvestiniai įstatymai, susiję su Valstybės taryba.
Straipsnis iš Belgija- Teisinė tvarka : Leidiniai :TEISĖS GIDAS https://www.teisesgidas.lt Straipsnio URL: index.php?op=viewarticle&artid=122 |