Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo svetainė www.lvat.lt

Administracinė Jurisprudencija Nr. 11 (parsisiųsti pdf bylą spausti čia)

 ĮVADAS
1. Nutartys ir sprendimai
1.1.Dėl norminių administracinių aktų teisėtumo
1.1.1. Dėl Lietuvos Respublikos policijos generalinio komisaro 2005 m. vasario 21 d. įsakymo Nr. 5-V-143 „Dėl policijos įstaigų valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, darbo užmokesčio mokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 12 punkto 2 dalies atitikties Lietuvos Respublikos darbo kodekso 224 straipsnio 2 dalies 2 punktui Administracinė byla Nr. I1-01/2007 Procesinio sprendimo kategorija 17.1
1.1.2. Dėl Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos 1993 m. gruodžio 20 d. įsakymo Nr. 212 „Dėl Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemos paskelbimo“ atitikties Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos“ 2, 8 ir 10 straipsniams Administracinė byla Nr. I6-03/2007 Procesinio sprendimo kategorija 17.1
1.1.3. Dėl Lietuvos valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2003 m. liepos 8 d. nutarimu Nr. 03-43 „Dėl centralizuotai tiekiamos šilumos ir karšto vandens kainų nustatymo metodikos patvirtinimo“ patvirtintos Centralizuotai tiekiamos šilumos ir karšto vandens kainų nustatymo metodikos 98 punkto atitikties Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 2 straipsnio 2 daliai ir konstituciniam teisinės valstybės principui Administracinė byla Nr. I6-05/2007 Procesinio sprendimo kategorija 17.1
1.1.4. Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. birželio 2 d. įsakymu Nr. D1-282 „Dėl Pajūrio regioninio parko tvarkymo plano patvirtinimo“ patvirtintų Pajūrio regioninio parko tvarkymo plano aiškinamojo rašto pagrindinių teiginių 19 punkto nuostatos „gyvenamieji namai statomi (perstatomi, rekonstruojami) esamose gyvenvietėse ir tvarkymo plane nurodytose vietose“ atitikties Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 8 punktui Administracinė byla Nr. I3-07/2007 Procesinio sprendimo kategorija 17.1
1.1.5. Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2005 m. balandžio 12 d. nutarimu Nr. 03-15 „Dėl gamtinių dujų kainų viršutinių ribų skaičiavimo metodikos patvirtinimo“ patvirtintos Gamtinių dujų kainų viršutinių ribų skaičiavimo metodikos 3 ir 4 punktų atitikties Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo 14 straipsnio 2 ir 3 dalims Administracinė byla Nr. I17-08/2007 Procesinio sprendimo kategorija 17.1
1.1.6. Dėl Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus 2004 m. gruodžio 8 d. įsakymu Nr. 2-208 „Dėl Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų atestacijos nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų atestacijos nuostatų 20 punkto ta apimtimi, kuria nustatyta, kad tuo atveju, jei tiesioginis vadovas pareigūno tarnybinę veiklą įvertina gerai, atestacijos lapas pateikiamas Atestacijos komisijos pirmininkui tvirtinti, o Atestacijos komisijos pirmininkui nesutikus su vertinimu, pareigūno veiklą vertina Atestacijos komisija, taip pat Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų atestacijos nuostatų 22 punkto ta apimtimi, kuria nustatyta, kad tuo atveju, jei pareigūnų veiklą vertina Atestacijos komisijos
pirmininkas, nepriklausomai nuo vertinimo, atestacijos lapai pateikiami Atestacijos komisijai, kuri šiuos pareigūnus vertina komisijos posėdyje, neprieštarauja Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos statuto patvirtinimo įstatymu patvirtinto Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos statuto 10 straipsnio 3 daliai. Administracinė byla Nr. I17-09/2007 Procesinio sprendimo kategorija 17.1
1.1.7. Dėl Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2004 m. sausio 22 d. įsakymu Nr. ISAK-87 „Dėl studijų krypčių reglamentų patvirtinimo“ patvirtinto Psichologijos studijų krypties reglamento 20 punkto nuostatos ta apimtimi, kuria nustatyta, „kad ne mažiau kaip pusę kiekvienos studijų programos dalies apimties turi dėstyti docentai arba profesoriai, kurie skelbia savo mokslinės veiklos rezultatus šios aukštosios mokyklos vardu“, atitikties Lietuvos Respublikos aukštojo mokslo įstatymo 42 straipsnio 2 daliai Administracinė byla Nr. I14-10/2007 Procesinio sprendimo kategorija 17.2
1.2. Dėl administracinių teisės pažeidimų
1.2.1. Dėl teismo pareigos įvertinti įrodymų gavimo būdo teisėtumą Lietuvos Respublikos Seimui 1995 m. ratifikavus Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją bei šios Konvencijos protokolus, Administracinių teisės pažeidimų kodeksas, galiojantis nuo 1985 metų balandžio 1 dienos, nebuvo išsamiai papildytas procesinėmis teisės normomis, įtvirtinančiomis Konvencijos garantuojamą teisę į teisingą teismo procesą. Nepaisant to, tai neatleidžia teismo, vykdančio teisingumą, bei institucijų, rengiančių administracinio teisės pažeidimo bylą teisminiam nagrinėjimui, renkančių įrodymus, nuo pareigos užtikrinti asmenims, traukiamiems administracinėn atsakomybėn, teisę į teisingą teismo procesą pagal tuos standartus, kurie yra pripažįstami Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje. Byloje nesant duomenų, kad pažeidimas, kuriuo asmuo kaltinamas, galėjo būti padarytas be policijos pareigūnų įsikišimo, policijos pareigūnams neapsiribojus vien tik pasyviu asmens galimai neteisėtos veiklos tyrimu, bet darant tokio pobūdžio įtaką, kad sukurstytų asmenį įvykdyti teisės pažeidimą, darytina išvada, kad pažeidimo asmuo savo valia nepadarė, o buvo išprovokuotas pareigūno. Duomenys, gauti pažeidžiant Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalį, yra neteisėti ir jais asmens kaltė padarius pažeidimą negali būti grindžiama. Administracinė byloja Nr. N3-764/2007 Procesinio sprendimo kategorija 37
1.2.2. Dėl ekspertams ir ekspertų organizacijoms išmokėtinų sumų paėmimo iš proceso šalių administracinių teisės pažeidimų bylose Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 279 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad nukentėjusiesiems, liudytojams, ekspertams ir vertėjams, jeigu bylą nagrinėja teisėjas, mokama iš biudžeto lėšų, pagal sąmatą tam skiriamų teismui. Administracinių teisės pažeidimų kodeksas nenumato, kad ekspertams ir ekspertų organizacijoms mokėtinos sumos būtų paimamos iš asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 43-45 straipsniai reglamentuoja ekspertams ir ekspertų organizacijoms išmokėtinų sumų paėmimą iš proceso šalių ginčo bylose, ir šios teisės normos administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje netaikomos. Administracinė byla Nr. N3-33/2007 Procesinio sprendimo kategorija 26.4.; 67
1.2.3. Dėl teisės į nemokamas vertėjo paslaugas užtikrinimo apimties Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 9 straipsnio 4 dalis garantuoja asmenims, nemokantiems lietuvių kalbos, teisę naudotis vertėjo, už kurio paslaugas mokama iš valstybės biudžeto, paslaugomis teismo proceso metu. Ši teisė apima byloje dalyvaujančio asmens galimybę daryti pareiškimus, teikti paaiškinimus ir kt. gimtąja kalba, ar kita jų mokama kalba padedant vertėjui jau vykstančiame teismo procese. Sistemiškai aiškinant Administracinių bylų teisenos įstatymo straipsnio 4 dalies nuostatas darytina išvada, kad asmens, nemokančio lietuvių kalbos, teisė į nemokamas vertėjo paslaugas neapima galimybės naudotis nemokamomis vertėjo paslaugomis surašant procesinius dokumentus, kuriais inicijuojamas teismo procesas (skundus pirmosios instancijos teismui, apeliacinius, atskiruosius skundus). Nurodyti dokumentai
teismui turi būti pateikti išversti į lietuvių kalbą (ABTĮ 9 str. 2 d.). Administracinė byla Nr. N1–451/2007 Procesinio sprendimo kategorija 41; 65.2
1.3. Bylos, kylančios iš ginčų dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje
1.3.1. Dėl mokesčių teisinių santykių
1.3.1.1. Dėl galimybės mokesčių administratoriui nuginčyti pajamų gavimo faktą; dėl įrodinėjimo naštą sudarančių elementų Iki 2004 m. sausio 1 d. galiojusio įstatymo Dėl Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų brangiam turtui įsigyti arba kitų įsigytų bei perleidžiamų lėšų deklaravimo 1 straipsnio formuluotėje „pajamos pagrindžiamos įstatymų reikalaujama forma sudarytais sandoriais arba juridinę galią turinčiais dokumentais“ kalbama apie įrodinėjimo priemones, kuriomis gali būti pagrindžiamos gautos pajamos. Norint pagrįsti pajamas, būtina pateikti juridinę galią turinčius dokumentus arba įstatymo nustatytos formos sandorius, patvirtinančius, jog pajamos buvo gautos. Reikalavimas pagrįsti pajamas pirmiausia reiškia, kad pajamos realiai turėtų būti gautos, o ne vien atspindėtos dokumentuose. Jei pajamos realiai nebūtų gautos, tačiau jų gavimas būtų įforminamas dokumentais, mokestine prasme vien tokio dokumento buvimas nereikštų, kad pajamos yra pagrįstos, nes negalima pagrįsti to, ko realiai nebuvo. Įrodinėjimo naštą sudaro du tarpusavyje susiję aspektai. Įrodinėjimo našta pirmiausia apima pareigą pateikti įrodymus (pozityvusis įrodinėjimo naštos aspektas). Ši pareiga pagal bendrąją taisyklę tenka visiems byloje
dalyvaujantiems asmenims. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 4 dalį, įrodymus pateikia šalys ir kiti proceso dalyviai. Šia prasme įrodinėjimo subjektas taip pat yra teismas, nes jis gali rinkti įrodymus savo iniciatyva (Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 str. 4 d.). Kitas įrodinėjimo naštos aspektas tampa aktualus tais atvejais, kai nepakanka įrodymų patvirtinti nei pareiškėjo, nei atsakovo nurodomas aplinkybes. Tokiu atveju sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta (negatyvusis įrodinėjimo naštos aspektas). Administracinė byla Nr. A17 – 301/2007 Procesinio sprendimo kategorija 9.1
1.3.1.2. Dėl kontroliuojančio asmens sampratos Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo prasme Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje įtvirtinta kontroliuojančio asmens samprata, o šios dalies 2 punktas nustato, kad asmuo laikomas kontroliuojančiu apmokestinamąjį
asmenį, jeigu jis pats, valdydamas ne mažiau kaip 10 procentų to apmokestinamojo asmens akcijų (dalių, pajų) arba kitų teisių į paskirstytinojo pelno dalį, arba išimtinių teisių jas įsigyti, kartu su susijusiais asmenimis jų valdo daugiau kaip 50 procentų. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso teisės normų turinys
suponuoja išvadą, kad visais atvejais, nepriklausomai nuo to, už kokias lėšas (asmenines ar priklausančias sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise) įsigyta (įsteigta) įmonė, pajamos iš šios įmonės veiklos visada yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Pagrindinis kriterijus pripažįstant asmenį
kontroliuojančiu, yra teisės į atitinkamą paskirstytino pelno dalį valdymas, todėl nėra svarbu, už kokias lėšas įmonė įgyta. Administracinė byla Nr. A2-392/2007
Procesinio sprendimo kategorija 9.3
1.3.2.1. Dėl sąvokos „turto savininko sutuoktinis“ turinio nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo kontekste Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą įstatymo 2 straipsnio prasme, santuokos pasibaigimas dėl vieno iš sutuoktinių mirties nepanaikina kito sutuoktinio teisės į nuosavybės teisių atkūrimą, priešingai, įstatyme specialiai numatyta, kad jis tokią teisę įgyja tik po sutuoktinio, kuris buvo turto savininkas, mirties. Tačiau jei mirusio buvusio savininko sutuoktinis sudaro naują santuoką, jis tampa kito asmens sutuoktiniu Civilinio kodekso 3.49 straipsnio 2 dalies prasme ir įgyja sutuoktinio teises ir pareigas su šiuo asmeniu. Todėl pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnį, buvusio savininko sutuoktiniu laikytinas asmuo, iki savininko mirties sudaręs su juo santuoką, santuokos nenutraukęs ir po buvusio sutuoktinio mirties nesudaręs naujos santuokos. Administracinė byla Nr. A2 –143/2007 Procesinio sprendimo kategorija 11.1
1.3.2.2. Dėl teisinių pasekmių teisių perleidėjui praleidus terminą ginčyti administracinį aktą Jei asmuo iki teisių perleidimo kitam asmeniui jau yra praradęs tam tikrą teisę, jis negali jos perleisti kitam asmeniui, o pastarasis asmuo šios teisės negali įgyti, t. y. negalima įgyti daugiau teisių, nei jų turi perleidėjas. Nustačius, kad dar iki nuosavybės teisių į statinius, iš kurių kyla teisė ir teisinis suinteresuotumas ginčyti nagrinėjamus administracinius aktus, perleidimo buvo praleistas terminas skundui dėl jų paduoti, naujas šių statinių bei su jais susijusių teisių ir interesų įgijėjas, vadovaujantis principu, kad negalima įgyti daugiau teisių, nei jų turi perleidėjas, taip pat turėtų būti laikomas praleidusiu šį terminą. Priešingas teisės normų aiškinimas neatitiktų įstatymuose nustatytų administracinių aktų apskundimo terminų paskirties, nes neleistų užtikrinti teisinių santykių stabilumo, neužtikrintų teisinio tikrumo principo įgyvendinimo, neskatintų asmenį
operatyviai ginti savo teises, be to, būtų sudarytos sąlygos asmenų piktnaudžiavimui – savininkas, praleidęs terminą skundui paduoti, siekdamas išvengti termino praleidimo pasekmių, galėtų tyčia perleisti turtą kitam asmeniui (pavyzdžiui, giminaičiui), kuris imtų ginčyti atitinkamus sprendimus bendra tvarka. Administracinė byla Nr. A6-212/2007 Procesinio sprendimo kategorija 11.4.1;11.6.1.5; 48
1.3.3. Dėl tarnybos santykių
1.3.3.1. Dėl žalos, padarytos apgadinus statutiniam valstybės tarnautojui patikėtą turtą tarnybos metu, atlyginimui taikytinos teisės Remiantis Valstybės tarnybos įstatymo 32 straipsnio 2 dalimi, valstybės tarnautojas atlygina visą šio straipsnio 1 dalyje nurodytą žalą, jeigu ją padarė atlikdamas vidaus administravimo veiklą, tačiau atlygintinos žalos dydis negali viršyti 6 vidutinių valstybės tarnautojo darbo užmokesčių. Valstybės tarnybos įstatymo 32 straipsnio 2 dalyje numatytas žalos atlyginimo teisinis reguliavimas taikytinas tik tais atvejais, kai reikalaujama žalos atlyginimo iš specialių subjektų – valstybės tarnautojų, padariusių žalą, jiems atliekant vidaus administravimo veiklą. Kas yra vidaus administravimas, apibrėžiama Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje. Vidaus administravimas – administravimo veikla, kuria užtikrinamas valstybės ar vietos savivaldos konkrečios institucijos, įstaigos, tarnybos ar organizacijos unkcionavimas (struktūros tvarkymas, personalo valdymas, turimų materialinių-finansinių išteklių tvarkymas ir valdymas), kad ji galėtų tinkamai vykdyti priskirtus viešojo administravimo ar kitos valstybinės veiklos uždavinius. Taigi Valstybės tarnybos įstatymo 32 straipsnio 2 dalis taikytina tik asmenims, kurių veikla užtikrinamas valstybės ar vietos savivaldos konkrečios institucijos, įstaigos, tarnybos ar organizacijos funkcionavimas. Pareigūnai, atliekantys valstybės sienos apsaugos funkciją ir šiems tikslams naudojantys valstybės turtą, nėra asmenys, atliekantys vidaus administravimo veiklą, kaip tai apibrėžiama Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje, todėl tokių statutinių valstybės tarnautojų materialinės atsakomybės teisinis pagrindas yra ne Valstybės tarnybos įstatymo 32 straipsnio 2 dalis, o to paties straipsnio 1 dalis. Be to, tiek, kiek šios atsakomybės nereguliuoja Vidaus tarnybos statutas bei Valstybės tarnybos įstatymas, taikytinas Darbo kodeksas (Valstybės tarnybos įstatymo 5 str.). Valstybės tarnybos įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje nenustatytos atlygintinos žalos ribos, todėl būtent šia apimtimi taikytinas Darbo kodeksas, kurio 254 straipsnyje numatyta, jog darbuotojas privalo atlyginti visą padarytą žalą, bet ne daugiau kaip jo trijų vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio, išskyrus atvejus, nustatytus šio Darbo kodekso 255 straipsnyje. Administracinė byla Nr. A7-35/2007 Procesinio sprendimo kategorija 25
1.3.4. Dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimų ar neveikimo
1.3.4.1. Dėl reikalavimų asmenims, siekiantiems būti išrinktiems savivaldybių tarybų nariais Tam, kad asmuo būtų įregistruotas kandidatu rinkimuose į savivaldybės tarybos narius, jis turi atitikti ne tik nuolatinio savivaldybės gyventojo sąvoką pagal Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo
2 straipsnio 3 dalies pirmame sakinyje įtvirtintus kriterijus, bet ir kitus Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 2 straipsnio 2 bei 3 dalyse nurodytus kriterijus, taigi, ir būti deklaravęs gyvenamąją vietą atitinkamos savivaldybės teritorijoje. Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 2 straipsnio 3 dalies 2
sakinio formuluotė yra imperatyvi. Papildomų reikalavimų asmenims, siekiantiems būti išrinktiems (tarp jų - ir reikalavimo būti deklaravusiems gyvenamąją vietą) nustatymas yra suprantamas ir gali būti pagrindžiamas siekiu užtikrinti kandidato sąsają su atstovaujama savivaldybės bendruomene, taip pat ypatingu suinteresuotumu, jog renkami asmenys atitiktų aukštus moralinius ir etinius kriterijus, laikytųsi Lietuvos Respublikos įstatymų, tarp jų - ir Lietuvos
Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo. Administracinė byla Nr. R14-14/2007 Procesinio sprendimo kategorija 18.1
1.3.5.1. Dėl draudimo saugoti perteklinius asmens duomenis Jokiais teisės aktais nėra nustatyta, kad duomenų bazėje apie Kelių eismo taisyklių pažeidimus turi ar gali būti formuojamas Kelių eismo taisyklių pažeidėjo genealoginis medis. Apie tokį asmens duomenų tvarkymą duomenų subjektai neinformuojami. Tai prieštarauja Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatoms. Sudarant Kelių eismo taisyklių pažeidėjo genealoginį medį yra tvarkomi ne tik pažeidėjo, bet ir daugelio kitų asmenų asmens duomenys, o tai niekaip nėra susiję nei su padarytu Kelių eismo taisyklių pažeidimu, nei su Policijos veiklos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies, Operatyvinės veiklos įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 11 punkto ar Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17
straipsnio 1 dalies 9 punkto nuostatomis. Tokie duomenys, sudarant teisės pažeidėjo genealoginį medį, galėtų būti tvarkomi tik asmeniui, dėl kurio atliekamas operatyvinis tyrimas, bet ne asmeniui, pažeidusiam Kelių eismo taisykles. Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatyta, kad nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, kuris per pastaruosius trejus metus ne mažiau kaip du kartus padarė administracinius teisės pažeidimus būdamas neblaivus, apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų svaigiųjų medžiagų. Todėl asmens duomenų tvarkymo tikslai reikalauja, kad tokie asmens duomenys būtų saugomi ilgiau nei vienerius metus po nuobaudos vykdymo pasibaigimo. Todėl tokių duomenų saugojimas daugiau nei vienerius metus, kai pasibaigė nuobaudos vykdymas, neprieštarauja Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 4 straipsnio ir 5 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatoms. Administracinė byla Nr. A10-140/2007 Procesinio sprendimo kategorija 25
1.3.5.2. Dėl masinio vertinimo būdu nustatytos nekilnojamojo turto mokestinės vertės patikslinimo Individualaus turto vertinimo dokumente turi atsispindėti lyginamųjų objektų paskirtys, sandorių datos bei kiti elementai, neabejotinai turintys įtakos lyginamųjų objektų vertės nustatymui ir vertinamo nekilnojamojo
turto vertės nustatymui. Lyginamųjų objektų analizė turi būti visapusiška, neapsiribojanti vien tik tų objektų kvadratinio metro kainos nurodymu, lyginamųjų objektų patalpų stovio įvertinimu bendrinėmis sąvokomis, dažniausiai vartojamomis įprastinėje socialinėje aplinkoje. Individualus vertinimas turi atitikti Turto ir verslo
vertinimo pagrindų įstatymą bei jį lydinčius poįstatyminius teisės aktus. Administracinė byla Nr. A17–174/2007 Procesinio sprendimo kategorija 12.4
1.3.5.3. Dėl valstybės išperkamo nekilnojamojo turto vertės nustatymo pažymos teisinės prigimties Savivaldybės vykdomosios institucijos išduota garantija (valstybės garantija) yra administracinis aktas, apibrėžiantis valstybės (garanto) ir grąžinto namo ar jo dalies buto nuomininko ir jo šeimos narių teises ir
pareigas. Tuo tarpu valstybės išperkamo nekilnojamojo turto vertės nustatymo pažyma yra tik neatskiriama valstybės garantijos dalis, kurios pagrindu į valstybės garantiją įrašomi duomenys apie nuomojamų gyvenamųjų patalpų, į kurias yra atkurta nuosavybės teisė, rinkos vertę (Kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat valstybės garantijų ir lengvatų, numatytų Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme, įstatymo 9 str. 5 d.). Ginčas dėl nuomotų patalpų, grąžintų savininkui, rinkos vertės nustatymo turi būti keliamas ginčijant
valstybės garantiją ir įsakymą dėl jos vykdymo, o ne pažymą dėl turto rinkos vertės nustatymo. Administracinė byla Nr. AS8-48/2007 Procesinio sprendimo kategorija 57.1
1.3.5.4. Dėl reikalavimo gauti techninių sąlygų sąvadą pastato šilumos įrenginių prijungimui prie šilumos perdavimo tinklų Šilumos perdavimo tinklas yra vamzdynai iki pastato šilumos įrenginių. Tais atvejais, kai šiluma gaminama tame pačiame pastate, kuris šildomas, ji į pastato patalpas patenka per pastato šildymo ir karšto vandens sistemą, nesinaudojant šilumos perdavimo tinklais. Kadangi tokiais atvejais nėra poreikio jungtis prie šilumos perdavimo tinklų, pastato savininkas neprivalo laikytis nuostatų, numatytų Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2003 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 4-258 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 6 punkte – pateikti prašymą savivaldybės institucijai ir gauti iš jos techninių sąlygų sąvadą pastato šilumos įrenginių prijungimui prie šilumos perdavimo tinklų. Administracinė byla Nr.A2 – 104/2007 Procesinio sprendimo kategorija 13.4; 15.2; 25
1.3.6. Administracinių bylų teisena
1.3.6.1. Dėl reikalavimų, kuriais nesiekiama išspręsti administracinio ginčo Administracinių teismų kompetencijai nepriskirtas nagrinėjimas prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo. Reikalavimas, kuriuo nesiekiama išspręsti administracinio ginčo, ir kurio patenkinimas nereikštų pažeistų teisių ar teisėtų interesų apgynimo, negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku. Konstatavimas, jog administracinis aktas yra neteisėtas ir naikintinas gali būti motyvu, pagrindžiančiu teismo sprendimą dėl šio administracinio akto panaikinimo, tačiau negali būti sprendimu dėl bylos esmės. Administracinė byla Nr. A14-261/2007 Procesinio sprendimo kategorija 24
1.3.6.2. Dėl administracinės bylos nagrinėjimo ribų Administracinės bylos nagrinėjimo ribos negali būti neapibrėžtos. Nagrinėjimo apimtis apsprendžiama pagal
pareikštus konkrečius ir aiškius reikalavimus. Tik tiksli jų formuluotė gali atskleisti siekiamas apginti teises ar teisėtus interesus bei padėti visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylą, taikant teisės aktus, reguliuojančius atitinkamus visuomeninius santykius. Priešingu atveju būtų pažeistos ginčo šalių teisių ir pareigų vienovės principas, procesinių staigmenų negalimumo principas, kiltų pagrįstos abejonės dėl teismo nešališkumo. Administracinė byla Nr. A17-217/2007 Procesinio sprendimo kategorija 11.3; 11.5.3
1.3.6.3. Dėl kriterijų skiriant, kada ginamas viešasis interesas, o kada pareiškėjas gina savo subjektines teises ar įstatymo saugomus interesus; dėl asmenų subjektinių teisių detaliojo planavimo procese Sistemiškai vertinant Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalį, 3 dalies 1 punktą ir 3 punktą,
56 straipsnio 1 dalį, darytina išvada, kad tada, kai pareiškėjas reikalavimą grindžia savo privačių subjektyvių teisių ar interesų pažeidimu, vertintina, jog pareiškėjas kreipėsi Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies tvarka gindamas savo paties pažeistą ar ginčijamą subjektinę teisę arba įstatymų saugomą interesą. O tais atvejais, kai pareiškėjas savo skundą grindžia tuo, kas yra reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai, vertintina, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 3 punkto ir 56 straipsnio 1 dalies pagrindu gindamas viešąjį interesą. Asmens subjektinė teisė ar įstatymo saugomas interesas yra visų pirma konkretaus asmens vertybė, ji yra reikšminga, reikalinga, vertinga konkrečiam teisės subjektui. Galima situacija, kad asmens subjektinė teisė ar įstatymo saugomas interesas bus akumuliuota tam tikru mastu su tuo, kas reikšminga, reikalinga, vertinga ne tik konkrečiam subjektui, bet ir visuomenei ir jos daliai; o asmuo, teisme apgindamas savo subjektinę teisę ar įstatymo saugomą interesą, tuo pačiu tam tikru mastu turėtų įtakos viešojo intereso apsaugai. Šiuo atveju negalima teigti, kad esant tokioms aplinkybėms asmuo praranda teisę kreiptis į teismą gindamas savo subjektinę teisę ar įstatymo saugomą interesą, kadangi tai nėra nustatyta įstatymu. Asmenų subjektines teises dalyvauti detaliojo plano viešame svarstyme valdžios institucijos turi užtikrinti tokiu būdu, kad šios teisės būtų realios, o ne iliuzinės. Teisės normos suteikia subjektinę teisę asmenims, kad aplinka, betarpiškai susijusi su jų gyvenimo ir veiklos vieta, statant statinius būtų pakeista laikantis teisės normų reikalavimų. Ši teisės norma trečiųjų asmenų teisių ir interesų apsaugos nesieja su nuosavybės teise. Administracinė byla Nr. A3-64/2007 Procesinio sprendimo kategorija 13.2.; 14.3 (S)
II. Administracinė doktrina
JuDr. Josef Baxa
Čekijos Aukščiausiojo administracinio teismo pirmininkas
Čekijos Respublikos aukščiausiojo administracinio teismo istorijos apybraiža
Dr. Virgilijus Valančius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas
Narystės Europos sąjungoje įtaka Lietuvos administracinei justicijai
1. Specialiosios teisėjų kolegijos nutarčių dėl teismingumo apžvalga
1.1. Bylos, nagrinėtinos administraciniuose teismuose
1.1.1. Dėl servitutų nustatymo apskrities viršininko sprendimu
1.1.2. Dėl ginčų, kylančių vykdant žemės reformos darbus
1.1.3. Dėl registrų veiklos teisinių santykių
1.1.4. Dėl Valstybinės darbo inspekcijos reikalavimų pobūdžio
1.1.5. Dėl ikiteisminio tyrimo įstaigų atliekamų viešojo administravimo funkcijų
1.2. Bylos, nagrinėtinos bendrosios kompetencijos teismuose
1.2.1. Dėl mišraus pobūdžio teisinių santykių
1.2.2 Dėl statybos leidimo panaikinimo
1.2.3. Dėl privatizavimo teisinių santykių
1.2.4. Dėl kompensavimo už visuomenės poreikiams paimamą turtą teisinių santykių
1.2.5. Dėl Lietuvos valstybės medaliais apdovanotų asmenų išbraukimo iš apdovanotųjų sąrašo Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu
2. Aktualių Europos Bendrijų Teisingumo Teismo sprendimų apžvalga
2. 1. Laisvė teikti paslaugas
2.1.1. 2007 m. kovo 13 d. prejudicinis sprendimas byloje
Unibet (London) Ltd, Unibet (International) Ltd prieš Justitiekanslern (C-432/05)
[didžioji kolegija]
2.2. ĮSISTEIGIMO LAISVĖ / LAISVĖ TEIKTI PASLAUGAS
2.2.1. 2007 m. kovo 10 d. sprendimas sujungtose bylose
Placanica, Palazzese, Sorricchio (C-338/04, C-359/04 ir C-360/04) [didžioji kolegija]
3. UŽSIENIO TEISMŲ SPRENDIMŲ APŽVALGA
3.1. Prancūzijos Valstybės tarybos sprendimo apžvalga
2006 m. gruodžio 11 d. Prancūzijos Valstybės Tarybos sprendimas byloje
Société De Groot en Slot Allium BV ir kiti*
3.2. Lenkijos Vyriausiojo administracinio teismo sprendimo apžvalga 2006 m. balandžio 26 d. Lenkijos Vyriausiojo administracinio teismo sprendimas byloje
Generali Towarzystwa Ubezpiecze� Spó�ki Akcyjnej w Warszawie prieš Komisja Nadzoru Ubezpiecze� i Funduszy Emerytalnych w Warszawie*
Raidinė dalykinė rodyklė
Administracinė byla – administracinės bylos nagrinėjimo ribos –1.3.6.2. (I. dalis).
Aplinka – teisė į sveiką ir harmoningą gyvenamąją, darbo ir poilsio aplinką –1.3.6.3. (I. dalis).
Asmens duomenys – draudimas saugoti perteklinius asmens duomenis (Kelių eismo taisyklių
pažeidimai) –1.3.5.1. (I. dalis).
Atestacija – žr. Specialiųjų tyrimų tarnyba.
Atsakomybė – žr. Pareigūnas.
Bendroji jungtinė nuosavybė – žr. Sutuoktiniai.
Darbo sutartis – žr. Valstybės tarnautojas.
Detalusis planavimas – žr. Teritorijų planavimas.
Draudimas – žr. Saugomos teritorijos.
Ekspertas – ekspertams ir ekspertų organizacijoms išmokėtinų sumų paėmimas administracinių
teisės pažeidimų bylų teisenoje – 1.2.2. (I. dalis).
Gamtinių dujų kaina – jos viršutinių ribų skaičiavimo metodika – 1.1.5. (I. dalis).
Kompensacijos – kompensacijos už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą –1.3.5.3. (I. dalis).
Materialinė atsakomybė – žr. Valstybės tarnautojas.
Nekilnojamasis turtas – dėl masinio vertinimo būdu nustatytos nekilnojamojo turto mokestinės
vertės patikslinimo –1.3.5.2. (I. dalis), valstybės išperkamo nekilnojamojo turto vertės nustatymo
pažyma –1.3.5.3. (I. dalis); taip pat žr. Turtas.
Norminis teisės aktas – norminio administracinio akto viešas paskelbimas – 1.1.1. (I. dalis);
norminių teisės aktų teisėtumo tyrimo tvarka – 1.1.2. (I dalis).
Nuosavybės teisė – institucijų sprendimų dėl nuosavybės teisių atkūrimo skundimo tvarka –
1.3.2.2. (I. dalis); nuosavybės teisių perleidimas –1.3.2.2. (I. dalis); nuosavybės teisių atkūrimas,
testamentu paliekant turtą –1.3.6.2. (I. dalis).
Nusikalstama veika – nusikalstamą veiką imituojantis elgesio modelis – 1.2.1. (I. dalis).
Pajamos – gyventojų pajamų brangiam turtui įsigyti arba kitų įsigytų bei perleidžiamų lėšų
deklaravimas –1.3.1.1. (I. dalis).
Paveldėjimas – žr. Sutuoktiniai, Nuosavybės teisė.
Prezidento dekretas – valstybės medaliais apdovanotų asmenų išbraukimas iš apdovanotųjų sąrašo
– 1.2.5. (III. dalis).
Privatizavimas – bylų dėl privatizavimo teisinių santykių teismingumas – 1.2.3. (III. dalis).
Pridėtinės vertės mokestis – kontroliuojančio asmens samprata pagal Pridėtinės vertės mokesčio
įstatymą –1.3.1.2. (I. dalis); pridėtinės vertės mokesčio mokėtojas –1.3.1.2. (I. dalis).
Registras – bylų dėl registrų veiklos teisinių santykių teismingumas – 1.1.3. (III. dalis).
Savivaldybių tarybų nariai – reikalavimai asmenims, siekiantiems būti išrinktiems savivaldybių
tarybų nariais – 1.3.4. (I. dalis).
Specialiųjų tyrimų tarnyba – Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų atestacijos tvarka – 1.1.6. (I.
dalis).
Subjektinė teisė – privačių subjektinių teisių ar interesų pažeidimas –1.3.6.3. (I. dalis).
Sutuoktiniai – įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos kaip bendroji jungtinė
sutuoktinių nuosavybė –1.3.1.2. (I. dalis ); turto savininko sutuoktinis bylose dėl nuosavybės teisės
į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo –1.3.2.1. (I. dalis).
Švietimo ir mokslo ministerija – aukštųjų mokyklų atliekama mokslo tiriamoji veikla – 1.1.7. (I.
dalis).
Teisės aktai – žr. Norminis teisės aktas, Vidaus administravimas.
Teisių perleidimas – teisių perleidimas bylose dėl nuosavybės teisinių santykių1.3.2.2. (I. dalis).
Teismo pareiga – pareiga užtikrinti asmenims, traukiamiems administracinėn atsakomybėn, teisę į
teisingą teismo procesą – 1.2.1. (I. dalis).
Terminas – terminas skundui administraciniam teismui paduoti –1.3.6.3. (I. dalis); termino pradžia
–1.3.6.3(I. dalis).
175
Valstybės tarnautojas – policijos įstaigų valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo
sutartis, darbo užmokesčio mokėjimo tvarka – 1.1.1. (I. dalis); valstybės tarnautojų materialinės
atsakomybės teisinis pagrindas – 1.3.3. (I. dalis).
Valstybinė darbo inspekcija – bylų dėl Valstybinės darbo inspekcijos inspektorių veiksmų ir
sprendimų teismingumas – 1.1.4. (III. dalis).
Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija – centralizuotai tiekiamos šilumos ir karšto
vandens kainų nustatymas – 1.1.3. (I. dalis); gamtinių dujų kainų viršutinių ribų skaičiavimas –
1.1.5. (I. dalis); reikalavimas prijungti įrenginius prie šilumos perdavimo tinklų –1.3.5.4. (I. dalis).
Viešasis interesas – viešojo intereso gynimas detaliojo planavimo procese –1.3.6.3. (I. dalis).
Žala – žr. Valstybės tarnautojas .
Žemės reforma – bylų dėl ginčų, kylančių vykdant žemės reformą, teismingumas - 1.1.2. (III.
dalis).
Atostogos – užmokestis už kasmetines atostogas – 1.1.1. (I. dalis).
Darbo užmokestis – 1.1.1. (I. dalis); taip pat žr. Valstybės tarnautojas.
Vidaus administravimas – 1.1.1. (I. dalis); vidaus administravimo aktai – 1.1.1. (I. dalis);1.3.3.1.
Šiluma – bazinė šilumos kaina – 1.1.3. (I. dalis); šilumos įrenginių prijungimas prie šilumos
perdavimo tinklų –1.3.5.4. (I. dalis).
Teisinio saugumo principas – 1.1.3. (I. dalis).
Regioninis parkas – 1.1.4. (I. dalis).
Mokslas – mokslo tiriamoji veikla – 1.1.7. (I. dalis).
Studijos – bendrieji studijų programų reikalavimai – 1.1.7. (I. dalis); kvalifikaciniai reikalavimai
akademiniam ir profesiniam personalui – 1.1.7. (I. dalis); studijų programos sąvoka – 1.1.7. (I.
dalis).
Teismo procesas - teisė į teisingą teismo procesą – 1.2.1. (I. dalis); veiksmingos teisminės gynybos
principas – E 2.1.1. (III. dalis).
Vertėjas – teisė į vertėjo paslaugas teismo proceso metu – 1.2.2. (I. dalis).
Paslaugos – laisvė teikti paslaugas – E 2.1.1. (III. dalis); E 2.2.1.
Azartiniai lošimai – E 2.2.1. (III. dalis).∗
Įrodinėjimas – įrodinėjimo našta –1.3.1.1. (I. dalis).
Pareigūnas – pareigūnų atsakomybė –1.3.3.1. (I. dalis).
Gyvenamoji vieta – gyvenamosios vietos deklaravimas –1.3.4.1. (I. dalis).
Gyventojas – nuolatinio savivaldybės gyventojo sąvoka –1.3.4.1. (I. dalis).
Privatus gyvenimas – privataus gyvenimo neliečiamumas –1.3.5.1. (I. dalis).
Sprendimas – individualus administracinis sprendimas –1.3.5.2. (I. dalis).
Administracinis aktas –1.3.5.3. (I. dalis).
Garantija – valstybės garantija nuomininkui –1.3.5.3.
Turtas – turto vertinimas –1.3.5.3. (I. dalis); valstybės išperkamo nekilnojamojo turto vertė –
1.3.5.3. (I. dalis).
Teritorijų planavimas – detalusis planavimas –1.3.6.3. (I. dalis); visuomenės supažindinimas su
svarstomo detaliojo planavimo projektais –1.3.6.3. (I. dalis).
Saugomos teritorijos – Trakų istorinis nacionalinis parkas - 1.1.2. (I. dalis); Pajūrio regioninio
parko teisinis režimas, draustinis – 1.1.4. (I. dalis); draudimas gamtiniuose ir kompleksiniuose
draustiniuose statyti su draustinio steigimo tikslais nesusijusius statinius – 1.1.4. (I. dalis); saugomų
teritorijų sistema – 1.1.4. (I. dalis).
Valstybinė kalba – teismo procesas vyksta valstybine kalba – 1.2.2. (I. dalis).