Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo svetainė www.lvat.lt

Administracinė Jurisprudencija Nr. 14 (parsisiųsti pdf bylą spausti čia)

I. Administracinių teismų praktika
1. Bylos dėl administracinių teisės pažeidimų
1.1. Dėl sąlyginio administracinio arešto vykdymo atidėjimo ATPK 3381 straipsnio, numatančio sąlyginio administracinio arešto vykdymo atidėjimo galimybę, paskirtis yra individualizuoti nuobaudą, atsižvelgti į protingumo ir teisingumo principus. Asmens pageidavimas, kad jam sąlyginai būtų atidėtas administracinio arešto vykdymas, nesant būtinybę atidėti administracinio arešto vykdymą pagrindžiančių duomenų, nėra pagrindas teismui sąlyginai atidėti administracinio arešto vykdymą. Jei paskirtos vienos griežčiausių administracinių nuobaudų vykdymas galėtų būti sąlyginai atidedamas nuo 1 iki 12 mėnesių tik asmens pageidavimu, nenustačius svarbių, išimtinių tokį atidėjimą pateisinančių priežasčių, tokios administracinės nuobaudos poveikis būtų tik deklaratyvus, kurtų nebaudžiamumo iliuziją ir neatitiktų administracinėms nuobaudoms keliamų tikslų. Vien tai, kad asmuo dirba, studijuoja, negali būti laikoma svarbiomis, išimtinėmis aplinkybėmis. Asmens sutikimas sąlyginio administracinio arešto atidėjimo metu atlikti nemokamus viešuosius darbus, nenustačius minėtų svarbių, išimtinių priežasčių, taip pat nėra pakankamas pagrindas sąlyginai atidėti administracinio arešto vykdymą. Tai, jog administracinis areštas sukelia neigiamų pasekmių, yra neišvengiama administracinės nuobaudos – administracinio arešto – skyrimo dalis. Administracinė byla Nr. N444-1504/2008 Procesinio sprendimo kategorija 32
1.2. Dėl atsakomybės už lažybų, kurių įvykių baigtys tiesiogiai priklauso nuo laiko trukmės, organizavimo tvarkos pažeidimą (ATPK 17318 str.) ATPK 17318 straipsnio 1 dalis numato administracinę atsakomybę už azartinių lošimų organizavimo tvarkos arba lošimo reglamento pažeidimą. Lošimo reglamente nesant aiškiai apibrėžtų formuluočių dėl lažybų įvykių baigčių tiesioginio ar netiesioginio priklausymo nuo laiko trukmės, visos abejonės dėl tvarkos, susijusios su tokių lažybų vykdymu, pažeidimo turi būti traktuojamos traukiamo atsakomybėn asmens naudai (in dubio pro reo). Kai teisės norminiai aktai aiškios tvarkos, leidžiančios teisinių santykių subjektams aiškiai suvokti savo teises ir pareigas, dėl teisinio reglamentavimo spragų ar kitų priežasčių nenustato, atsakomybė už tokios tvarkos pažeidimą negali būti taikoma. Administracinė byla Nr. N444-220/2008 Procesinio sprendimo kategorija 26.3; 34
1.3. Dėl lošimų organizatoriaus pareigos pateikti vaizdo įrašus pretenzijas pareiškusiems lošimo dalyviams (ATPK 17318 str.) Azartinių lošimų įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta pareiga azartinių lošimų organizatoriui pateikti vaizdo įrašus pretenzijas pareiškusiems lošimo dalyviams, yra taikoma tik tuo atveju, kai pretenzija reiškiama dėl azartinių lošimų tvarkos. Prašymas susipažinti su lošimo namų vaizdo įrašu, tiesiogiai nesusijusiu su lošimais, pvz., siekiant įsitikinti, ar asmuo nepaliko savo asmeninių daiktų kazino patalpose, nereiškia pretenzijos lošimų organizatoriui ir neprivalo būti tenkinamas. Administracinė byla Nr. N575-171/2008 Procesinio sprendimo kategorija 34; 26.1
2. Bylos, kylančios iš ginčų dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje
2.1. Dėl socialinės apsaugos teisinių santykių
2.1.1. Dėl įrodinėjimo standartų nelaimingą atsitikimą darbe pripažįstant nedraudiminiu įvykiu pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 2 punktą Nelaimingo atsitikimo darbe pripažinimas nedraudiminiu įvykiu sukelia labai svarbius teisinius padarinius. Pripažinus nelaimingą atsitikimą nedraudiminiu įvykiu, apdraustasis, o jam mirus – jo šeimos nariai – netenka teisės į visas socialines garantijas, numatytas Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme. Ta pati taisyklė galioja ir taikant Įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 2 punktą. Nors apdraustojo daromos nusikalstamos veikos ar administraciniai teisės pažeidimai ir yra pavojingos bei smerktinos veikos, tačiau pačių pažeidimų pobūdis itin skiriasi (pavyzdžiui, skirtingu pavojingumu pasižymi tyčiniai ir neatsargūs pažeidimai). Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 2 punktas nesuteikia teisės Valstybinio socialinio draudimo institucijai atsižvelgti į nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo pobūdį, jo ryšį su nelaimingu atsitikimu bei mažinti išmokas, priklausomai nuo nukentėjusio asmens kaltės, pažeidimo pobūdžio, jo pavojingumo laipsnio ir pan. Priešingai, bet kokia nusikalstama ar administracinio teisės pažeidimo požymius atitinkanti apdraustojo asmens veika pagal galiojantį teisinį reguliavimą automatiškai lemia nelaimingo atsitikimo pripažinimą nedraudiminiu įvykiu. Lietuvos valstybės socialinė orientacija, nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo paskirtis, išimtinis nedraudiminių įvykių pobūdis, nedraudiminio įvykio teisinės pasekmės apdraustajam asmeniui ir jo šeimos nariams neleidžia Įstatyme nustatyto nedraudiminių įvykio sąrašo aiškinti plečiamai. Todėl nedraudiminiam įvykiui pripažinti taikytini itin aukšti įrodinėjimo standartai. Nors taikant Įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir nėra sprendžiamas apdraustojo asmens baudžiamosios ar administracinės atsakomybės klausimas, tačiau itin griežtos nedraudiminio įvykio pripažinimo pasekmės (socialinių garantijų praradimas) leidžia teigti, kad Įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytas nedraudiminis įvykis gali būti pripažintas tik tais atvejais, kai yra pašalintos visos ar beveik visos abejonės, jog apdraustasis nukentėjo darydamas nusikalstamą veiką ar administracinį teisės pažeidimą. Tik neabejotinai nustačius administracinio teisės pažeidimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visumą, nesant aplinkybių, šalinančių atsakomybę, galima teigti, kad asmens veika yra susijusi su administraciniu teisės pažeidimu. Aplinkybė, kad mirus asmeniui, kurio atžvilgiu buvo pradėta bylos teisena, administracinio teisės pažeidimo byla yra nutraukiama (ATPK 250 str. 9 p.), neduoda pagrindo nedraudiminio įvykio konstatavimą grįsti nepašalintomis abejonėmis, nes priešingu atveju asmuo ar jo artimieji netiesiogiai būtų nubaudžiami už pažeidimą, kurio apdraustasis asmuo galimai nepadarė, ir tuo būtų paneigiama Lietuvos valstybės socialinė orientacija. Galimi teisinio reguliavimo netobulumai neturi būti vertinami socialiniu draudimu apdraustojo asmens nenaudai. Administracinė byla Nr. A556-601/2008 Procesinio sprendimo kategorija 6.5
2.2. Dėl mokesčių teisinių santykių
2.2.1. Dėl kompensacijos, išmokamos Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu atleidžiamam pareigūnui, apmokestinimo gyventojų pajamų mokesčiu Pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 5 punktą, prie neapmokestinamų pajamų priskiriamos gyventojams išmokamos įstatymais ir kitais teisės aktais nustatyto dydžio ir nenustatyto dydžio kompensacijos, tačiau tokios kompensacijos, kaip pabrėžiama teisėkūros subjekto akte, turi būti būtinai numatytos įstatymuose arba kituose teisės aktuose. Prie neapmokestinamų kompensacijų, nepriklausomai nuo jų įtvirtinimo įstatymuose ir kituose teisės aktuose, negali būti priskiriamos tokios, kai jos išmokamos nutraukiant darbo sutartis arba jos esmę atitinkančias sutartis darbdavio valia. Pareigūno atleidimas iš vidaus tarnybos Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu, t. y. kai jis negali tarnauti dėl sveikatos būklės, esant atitinkamai Centrinės medicinos ekspertizės komisijos išvadai, priskiriamas prie teisinių pagrindų, nepriklausančių nuo šalių valios. Ši teisės norma ne tik įpareigoja vidaus reikalų įstaigos vadovą atleisti pareigūną, bet ir nustato konkretų atleidimo iš darbo šiuo pagrindu terminą, kurio jis negali pakeisti, t. y. pareigūną atleidžiančio subjekto teisinė elgsena, pagal įstatymų leidėjo apibrėžtas taisykles, egzistuojant sveikatos būklės sutrikimams, patvirtintiems kompetentingos institucijos – imperatyvi. Kadangi pareigūnas, pagal Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 4 punktą, turi būti atleistas iš vidaus tarnybos nepriklausomai nuo jo bei vidaus tarnybos įstaigos valinės išraiškos, pagal Vidaus tarnybos statuto 57 straipsnio 1 dalį išmokama išeitinė kompensacija priskirtina neapmokestinamosioms pajamoms, numatytoms Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 5 punkte. Administracinė byla Nr. A556- 346/2008 Procesinio sprendimo kategorija 16.5
2.3. Dėl statybos teisinių santykių
2.3.1. Dėl statinio projektavimo sąlygų sąvado išdavimo, nesant pažymėtos būsimos ūkininko sodybos vietos žemės reformos žemėtvarkos projekte Pagal Statybų privačioje žemėje reglamento 1.1 1 pastraipą, Žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka įregistruoto ūkininko ūkio savininkai gali statyti naują ūkininko ūkio sodybą su jų ūkinei veiklai reikalingais pastatais tik toje vietoje, kuri yra numatyta žemės reformos žemėtvarkos projekte. Tuo atveju, kai ūkininkas žemės ūkio paskirties žemėje nori statyti naują ūkininko ūkio sodybą, yra būtina nustatyti ir atitinkamai pažymėti žemės reformos žemėtvarkos projekte ir ūkininkui išduotame žemėnaudos plane tikslią būsimos statybos vietą. Atsižvelgiant į tai, kad leidimas statyti ūkininko sodybą, o tuo pačiu – ir šiam leidimui išduoti būtinas statinio projektavimo sąlygų sąvadas, yra sietini su konkrečia statybos vieta (Statybos įstatymo 20 str. 2-5 d., 23 str. 6 d.), darytina išvada, jog norimo statyti naujo ūkininko ūkio sodybos vieta turi būti nustatyta prieš svarstant prašymą dėl statinio projektavimo sąlygų sąvado išdavimo. Tokios vietos nepažymėjimas yra pakankamas pagrindas netenkinti prašymo dėl projektavimo sąlygų sąvado išdavimo. Administracinė byla Nr. A143–675/2008 Procesinio sprendimo kategorija 24
2.3.2. Dėl buvusios sodybos atstatymo miško ūkio paskirties žemėje, patenkančioje į saugomą teritoriją Statybos miško ūkio paskirties žemėje santykius reglamentuojantys Miškų įstatymas ir Žemės įstatymas nenumato išimčių dėl statinių, inter alia sodybų statybos esamose ir buvusiose sodybose (kai yra išlikę buvusių statinių ir (ar) sodų liekanų arba kai sodybos yra pažymėtos vietovės ar kituose planuose), todėl teisė į statybą miško ūkio paskirties žemėje negali būti realizuota, t.y. sodybos statyba miško ūkio paskirties žemėje nėra galima. Galimybė atstatyti pastatus buvusiose sodybose yra numatyta Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme, tačiau egzistuojantis draudimas atlikti tam tikrus veiksmus pagal vieną teisinį reglamentavimą negali būti įveiktas kitu to paties objekto teisiniu reglamentavimu, suteikiančiu teisę atlikti tam tikrus veiksmus, todėl sodybos statyba saugomoje teritorijoje esančioje miško ūkio paskirties žemėje yra negalima. Administracinė byla Nr. A556- 206/2008 Procesinio sprendimo kategorija 13.4
2.4. Dėl civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų
2.4.1. Dėl Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos taikymo Lietuvos teisinėje sistemoje Dėl nacionalinių teismų pareigos Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimus taikyti tiesiogiai, kai įstatymų leidėjas nepagrįstai ilgai įgyvendina Teismo sprendimą Dėl Lietuvos Respublikos „Įstatyme dėl SSRS valstybės saugumo komiteto (NKVD, NKGB, MGB, KGB) vertinimo ir šios organizacijos kadrinių darbuotojų dabartinės veiklos“ numatyto draudimo dirbti privataus sektoriaus srityse netaikymo Dėl žalos, padarytos įstatymu ar kitu teisės norminiu aktu, atlyginimo Tiek Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, kaip tarptautinės kilmės teisės akto, pobūdis, tiek šios Konvencijos paskirtis – žmogaus teisių apsauga – lemia, kad ši Konvencija byloje ginčytiniems teisiniams santykiams Lietuvos Respublikoje taikoma tiesiogiai, o esant kolizijai su nacionaliniais įstatymais, turi taikymo prioritetą jų atžvilgiu. Europos žmogaus Teisių Teismo sprendimų tiesioginis taikymas gali būti pakankama priemonė, užtikrinanti jo sprendimų privalomumą ir vykdymą, o įstatymų leidybos priemonės nėra vienintelis būdas, kuriuo gali būti įgyvendinamas priimtas Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas. Asmens teisės gali būti apginamos tiek administracinių institucijų sprendimais, tiek įstatymų leidėjo priemonėmis, tiek ir nacionalinių teismų praktikos pagalba. Esant kolizijai tarp nacionalinio Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl SSRS valstybės saugumo komiteto (NKVD, NKGB, MGB, KGB) vertinimo ir šios organizacijos kadrinių darbuotojų dabartinės veiklos“ bei tarp Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, taikymo prioritetas turi būti teikiamas Konvencijai (Vienos konvencijos dėl tarptautinių sutarčių teisės 26–27 straipsniai; Tarptautinių sutarčių įstatymo 11 straipsnio 2 dalis; Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d. nutarimas). Konvenciją aiškinant ir taikant taip, kaip ją išaiškino Europos Žmogaus Teisių Teismas 2004 m. liepos 27 d. sprendime, darytina išvada, kad draudimas dirbti privataus sektoriaus srityse nebegali būti taikomas. Atsisakymas priimti į darbą privačiame sektoriuje, remiantis Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl SSRS valstybės saugumo komiteto (NKVD, NKGB, MGB, KGB) vertinimo ir šios organizacijos kadrinių darbuotojų dabartinės veiklos“ nustatytais ribojimais, reikštų Konvencijos pažeidimą ir būtų neteisėtas. Nepaisant to, kad Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl SSRS valstybės saugumo komiteto (NKVD, NKGB, MGB, KGB) vertinimo ir šios organizacijos kadrinių darbuotojų dabartinės veiklos“ nebuvo pakeistas, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos taikymo pirmenybė neleidžia taikyti ribojimų dirbti privačiame sektoriuje, kurie yra numatyti Įstatymo 2 straipsnyje. Įstatymas yra abstraktaus pobūdžio teisės normų, t. y. elgesio taisyklių, taikytinų individualiais požymiais neapibrėžtų subjektų ratui, rinkinys. Tam, kad įstatymas sukurtų teisines pasekmes ir galimai pažeistų asmens teises, jis turi būti realiai taikomas ir įgyvendinamas. Teisės norma, reguliuojanti visuomeninius santykius, turi ne tik egzistuoti, bet ir būti realiai pritaikoma. Jeigu vieną teisės normą jos taikymo procese įveikia kita teisės norma, ankstesnė teisės norma praranda taikytinumo elementą, sprendžiant individualų ginčą bei tampa nebeaktuali. Taigi ir asmens teisių pažeidimas turi būti siejamas su teisės akte numatytų elgesio taisyklių realiu pritaikomumu, o ne vien su teisės akto (kaip abstrakčių teisės normų rinkinio) buvimu. Asmuo neturi abstrakčios teisės reikalauti, kad būtų atlyginta nepakeičiant nacionalinių teisės aktų, nesuderinamų su Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatomis, jam tariamai padaryta žala, kadangi vien nacionalinio teisinio reguliavimo, kuris nebuvo taikomas, buvimas asmens teisių nepažeidžia. Lietuvos valstybės įsipareigojimai, kylantys iš Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, gali būti realizuojami tiesiogiai taikant Konvencijos nuostatas ir nebetaikant Lietuvos Respublikos „Įstatyme dėl SSRS valstybės saugumo komiteto (NKVD, NKGB, MGB, KGB) vertinimo ir šios organizacijos kadrinių darbuotojų dabartinės veiklos“ numatyto draudimo minėtiems asmenims dirbti privataus sektoriaus srityse. Nors įstatymų leidėjas ir turi pareigą, siekdamas teisinio aiškumo ir teisinio tikrumo, suderinti nacionalinį teisinį reguliavimą su Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatomis, tačiau vien prieštaravimų ir neaiškumų teisinėje sistemoje buvimas savaime nepagrindžia asmens teisių pažeidimo ir žalos asmeniui padarymo. Administracinė byla Nr. A575-164/2008 Procesinio sprendimo kategorija 15.4, 15.5
2.4.2. Dėl žalos, patirtos kalint perpildytose kamerose, atlyginimo Dėl neturtinės žalos įrodinėjimo specifi kos Dėl pripažinimo, kad padarytas pažeidimas, kaip tinkamo pažeistos neturtinės teisės gynimo būdo Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, kuri yra tiesiogiai taikoma Lietuvos Respublikoje, 3 straipsnis nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Konvencijos 3 straipsnio reikalavimai įpareigoja ir kardomąjį kalinimą vykdančias, ir jo tvarką užtikrinančias institucijas. Jei asmuo yra laikomas tokiomis sąlygomis, kurios pažeidžia Konvencijos 3 straipsnį, tai yra akivaizdus teisės pažeidimas, kuris negali būti pateisinamas. Valstybės valdžios institucijų pareigūnų aktais padarytas Konvencijos pažeidimas taip pat gali būti pagrindas valstybės civilinei atsakomybei atsirasti, nes neteisėta veika CK 6.271 straipsnio taikymo prasme gali pasireikšti ne tik nacionalinių teisės aktų, bet ir tarptautinių teisės aktų nesilaikymu. Kalinamųjų laikymas tokiomis sąlygomis, kai jiems suteikiamas itin mažas gyvenamasis plotas, pats savaime gali suponuoti klausimą dėl Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nėra konkrečiai nustatyta, koks plotas turėtų būti skirtas kalinamajam pagal Konvenciją. Tai priklauso nuo daugelio aplinkybių, tokių kaip įkalinimo tam tikromis sąlygomis trukmė, galimybė mankštintis lauke, fi zinių ir psichinių įkalintojo savybių, kalinčio asmens amžiaus, lyties ir sveikatos, galimybės laisvai judėti įkalinimo įstaigos teritorijoje ir kt. Neturtinės žalos įrodinėjimas, atsižvelgiant į neturtinės žalos sampratą, atskleistą CK 6.250 straipsnio 1 dalyje, negali nepasižymėti atitinkama specifi ka. Neturtinė žala yra padaroma fi zinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus, ji paprastai pasireiškia tam tikrais žmogaus dvasinio, vidinio pasaulio patyrimais, netekimais ar skausmais ir dažnai yra susijusi su žmogaus sąmonės lygmens reiškiniais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais, kaip tai galėtų būti padaryta, pavyzdžiui, dėl automobilio sugadinimo, dažnai yra neįmanoma. Ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali būti taikomi tokie patys įrodymų konkretumo standartai kaip nagrinėjant turtinės žalos padarymo klausimus, šiuo atveju didesnę reikšmę turi visuotinai žinomų aplinkybių, tam tikrų reiškinių atitikimo visuotinai priimtos moralės ir etikos normoms bei vertinimams kriterijai. Neturtinės žalos atlyginimas nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Ne visada tam, kad būtų apginta pažeista neturtinė teisė, turi būti priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti. Administracinė byla Nr. A444– 619/2008 Procesinio sprendimo kategorija 15.2
2.4.3. Dėl valstybės atstovavimo bylose dėl žalos, padarytos valdžios institucijų neteisėtais veiksmais, atlyginimo Dėl valstybės pareigos atlyginti neturtinę žalą, padarytą taikant administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemones Valstybės, kaip ypatingo juridinio asmens, specifi ka lemia tai, kad valstybė pati negali vesti bylos administraciniame teisme, o privalo būti atstovaujama atitinkamų institucijų. Tačiau būdama šalimi administraciniame procese, valstybė išsaugo dispozityvumo principo suteikiamą galimybę pasirinkti, kas bus jos atstovas byloje. Šią savo teisę valstybė įgyvendino priimdama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. liepos 26 d. nutarimą Nr. 932 „Dėl atstovavimo valstybei bylose dėl žalos atlyginimo“, kurio pirmu punktu įgaliojo atstovauti valstybei bylose dėl žalos atlyginimo valstybės institucijas (valstybinio administravimo subjektus), dėl kurių arba dėl kurių pareigūnų, valstybės tarnautojų ar kitų darbuotojų neteisėtų aktų atsirado žala. Šis nutarimas neužkerta kelio valstybei, kaip bylos šaliai, atskirais atvejais atstovavimo klausimą administracinėse bylose išspręsti atskirai, pavedant valstybės atstovavimą kitiems subjektams. Administracinis teismas neturi teisės prieš bylos šalies valią nurodyti, kas turi būti šalies atstovu byloje ir įsiterpti į vidinius atstovo ir atstovaujamojo teisinius santykius. Svarbu tik tai, kad subjektas pagal įstatymą galėtų būti atstovu procese ir kad jo įgalinimai atstovauti būtų tinkamai įforminami. Ta pati taisyklė taikytina ir tais atvejais, kai bylos šalimi yra Lietuvos valstybė. Lietuvos valstybei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. liepos 26 d. nutarimu Nr. 932 apsisprendus, kad bylose dėl žalos atlyginimo ją turi atstovauti valstybės institucija, dėl kurios arba dėl kurios pareigūnų neteisėtų aktų atsirado žala, teismas neturi pagrindo ignoruoti šios atstovaujamojo valios ir parinkti bylos šaliai (valstybei) kitą atstovą. Tai gali padaryti tik pats atstovaujamasis, šiuo atveju – pati Lietuvos valstybė. Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų numatytais atvejais. Teisinį pagrindą neturtinei žalai, atsiradusiai viešojo administravimo srityje, atlyginti sudaro Viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnis. Administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemonių taikymas nepatenka į viešojo administravimo sritį. Tačiau ši išvada neduoda pagrindo teigti, kad valstybės institucijų veiksmais padaryta neturtinė žala administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje neturi būti atlyginama. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalies nuostatas, į tai, kad būtinumas atlyginti žalą yra konstitucinis principas, į tai, kad iš Konstitucijos neišplaukia, jog įstatymais galima nustatyti kokias nors išimtis, pagal kurias asmeniui padaryta materialinė ir (arba) moralinė žala neatlyginama, valstybės institucijų veiksmais padaryta neturtinė žala administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje gali būti atlyginama, nepaisant to, jog įstatyme konkrečiai nenustatytas specialus tokios žalos atlyginimo pagrindas. Administracinė byla Nr. A442-330/2008 Procesinio sprendimo kategorija 15.4
2.5. Dėl tarnybos santykių
2.5.1. Dėl sąlygų išmokėti darbo užmokestį už laikotarpį, per kurį pareigūnas buvo nušalintas nuo pareigų Aiškinant Vidaus tarnybos statuto 28 straipsnio 5 ir 6 dalis tik lingvistiniu teisės aiškinimo metodu ir darant išvadą, kad tik grįžęs (grąžintas) į pareigas pareigūnas turi teisę reikalauti, kad būtų išmokėtas darbo užmokestis už nušalinimo laikotarpį, įstatymų leidėjo tikslai liktų nepasiekti, o darbo užmokestis už nušalinimo laikotarpį liktų neišmokėtas ir visiškai nepagrįstai nuo pareigų nušalintam pareigūnui, kuris dėl pateisinamų priežasčių, ne dėl pareigūno kaltės, pavyzdžiui, paties pareigūno prašymu, buvo atleistas iš tarnybos. Tokia praktika būtų nesuderinama su teisingumo bei sąžiningumo principais. Vidaus tarnybos statuto 28 straipsnio 5 dalis negali būti interpretuojama, kaip visais atvejais draudžianti priteisti darbo užmokestį už nušalinimo nuo pareigų laikotarpį, jei pareigūnas po nušalinimo nuo pareigų nebegrįžta į tarnybą. Tad vien tik ta aplinkybė, kad pareigūnas negrįžo į tarnybą, nėra pakankamas pagrindas atmesti pareiškėjo reikalavimą. Administracinė byla Nr. A502-35/2008 Procesinio sprendimo kategorija 16.7
2.6. Kitos ginčo administracinės bylos
2.6.1. Dėl Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 33 straipsnio 2 dalies, nustatančios alkoholio produktų (gėrimų) konfi skavimą, taikymo Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 33 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nuostatos tikslas – sieti alkoholio produktų (gėrimų) konfi skavimą su pačiais šio įstatymo pažeidimais, o ne su atsakomybės už Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus subjektais ir (ar) su konkrečia atsakomybės (administracinės ar pagal Alkoholio kontrolės įstatymą) rūšimi. Ši nuostata nėra siejama tik su administracine atsakomybe už Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus, o yra taikytina visais joje nurodytais atvejais, t. y. ir skiriant atitinkamą minėto įstatymo 34 straipsnyje numatytą ekonominę sankciją. Be to, šioje nuostatoje pateikiama nuoroda į Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse nustatytą konfi skavimo tvarką, o ne į konfi skavimo pagrindą, t. y. ne į konfi skavimo instituto materialų pagrindą, todėl ji turi būti aiškinama ir suprantama kaip nuoroda į Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso dvidešimt aštuntojo skirsnio nuostatas apie nutarimo konfi skuoti daiktą ir pajamas vykdymo proceso nuostatų taikymą. Administracinė byla Nr. A143–344/2008 Procesinio sprendimo kategorija 25

II. Administracinė doktrina Aurimas Brazdeikis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko padėjėjas Kai kurie administracinių teisės pažeidimų kodekso taikymo klausimai
1. Dėl karių ir kitų pareigūnų, kuriems taikomi drausmės statutai, atsakomybės už administracinius teisės pažeidimus
2. Administracinės nuobaudos skyrimas ir vykdymas
2.1. Administracinės nuobaudos subendrinimas
2.2. Specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimas
2.3. Sąlyginis arešto vykdymo atidėjimas Eckart Hien Federacinio Administracinio Teismo1 prezidentas (2002–2007 m.) Kreipimosi į teismą suvaržymai ir aukščiausiųjų teismų vaidmuo daugiapakopėje teismų sistemoje: naujovės Vokietijoje

III. Informacinė dalis
1. Specialiosios teisėjų kolegijos nutarčių dėl teismingumo apžvalga (2008 m. sausio – balandžio mėn.)
1.1. Bylos, nagrinėtinos administraciniuose teismuose Dėl valstybinės žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymo Dėl viešosios įstaigos direktoriaus atleidimo Dėl teritorijų planavimo, saugomų teritorijų apsaugos ir statybos teisinių santykių Dėl savivaldybės vykdomos kapinių priežiūros organizavimo funkcijos Dėl šilumos paskirstymo (išdalijimo) tvarkos Dėl žalos, padarytos savivaldybės tarnautojų neteisėtais veiksmais, atlyginimo Dėl Valstybinės energetikos inspekcijos prie Ūkio ministerijos atliekamų funkcijų pobūdžio
1.2. Bylos, nagrinėtinos bendrosios kompetencijos teismuose Dėl biudžetinių įstaigų statuso Dėl rinkliavų sumokėjimo Dėl bankroto teisinių pasekmių vertinimo Dėl prarasto pareikštinio vertybinio dokumento atkūrimo
2. Europos Bendrijų Teisingumo Teismo 2008 metų sausio – balandžio mėnesiais priimtų sprendimų apžvalga 2008 m. balandžio 10 d. sprendimas byloje Europos Bendrijų Komisija prieš Portugalijos Respubliką (C-265/06) Teisingumo Teismas (trečioji kolegija) nusprendė: 2003 m. kovo 11 d. Dekreto–įstatymo Nr. 40/2003 2 straipsnio 1 dalimi uždraudusi klijuoti spalvotas plėveles ant variklinių transporto priemonių stiklų, Portugalijos Respublika neįvykdė įsipareigojimų pagal Europos Bendrijos sutarties 28 ir 30 straipsnius bei pagal 1992 m. gegužės 2 d. Europos ekonominės erdvės susitarimo 11 ir 13 straipsnius. 2008 m. vasario 28 d. Didžiosios teisėjų kolegijos prejudicinis sprendimas byloje Sabine Mayr prieš Bäckerei und Konditorei Gerhard Flöckner OHG (C-506/06) 2008 m. vasario 12 d. Didžiosios teisėjų kolegijos prejudicinis sprendimas byloje Willy Kempter KG prieš Hauptzollamt Hamburg – Jonas (C-2/06)
3. Užsienio teismų sprendimų apžvalga
3.1. Jungtinės Karalystės Apeliacinio Teismo sprendimo apžvalga 2008 m. sausio 25 d. Jungtinės Karalystės Apeliacinio Teismo sprendimas byloje Nr. C5/2007/1440/22101 Jungtinės Karalystės Apeliacinis Teismas sprendė klausimą dėl Europos Parlamento ir Tarybos 2004 m. balandžio 24 d. direktyvos 2004/38/EEB dėl Sąjungos piliečių ir jų šeimos narių teisės laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje, iš dalies keičiančios Reglamentą (EEB) Nr. 1612/68 ir naikinančios Direktyvas 64/221/EEB, 68/360/EEB, 72/194/EEB, 73/148/ EEB, 75/34/EEB, 75/35/EEB, 90/364/EEB, 90/365/EEB ir 93/96/EEB (toliau – ir Direktyva 2004/38/EEB) 3 straipsnio 2 dalies a punkte vartojamų sąvokų reikšmės.
3.2. Prancūzijos Valstybės Tarybos2 sprendimo apžvalga 2008 m. balandžio 10 d. Prancūzijos Valstybės Tarybos sprendimas byloje Conseil national des barreaux, Conseil des barreaux européens ir kt.3 Valstybės Taryba išnagrinėjo įvairių profesinių institucijų, vienijančių advokatus, skundus ir panaikino kai kurias 2006 m. birželio 26 d. dekreto nuostatas, susijusias kovojant su pinigų plovimu. Valstybės Taryba, siekdama užtikrinti tinkamą profesinės paslapties apsaugą, priimtame sprendime aiškino advokatams nustatytas pareigas, remdamasi Europos teisės nuostatomis, reglamentuojančiomis kovą su pinigų plovimu. Raidinė dalykinė rodyklė Viešasis administravimas – viešojo administravimo samprata – 2.4.3. (I. dalis), viešojo administravimo funkcijos – 1. (III. dalis), viešojo administravimo veikla, viešojo administravimo subjektas – 1. (III. dalis), taip pat žr. Energetika. Viešieji darbai – 1.1. (I. dalis). Viešoji paslauga – viešųjų paslaugų teikimo administravimas – 1. (III. dalis). Vykdymas – Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimų vykdymas – 2.4.1. (I. dalis), nuobaudos vykdymas – II. dalis, taip pat žr. Areštas. Žala – žalos atlyginimo priteisimas, žala, atsiradusi dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų; turtinės ir neturtinės žalos atlyginimas – 2.4.1. (I. dalis), neturtinės žalos įrodinėjimo specifi ka, neturtinė žala – 2.4.2. (I. dalis), žala, padaryta valdžios institucijų neteisėtais veiksmais, neturtinė žala, valstybės pareiga atlyginti neturtinę žalą – 2.4.3. (I. dalis), žala padarytos savivaldybės tarnautojų neteisėtais veiksmais – 1. (III. dalis). Žemės sklypas – valstybinio žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis – 1. (III. dalis). Žemės ūkio – žemės ūkio paskirties žemė – 2.3.1. (I. dalis).